- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- eI-390-554/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01832-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V.G.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Individualios įmonės ,,Infotopa“, L.T.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės , Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.G. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 28 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2018 m. rugpjūčio 7 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. USD-494.
2) įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją suderinti 2018 m. Individualios įmonės „Infotopa“ parengtą 0,7151 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,7151 ha ploto žemės sklypas. Šis žemės sklypas buvo suformuotas 2014 m. kovo 13 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. G-1613 pagrindu (atidalijus 12,4668 ha ploto žemės sklypą ir suformuojant dešimt naujų sklypų). Pareiškėja siekia naujai suformuotą 0,7151 ha ploto žemės sklypą padalinti ir suformuojant 4 atskirus žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2018 m. parengė IĮ „Infotopa“. Projekto sprendinių brėžinyje nurodoma, jog šiuo metu žemės sklype nėra įregistruotų kelio servitutų (1325 kv. m ploto kelio servitutas nustatytas gretimame žemės sklype 6-1, kuris suteikia teise juo važiuoti, siekiant patekti į pareiškėjos žemės sklypą. Parengus projektą, jis buvo pateiktas derinti atsakovui, kuris 2018 m. balandžio 9 d. raštu nurodė, jog projekto nederina, nes, įvertinus tai, kad teritorijoje sklypų skaičius didėja, paprašė pateikti privažiavimo į planuojamą kvartalą gatvės pjūvį su matmenimis ir visais gatvės elementais. Atsižvelgiant į tai, projekto rengėjas (trečiasis suinteresuotas asmuo) pateikė atsakovui aiškinamąjį raštą, kuriame pateikė privažiavimo kelio pjūvius bei pateikė išvadą, jog visi projekte numatyti sprendiniai jokių pasekmių aplinkai ir gretimiems sklypams neturės, trečiųjų asmenų teisės nepažeistos, projekto rengimas neprieštarauja aukštesniojo ir atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir plėtros programoms, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėja ir jos atstovas taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas pateikė ginčijamą sprendimą Nr. USD-494 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriui, kuriame nurodė, jog nederina pateikto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Sprendime atsakovas nurodė, jog siekiant užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą bei įvertinus tai, kad teritorijoje sklypų skaičius didėja, siūlė servitutinio kelio plotį patekimui į projektuojamus sklypus numatyti 8 m pločio.
Akcentavo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės) 1 punkte numatyta, jog Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Projekto organizatoriumi buvo NŽT Kauno skyrius, kuris Taisyklių 24.1 punkto pagrindu kreipėsi į atsakovą dėl reikalavimų pateikimo. 2017 m. sausio 31 d. atsakovas išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus Nr. RFP-35, kuriuose nurodė, jog servitutai nustatomi vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, taip pat nurodė vadovautis Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (5.5. punktas). Jokių konkrečių reikalavimų dėl servitutinio kelio pločio atsakovas reikalavimuose nenurodė. Reikalavimo servitutinio kelio pločiui atsakovas nenurodė ir 2018 m. balandžio 9 d. rašte, kuriuo pareikalavo pateikti privažiavimo į planuojamą kvartalą gatvės pjūvį su matmenimis ir visais gatvės elementais. Projekto rengėjas Aiškinamajame rašte nurodė, jog privažiavimas į planuojamą kvartalą yra gretimame žemės sklype bei pateikė privažiavimo kelio pjūvį A-A, iš kurio matyti, kad servitutinio kelio plotis yra 6 m. Atsakovas nusprendė nederinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dėl to, kad gretimame žemės sklype įregistruotas kelio servitutas yra ne 8 m., o tik 6 m pločio. Tokio sprendimo motyvas yra tai, kad teritorijoje didėja sklypų skaičius (kas leidžia spręsti, jog atsakovas mano, kad dėl didėjančio sklypų skaičiaus padidės gyventojų skaičius ir atitinkamai padidės transporto priemonių srautai). Toks atsakovo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Pabrėžė, kad atsakovas nesutinka derinti Projekto dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių – kelio servituto, kuris įregistruotas gretimame žemės sklype, pločio neatitikimo atsakovo pageidavimams (turėtų būti 2 m platesnis). Tokio atsakovo pageidavimo pareiškėja neturi galimybės įgyvendinti, nes servitutas esantis gretimame žemės sklype ir nepatenka į pertvarkomo žemės sklypo teritoriją. 6 m pločio kelio servitutas gretimame žemės sklype buvo nustatytas sutartimi (2014 m. kovo 13 d. Turto pasidalijimo sutartimi Nr. G-1613), o atsakovas nepagrįstai reikalauja, jog minėtas servitutas būtų priverstinai padidintas. Servitutas nustatytas ne valstybinėje žemėje, o privačia nuosavybės teise trečiojo suinteresuoto asmens valdomame žemės sklype, kuris nepatenka į Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ribas.
Ginčijamas atsakovo Sprendimas taip pat pažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių principą. Ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
2014 metais, rengiant 12,4668 ha ploto žemės sklypo padalijimo projektą ir suformuojant 10 naujų sklypų, atsakovas taip pat derino minėto projekto rengimą ir jame nurodytas 6 m servitutinio kelio plotis privažiavimui į 0,7151 ha ploto naujai formuojamą žemės sklypą buvo to paties atsakovo patvirtintas. Atsakovo nurodytas motyvas, kad servitutinio kelio plotį reikia didinti dėl to, jog teritorijoje didėja žemės sklypų skaičius (iš vieno 0,7151 ha ploto žemės sklypo suformuojami keturi žemės sklypai) yra nepagrįstas, nes faktas, kad padidėjo žemės sklypų skaičius nereiškia, jog transporto priemonių srautai padidės. Akivaizdu, jog 0,7151 ha ploto žemės sklypo savininkais galėtų būti keturi asmenys, kurie šį sklypą valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl ko transporto priemonių srautas nedidėtų žemės sklypą dalinant į keturis sklypus. Be to, teisėtų lūkesčių principą pažeidžia ir atsakovo veiksmai šio Projekto derinimo metu, nes 2017 m. sausio 31 d., išduodant Reikalavimus, atsakovas nenurodė jokių konkrečių reikalavimų privažiavimo į pertvarkomą teritoriją pločiui.
Sprendimas Viešojo administravimo įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ privažiavimo į žemės sklypą kelias priskiriamas D kategorijos keliui (pagalbinei gatvei), kuriai taikomi reikalavimai nurodomi STR 10 lentelėje. D kategorijos kelio pločiui taikomi minimalūs reikalavimai gali būti nuo 2,50 m (jeigu nustatoma viena eismo juosta D3 kategorijos kelyje) iki 6 m (jeigu nustatomos dvi eismo juostos D1 kategorijos kelyje). Kadangi atsakovas nenurodė, jog privažiavimo keliui į teritoriją turėtų būti nustatomos daugiau nei dvi eismo juostos, tai net ir taikant maksimalius reikalavimus kelio pločiui, šis nebūtų platesnis nei 6,50 m.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad
pareiškėja siekia žemės sklypą padalinti ir suformuoti 4 atskirus žemės sklypus. Atsakovas 2017 m. sausio 31 d. išdavė Žemės sklypo formavimo, ir pertvarkymo rengimo reikalavimus Nr. RFP-35. IĮ ,,Infotopa“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovas nederino ir 2018 m. balandžio 9 d. rašte nurodė, kad sklypų skaičius teritorijoje didėja, todėl reikalinga pateikti privažiavimo į planuojamą kvartalą gatvės pjūvį su matmenimis ir visais gatvės elementais. Pareiškėja pateikė atsakovui Aiškinamąjį raštą, kuriame buvo nurodyti privažiavimo kelių A-A ir B-B pjūviai ir taip pat teigiama, kad projekto rengimas neprieštarauja aukštesniojo ir atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir plėtros programoms, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą Nr. USD-494, kuriame nurodė, kad pateiktas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nederinamas, nes siekiant užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą bei įvertinus tai, kad teritorijoje sklypų skaičius didėja, siūloma servitutinio kelio plotį patekimui į projektuojamus sklypus numatyti 8 m pločio.
Pabrėžė, kad savo reikalavimus pareiškėja grindžia tuo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimuose Nr. RFP-35 ir 2018 m. balandžio 9 d. rašte atsakovas nenurodė servitutinio kelio konkretaus pločio. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovo pageidavimo pareiškėja neturi galimybės įgyvendinti, nes gretimame žemės sklype esantis servitutas nepatenka į pertvarkomo žemės sklypo teritoriją. Taisyklių 2 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taisyklių 42 punkte įtvirtinta nuostata, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Atsakovo išduotų 2017 m. sausio 31d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimų 5.1 papunktyje nurodyta vadovautis Taisyklėmis, o 5.5 papunktyje - Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Iš to seka, kad skundo teiginys, jog atsakovas turėjo nurodyti konkretų servitutinio kelio plotį yra nepagrįstas, nes kelio plotis ir kiti kelio (gatvės) techniniai reikalavimai nustatyti teisės norminiuose aktuose. Reglamento STR 2.06.04:2014 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Reglamentas nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus; o šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad jis privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.
Akcentavo, kad negalima sutikti su skundo teiginiais, nes pareiškėja nepagrįstai eismo juostas ir jų plotį sutapatina su gatvės juosta. 2018 m. balandžio 9 d. rašte pareiškėjai buvo nurodyta, kad reikalinga pateikti privažiavimo į planuojamą kvartalą gatvės pjūvį su matmenimis ir visais gatvės elementais, kurie Reglamento STR 2.06.04:2014 6.3 papunktyje apibrėžti taip: inžinerinio tiesinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje. Vertinant STR 2.06.04:2014 10 lentelėje numatytus pagrindinius gatvių techninius parametrus, darytina išvada, kad D3 kategorija taikoma jau susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiško sodo teritorijose, senamiesčiuose. Kadangi pareiškėjos žemės sklypo projektas parengtas nesusiformavusiose teritorijose, D3 kategorijos reikalavimai netaikytini, o kategorijai D2 nustatyti tokie pagrindiniai techniniai parametrai: minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų - 12 m; eismo juostų minimalus ir maksimalus skaičius - 2; eismo juostų plotis nuo 2,75 m iki 3,00 m. Prie 10 lentelės įrašyta pastaba: gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Sistemiškai aiškinant ir taikant STR 2.06.04:2014 nuostatas, iš 11 lentelėje nustatytų reikalavimų matyti, kad D2 gatvių kategorijai privalomai projektuojamas šaligatvis (takas) (STR 2.06.04:2014 35.1, 37.10 papunkčiai ir XIV skyrius).
Nurodė, kad remiantis Taisyklių 42 punktu, pareiškėja gali siūlyti nustatyti servitutus. Nuosavybės teisės ribojimas yra galimas, jeigu laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus.
Trečiojo suinteresuoto asmens I.Į. ,,Infotopa“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo situacijoje servitutinio kelio plotis turi būti 8 m, nes taip reglamentuoja Statybos techninis reglamentas. Pareiškėja apie tai buvo informuota. Kadangi kelias yra privačiame žemės sklype, todėl projekte galima atvaizduoti tik projektinius pasiūlymus dėl servituto.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L.T. teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, jog palaiko atsakovo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,7151 ha ploto žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypas buvo suformuotas 2014 m. kovo 13 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. G-1613 pagrindu. Paminėta Sutartimi iš 12,4668 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini).) atidalijimo būdu buvo suformuota 10 naujų žemės sklypų (5,9325 ha ploto, 0,4031 ha ploto, 0,6383 ha ploto, 1,3120 ha ploto, 0,7151 ha ploto, 0,7329 ha ploto, 1,0000 ha ploto, 0,3327 ha ploto, 1,0374 ha ploto ir 0,3628 ha ploto). Pareiškėja siekia savo 0,7151 ha ploto žemės sklypą padalinti ir suformuoti 4 atskirus žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Projekto organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyrius, kuris Taisyklių 24.1 punkto pagrindu kreipėsi į atsakovą dėl Reikalavimų projekto rengimui pateikimo. 2017 m. sausio 31 d. atsakovas išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus Nr. RFP-35. Reikalavimų 5.1 papunktyje nurodė vadovautis Taisyklėmis, o 5.5 papunktyje - Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. 2018 metais I.Į. „Infotopa“ parengė projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikė derinti atsakovui. 2018 m. balandžio 9 d. raštu atsakovas atsisakė derinti projektą ir pareikalavo pateikti privažiavimo į planuojamą kvartalą gatvės pjūvį su matmenimis ir visais gatvės elementais. Trečiasis suinteresuotas asmuo (projekto rengėjas I.Į. ,,Infotopa“) pateikė atsakovui Aiškinamąjį raštą, kuriame pateikė 6 m pločio privažiavimo kelio pjūvius. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą Nr. USD-494, kuriame nurodė, kad nederina pateikto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes siekiant užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą bei įvertinus tai, kad teritorijoje sklypų skaičius didėja, pasiūlė servitutinio kelio plotį patekimui į projektuojamus sklypus Projekte numatyti 8 m pločio.
Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas pagal teritorijos Bendrojo plano sprendinius patenka į nesusiformavusią (neurbanizuotą) ir žemės ūkio paskirties teritoriją. STR 2.06.04:2014 10 lentelės turinio analizė duoda pagrindą išvadai, jog susiformavusios gyvenamosios teritorijos – tai teritorijos, užstatytos vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiškos sodo teritorijos, senamiesčiai. Į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą šiuo metu patenkama 6 metrų pločio viešajame registre įregistruotu servitutiniu keliu, esančiu trečiojo suinteresuoto asmens L. T. žemės sklype.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, pagrinde galiojusiomis ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo metu.
Skundžiamu atsakovo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. USD-494 buvo atsisakyta derinti pateiktą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas ginčijamame sprendime iš esmės pasiūlė Projekte servitutinio kelio plotį patekimui į projektuojamus sklypus numatyti 8 m pločio ir tai planinėje medžiagoje atvaizduoti kaip projektinį pasiūlymą. Atsakovas taip pat konstatavo, kad tuo siekia užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą bei atsižvelgia į tai, jog teritorijoje sklypų skaičius didėja.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas.
Prašomas panaikinti sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Ginčo santykiams aktualios Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos, kurių 1 dalies 4 punkte numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose ir savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1, 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 p.). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Taisyklių 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas šiais atvejais: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte)(Taisyklių 2.1 p.). Taisyklių 13 punkte numatyti subjektai turintys Projekto rengimo inicijavimo teisę t. y.: valstybinės žemės patikėtiniai (13.1. p.); statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2.p.), privačios žemės savininkai (13.4 p.). Taisyklių 53 punkte konkrečiai nurodyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, <...> esami ir (ar) siūlomi servitutai“.
Atsakovo 2017 m. sausio 31 d. išduotų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimų 5.1 papunktyje imperatyviai nurodyta vadovautis paminėtomis Taisyklėmis, o 5.5 papunktyje – ir Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. STR 2.06.04:2014 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Reglamentas nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad jis privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas pagal teritorijos Bendrojo plano sprendinius (vieši duomenys) patenka į neurbanizuotą teritoriją, o STR 2.06.04:2014 10 lentelės (ir pastabų) turinio analizė duoda pagrindą išvadai, jog susiformavusios gyvenamosios teritorijos – tai teritorijos, užstatytos vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiškos sodo teritorijos, senamiesčiai. Reglamento STR 2.06.04:2014 10 lentelėje numatytų pagrindinių gatvių techninių parametrų analizė patvirtina, kad D3 kategorija taikoma susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiško sodo teritorijose, senamiesčiuose. Dėl aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių (pareiškėjos žemės sklypo Projektas parengtas nesusiformavusiose teritorijose) ginčo situacijoje D3 kategorijos reikalavimai negali būti taikomi. Patekimui į ginčo teritoriją pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi būti formuojama D2 kategorijos gatvė, kuriai nustatyti tokie pagrindiniai techniniai parametrai: minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų - 12 m; eismo juostų minimalus ir maksimalus skaičius - 2; eismo juostų plotis nuo 2,75 m iki 3 m. Svarbi ir 10 lentelės pastaba - gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Akivaizdu, kad sistemiškai aiškinant STR 2.06.04:2014 nuostatas, taip pat ir STR 11 lentelėje nustatytų reikalavimų turinį, matyti, kad D2 gatvių kategorijai privalomai projektuojamas šaligatvis (takas) (Reglamento STR 2.06.04:2014 35.1, 37.10 p., XIV skyrius).
Šis teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai pareikalavo, kad Projekte būtų įtvirtintas projektinis pasiūlymas dėl 8 m pločio servitutinio kelio, kuriuo bus patenkama į projektuojamą teritoriją (minimalus eismo juostų skaičius 2 - po 3 m pločio). Be to, ir Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Taisyklių 53 punkte taip pat numatyta, kad sprendinių brėžinyje jų prieduose nurodomi esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai. 2017 m. sausio 31 d. išduotų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimų 5.5 papunktyje nurodyta vadovautis ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
Teismas akcentuoja, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas. Teismas pabrėžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu prieštaravo dėl servitutinio kelio pločio praplėtimo, tačiau tai nesuteikia pagrindo ginčo situacijoje nesivadovauti STR 2.06.04:2014 imperatyviomis nuostatomis, nes servitutą gali nustatyti ir teismas.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad į pareiškėjai formuojamą teritoriją galima patekti tik per trečiojo suinteresuoto asmens L. T. žemės sklypą, kuriame šiuo metu jau yra viešajame registre įregistruotas 6 metrų pločio servitutas (kelias). Ginčo situacija patvirtina, kad pareiškėja (arba būsimi žemės sklypų valdytojai) ir ateityje neabejotinai turės teisę naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu. Tačiau formuojamo žemės sklypo Projekto tekstinėje ir grafinėje dalyse nėra numatytas, pažymėtas ar įbraižytas siūlomas kelio servitutas (jo plotas), kuris atitinka teisės aktų reikalavimus (konkrečiai - STR 2.06.04:2014 nuostatas), suteikiantis teisę privažiuoti prie pareiškėjos sklypų per kitą - svetimą žemės sklypą. Pareiškėjai formuojamų žemės sklypų Projekte teisės aktų reikalavimus atitinkantis servitutas (esamas servitutas neatitinka teisinio reglamentavimo) iš viso nebuvo siūlomas. Akivaizdu, jog pareiškėjai formuojamų žemės sklypų Projekto sprendiniai iš esmės prieštarauja Taisyklių 42 ir 53 punktų reikalavimams, todėl projektas negalėjo būti derinamas atsakovo institucijoje (ABTĮ 56 str.).
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė derinti Projektą. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant prašymą derinti Projektą. Skundžiamame sprendime buvo tinkamai įvertintos ginčo atvejui reikšmingi faktai ir sąlygos. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Taigi, naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo (ABTĮ 56 str.).
Dėl aukščiau išdėstytų teisinių išvadų atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas - įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją suderinti 2018 m. Individualios įmonės „Infotopa“ parengtą 0,7151 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.