Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovams M. K., R. L. – K., ieškovų atstovui advokatui Laimonui Judickui, atsakovams V. J. R., D. Ž., atsakovės D. Ž. atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai, trečiajam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal M. K. ir R. L. – K. ieškinį atsakovams V. J. R. ir D. Ž. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys V. B., Š. K., Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai ieškiniu prašė atidalinti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės - 203,60 kv m ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), skiriant jiems 74,15 kv m dalį, pažymėtą sutartiniu žymėjimu Nr. 1, pagal 2014-05-21 UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ parengtą neįrengtos pastogės dalių (patalpų) padalijimo schemą. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ( 23-27 b.l., I tomas).

Atsakovas V.J. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas yra avarinės būklės. Atsakovas reikalavimą dėl ieškovų K. atsidalijimo vertino kaip remonto, patalpų pertvarkymo darbus, todėl, teigė jog nėra galimi jokie darbai pastogės dalyje virš atsakovo buto, nes tai prieštarauja ST 2190.01:1997 (41,62,77 b.l., I tomas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė kelias jo siūlomas pastogės atidalijimo schemas (78,141 b.l., I tomas, 2 b.l., II tomas), bet su ieškovų pateikta schema kategoriškai nesutiko.

Atsakovė D. Ž. bylos nagrinėjimo pradžioje su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovai mėgina turtą atsidalinti pažeisdami Statybos ir kitų norminių aktų, kurių atsakovė nenurodė, nuostatas. Nurodė, jog ieškovų reikalavimas atsidalinti pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Prašė nevykdyti naujos angos kirtimo prie atsakovės buto darbų. Jos teigimu, ieškovai neorganizavo viešos ir sąžiningos bendraturčių balsavimo dėl pastogės atidalijimo procedūros, ieškovai bei tretieji asmenys V. B. ir Š. K. balsuojant galėjo turėti tik po vieną balsą nuo bendros nuosavybės teise turimo buto (45,80,81 b.l., I tomas). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad esminis D. Ž. nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, kad ji prieštarauja angos, per kurią būtų patenkama į pastogės patalpas, įrengimui prie D. Ž. buto durų ties laiptine ( 4,5, 34, 35 b.l., II tomas).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kokios dalys neįrengtos pastogės name (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams, atsakovams, tretiesiems asmenims bei Savivaldybei. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2014-10-08 svarstė ieškovų prašymą ir nutarė pritarti neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), padalijimui pagal pateiktą atsidalijimo schemą bei pritarė gyvenamojo namo buto (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui teisės aktų nustatyta tvarka įrengiant pastogės patalpas virš ieškovų buto. Savivaldybės nuomone, atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinamas laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų (47-49 b.l., I tomas).

Trečiasis asmuo Š. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo V. B. bylos nagrinėjimo metu išklausiusi ieškovų, jų atstovo paaiškinimus išreiškė poziciją, kad ieškovų pateikta pastogės atidalijimo schema nepažeidžia jos teisių, yra racionalesnė, nei pateikta atsakovo V.J. R. ir gali būti įgyvendinta.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovams M. K. ir R. L. – K., kuriems nuosavybės teisė priklauso 59,57 kv m ploto butas (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teise priklauso 3642/10000 idealiųjų dalių negyvenamos neįrengtos pastogės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui V. J. R. nuosavybės teise priklauso 1494/10000, atsakovei D. Ž. nuosavybės teise priklauso 23/200, tretiesiems asmenims V. B. ir Š. K. nuosavybės teise priklauso 1125/10000 dalių bei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 1463/10000 dalių minėtos neįrengtos pastogės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovai M. K. ir R. L. – K. pateikė UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ parengtą pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo planą, pagal kurį jie siekia, kad namo pastogėje jiems būtų skirta 74,15 kv m ploto patalpa, pažymėta Nr. 1. Kitiems bendraturčiams likusi pastogės dalis pažymėta Nr. 2 (11 b.l., I tomas). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pateikė schemą, kurioje nurodytos galimos atidalinti atsakovams bei tretiesiems asmenims pastogės patalpos. Pagal ją asakovui V.J. R. tektų 30,44 kv ploto pastogės patalpa su stoglangiu, atsakovei D. Ž. tektų 23,41 kv m ploto patalpa, tretiesiems asmenims V. B. ir Š. K. tektų 45,83 kv m ploto patalpa su stoglangiu bei Vilniaus miesto savivaldybei tektų 29,78 kv m ploto patalpa virš bendros laiptinės, kurioje būtų ir anga, skirta patekti į pastogę (158 b.l., I tomas).

Atsakovas V.J. R. pateikė keletą, jo nuomone, racionalių pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo schemų (42, 78, 141 b.l., I tomas) iš kurių paskutinę parengė UAB „Tavo projektas“, kurioje yra trečiojo asmens V. B. parašas (2 b.l., II tomas). Atsakovė D. Ž. pateikė UAB „Forma“ parengtą schemą, kuri iš esmės nesiskiria nuo ieškovų, tačiau nurodyta kita patekimo į pastogę angos vieta, kuri nedaug skiriasi nuo esamos, tik siūloma ją kiek patraukti į V.J. R. buto pusę. D. Ž. pateikta schema su kitais bendraturčiais nesuderinta (6 b.l., II tomas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. 1d. numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl bendraturčių teisių įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, yra nurodęs bendraturčių pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Taip pat kasacinis teismas bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pasisakęs, kad reikia kiek įmanoma derinti bendraturčių interesus taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti, ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus.

Šioje byloje teismas nagrinėjo, koks atidalijimo variantas galėtų būti priimtiniausias visiems bendraturčiams įvertinus jų turimas nuosavybės dalis, pozicijas dėl atidalijimo būdo, poreikius dėl pastogės pertvarkymo, kiekvieno iš jų interesų pažeidimo galimybę nustačius konkretų atidalijimo būdą ir jų, kaip savininkų teisių gynimą mėginant išlaikyti interesų pusiausvyrą.

Ieškovai siekė atsidalinti konkrečią pastogės dalį atsižvelgdami į jų turimą idealią pastogės nuosavybės dalį. Atsakovas V.J. R. laikėsi pozicijos, kad pastogės nereikėtų atidalinti iš viso, nes visus bendraturčius turėtų tenkinti esama padėtis, kai jiems priklauso tik idealios pastogės dalys. Šis atsakovo argumentas negali būti pripažintas pagrįstu, nes tai paneigtų savininko teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Taip pat atsakovas teigė, kad pastogės perdanga ties atsakovo buto lubomis yra labai blogos būklės ir toje vietoje negalima vykdyti jokių rekonstrukcijos darbų, dėl ko atsakovas prieštaravo ieškovų pateiktai atidalijimo schemai. Dėl šio atsakovo argumento pažymėtina, kad atidalijimo klausimo išsprendimas savaime nelemia statinio rekonstrukcijos darbų, kuriems reikalinga visa eilė suderinimų bei leidimas, vykdymo.

Ieškovai pateikė atestuoto architekto K. B. komentarus (paaiškinimus) dėl atsakovų pateiktų atidalijimo schemų, kurias savo srities specialistas vadina neracionaliomis, pažeidžiančiomis pastogės struktūrą ir netolygiai išskaidančiomis galimas suformuoti erdves bei patalpas. Dėl atsakovo V.J. R. pateiktos schemos nurodė tokius argumentus: 1) pietvakarinio tūrinio stoglangio elementas būtų skaidomas padalijimo riba, dėl ko būtų formuojamos neracionalios nišos tūrinio stoglangio elemente ir sukuriamos komplikuotos formos patalpos, nederančios su esama pastogės struktūra; 2) riba tarp 3 - iam ir 8 - am butams priklausančių patalpų būtų paslenkama nuo aukščiausią pastogės zoną žyminčio kraigo linijos, dėl ko neracionaliai skaidomas pastogės tūris ir būtų formuojamos komplikuotos patalpos; 3) 3 -iam ir 6 - am butams siūloma formuoti itin neracionalaus išplanavimo patalpas, sudarytas iš kelių kampu susikertančių stačiakampių, kas nėra pagrįsta formuojant laisvą erdvę, kai yra galimybė maksimaliai racionaliai suformuoti visas pastogės patalpas; 4) atsakovo schemoje pastogės patalpos skirstomos nutolstant nuo konstrukcinės schemos, pagal kurią sienos planuojamos įrengti ašyse ties ventiliacinėmis šachtomis, kai dalinti pastogės patalpas atsižvelgiant į būsimą konstrukcinę schemą būtų privalumas; 5) buto Nr. 3 patalpas siūloma formuoti taip, kad atsirastų 5 m ilgio koridorius, kuris, įrengus atitvaras neatitiktų minimalaus 90 cm pločio reikalavimo, numatyto STR 2.02.02; 6) pasiūlyme paliekama esama liuko (patekimo į pastogę iš bendros laiptinės) vieta ir projektuojamas aukščiau minėtas koridorius, tačiau tokiu būdu patekimas į pastogę numatomas sudėtingas ar praktiškai neįmanomas, nes pastatytos kopėčios atsiremia į sieną bei užblokuoja patekimą į 6 – tą butą laiptinės antrame aukšte, dėl ko būtų patogiau liuką iš viso iškelti į kitą vietą (26, 28 b.l., II tomas). Į atsakovės D. Ž. siūlymą dėl liuko (patekimo į pastogę iš bendros laiptinės) vietos architektas K. B. pateikė tokius argumentus: 1) patekimui į Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią dalį siūloma esamą patekimo liuką paslinkti ties laiptinės galinės sienos centru ir tokiu būdu mėginama išspręsti kopėčių užblokavimo patekti į 6 –tą ir 8 –tą butus problemą. Architekto nuomone, pasiūlyme pateikta informacija neatitinka realybės, nes esamos galinės laiptinės sienos plotis yra 250 cm, dėl ko, paslinkus liuko vietą pastatytos kopėčios neleistų atidaryti 6 ir 8 butų durų ir toks perkėlimas būtų visiškai neracionalus; 2) projektuojamas liukas (patekimas iš laiptinės į pastogę) neleidžia patogiai ir saugiai patekti į 3 – iam butui skirtiną pastogės dalį ir tokia patalpų padalijimo schema nepateisina siūlomos liuko įrengimo, kurį yra tikslinga iškelti į kitą vietą, padėties ( 27, 29 b.l., II tomas).

Įvertinęs šalių ir trečiųjų asmenų argumentus teismas pripažįsta, kad nagrinėjant ginčą nebuvo pateikta racionalesnės, nei pateikė ieškovai, atidalijimo schemos. Ieškovai dėl savo siūlomo atidalijimo būdo pateikė architekto paaiškinimus, o atsakovų teikti siūlymai neparemti specialistų argumentais. Teigtina, kad pagal ieškovų pateiktą schemą racionaliai padalijama pastogės erdvė atsižvelgus į esamą konstrukciją, parinkti pagal pastogės konstrukciją atskaitos taškai sujungiami tiesiomis linijomis, nenustatant eilės kampų ir linijų netolygumų, kaip kad siūlė atsakovas V.J. R. Pagal galimas įrengti patalpas nedalijami stogo elementai, kuriuose yra stoglangiai, nenumatomas siauras koridorius patekti į Vilniaus miesto savivaldybės dalį, kurį siūlė V.J. R., į kurį, palikus pastogės angos (liuko) esamą vietą patekimas į pastogę būtų labai apsunkintas arba iš viso būtų neįmanomas, nes užlipus iš karto būtų atsiremiama į pertvaras. Pažymėtina, kad ieškovų pateiktoje schemoje išlaikoma aukščiausią pastogės zoną žyminti kraigo linija.

Dėl atsakovės D. Ž. argumento apie liuko (patekimo į pastogę angos) vietą teigtina, kad jos siūlytas variantas perkelti esamą angą kiek į V.J. R. buto pusę ( 5 b.l., II tomas) neišspręs problemos, nes užlipti į pastogę reikalingos kopėčios, kurias pastačius trukdoma patekti į ieškovų bei atsakovo V.J. R. butus, nes kopėčios remiasi į duris, per kurias patenkama į 6 – tą ( ieškovų) bei 7 –tą (V.J. R.) butą (163 b.l., I tomas). Tarp butų esančios koridoriaus sienos plotis yra 2,50 m, todėl pilnai atidarius duris jos remtųsi į kopėčias (31 b.l., II tomas). Teigtina, jog būtų neracionalus angos įrengimas ir tarp D. Ž. (8- to) bei V.J. R. (7- to) butų, nes tarp butų durų kraštinių yra 127 cm atstumas, todėl patekimui į pastogę skirtos kopėčios trukdytų atidaryti butų duris. Esamoje situacijoje ieškovų siūlomas variantas įrengti angą į pastogę iš karto laiptais pakilus į antro aukšto laiptų aikštelę pripažintinas priimtiniausiu, nes yra laiptų aikštelės pradžioje, pratęsia judėjimo laiptais kryptį ir, teigtina, mažiausiai trukdytų gyventojams (33 b.l., II tomas). Be to, panaikinus esamą angą ir įrengus naują ieškovų siūlomoje vietoje, kaip tik atsiranda galimybė virš bendros laiptinės atidalinti pastogėje Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią dalį virš bendros laiptinės.

Pažymėtina, kad ieškovai ėmėsi priemonių suderinti jų iniciatyva parengtą atidalijimo schemą su kitais bendraturčiais (13, 16 b.l., I tomas). 2014-12-20 ieškovai su V. B. ir Š. K. pasirašė susitarimą, kuriuo tretieji asmenys V. B. ir i. pritarė ieškovų atidalijimo schemai (14,15 b.l., I tomas). Bylos nagrinėjimo metu V. B., kuri nurodė išreiškianti kartu ir Š. K. poziciją, iš esmės pritarė ieškovų prašomam atidalijimo būdui. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, teigtina, neprieštaravo tam, kad ieškovai būtų atidalinti pagal jų pateiktą schemą (12 b.l., I tomas). Atsakovė D. Ž. bylos nagrinėjimo metu dėl ieškovų nurodytos atidalijimo schemos iš esmės neprieštaravo, t.y. sutiko dėl vietos ir ribų, kuriose būtų nustatytos ieškovų bei D. Ž. patalpos pastogėje. Tačiau atsakovė D. Ž. norėjo, kad būtų surasta kita patekimo į pastogę angos vieta (34,35 b.l., II tomas). Todėl su ieškovų pateikta atidalijimo schema, t.y. su ieškovams skirtino nuosavybės ploto vieta iš esmės nesutiko tik atsakovas V.J. R., kuris dar rėmėsi ir argumentu, jog trys bendraturčiai, išskyrus ieškovus, pasirašė 2014-12-20 susitarimą dėl atidalijimo. Tačiau tuo pačiu susitarimu rėmėsi ir ieškovai ir į bylą pateiktos kelios susitarimų kopijos, iš kurių abiejose yra ieškovų bei V. B. ir Š. K. parašai, o vienoje yra buvusios 8 buto savininkės S. D. parašas ( 82-85 b.l, I tomas). Pagal nustatytų aplinkybių visumą pripažintina, kad nėra bendraturčių, kurie prieštarauja ieškovų siūlomam pastogės atidalijimo būdui, daugumos.

Į atsakovo V.J. R. argumentą dėl namo (duomenys neskelbtini), pastogės perdangų itin blogos būklės ieškovai pateikė UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklės įvertinimo dėl pastogės patalpų įrengimo galimybės. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pastato pastogės atidalijimas yra techniškai nesudėtingai įvykdomas bei leis pagerinti pastato fizines, mechanines charakteristikas, pagerinti kaimyninių butų, virš kurių būtų atliekama rekonstrukcija, įskaitant ir 7 - o buto, komforto sąlygas ( 117-120 b.l., I tomas). Taip pat ieškovai pateikė Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus, kuriuose nurodyta, jog namo bendrų konstrukcijų, pamatų, bendrojo naudojimo patalpų, inžinerinė įrangos būklė yra patenkinama, tačiau namo stogo, ventiliacinių kaminų ir šachtų būklė yra bloga ir tam reikalingas remontas (166-173 b.l., I tomas). Ieškovų pateiktos pastogės fotonuotraukos leidžia teigti, kad neįrengtai pastogei yra reikalingas remontas (124,125 b.l., I tomas). Nors atidalijimas savaime nereiškia patalpos rekonstrukcijos ar remonto, tačiau minėti įrodymai tik patvirtina ieškovų tikslo atsidalinti bei siekio atlikti jiems priklausančios pastogės dalies remontą bei įrengimą pagrįstumą. Teigtina, kad atsakovo V.J. R. pozicija nesutikti su ieškovų reikalavimu atsakovui teigiant, kad jam yra geriau, kad pastogė liktų tokios pačios būklės, kokia yra, nėra tinkama ir netenkinus ieškovų reikalavimo jų teisė atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės būtų nepagrįstai suvaržyta, nors su ieškovų pateikta atidalijimo schema iš esmės sutinka kiti bendraturčiai. Pagal minėtą schemą ieškovams skirtina pastogės dalis būtų iš dalies virš V.J. R. buto, tačiau pripažintina, kad atsakovas V.J. R. nepateikė kitos racionalios, realiai įgyvendinamos, pagrįstos specialistų išvadomis atidalijimo schemos, nors teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė V.J. R. pasirūpinti atstovavimu. Bylos nagrinėjimo metu nepavyko suderinti visų pastogės bendraturčių valios, ko pasiekimui pagal susidariusią situaciją būtų reikalingas labai ilgas laikas, o tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, nes teismas per netrumpą bylos nagrinėjimo laiką suteikė galimybę atsakovams pateikti alternatyvius atidalijimo variantus, tačiau pateiktieji negali būti įgyvendinti dėl aukščiau išdėstytų argumentų. Todėl, įvertinus ieškovų reikalavimą bei jų pateiktus argumentus ir įrodymus, kitų bendraturčių, t.y. V. B., Š. K., Vilniaus miesto savivaldybės bei iš dalies D. Ž. iš esmės palankią ieškovams poziciją, pripažintina, kad tenkinant ieškovų reikalavimą nebus esmingai pažeistas bendraturčių interesų pusiausvyros išlaikymo principas tuo atveju, kai su ieškovų atidalijimo būdu kategoriškai nesutinka tik vienas atsakovas V.J. R. Jam nepateikus esminių argumentų bei įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktą atidalijimo schemą, ieškovų, kaip savininkų teisė gintina, nes pagal atsakovo V.J. R. poziciją namo (duomenys neskelbtini), pastogės atidalijimo klausimas turėtų būti atidėtas neribotam laikui, o būtent tuo ir pažeidžiama ieškovų teisė atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, nes pritariant atsakovo V.J. R. pozicijai teisė atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, kurią turi ir kiti bendraturčiai, niekada nebūtų realizuota. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1d., tenkinant ieškinį, iš atsakovų V.J. R. ir D. Ž. lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi (atstovavimo ir kitos būtinos bei pagrįstos) išlaidos ieškovų naudai, kurios iš viso sudaro 2 442,45 eurus (63-71,98-102,176-187 b.l., I tomas, 18-23 b.l., II tomas). Iš atsakovo V.J. R., įvertinus tai, jog atsakovė D. Ž. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (96,97 b.l., I tomas), priteistinas 41 euro žyminis mokestis ieškovų naudai. Kadangi byloje buvo pareikštas reikalavimas dviems atsakovams, iš V.J. R. valstybės naudai priteistina pusė išlaidų (24,49:2) už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovus M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. L. – K., a.k. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės nuosavybės - 203,60 kv m ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), skiriant jiems 74,15 kv m pastogės dalį, pažymėtą sutartiniu žymėjimu Nr. 1, pagal 2014-05-21 UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ parengtą (projekto vadovas G. P., architektas M. T.) neįrengtos pastogės dalių (patalpų) padalijimo schemą.

Priteisti iš atsakovo V. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 1262,72 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. L. – K., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai,

Priteisti iš atsakovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 1221,71 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. L. – K., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai,

Priteisti iš atsakovo V. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pašto išlaidas – 12,25 eurų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.