Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-300/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
1S-22-300/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Kaltinamasis
E. S.
Advokatai
Modestas Švažas
Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-300/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18605-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvydui,

išnagrinėjusi kaltinamojo E. S. ir jo gynėjo advokato Modesto Švažo skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. kaltinamas tuo, kad jis įsibraudamas į patalpą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., 2020 m. gegužė 4 d, apie 22:30 val., išlaužę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris įsibrovė į patalpą, po ko, M. M. pastūmus nukentėjusįjį R. T., kuris to pasekoje nukrito ant grindų, o jam saugant, kad nukentėjusysis negalėtų išeiti iš buto ir kviesti pagalbos, sudarant nukentėjusiajam bauginamąjį poveikį ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, M. M. bute ieškojo vertingų daiktų, tačiau vertingų daiktų neradus, E. S. paėmė kambaryje sekcijoje buvusį R. T. priklausantį televizorių „Hisense“, 50 eurų vertės, po ko jie ketino iš buto su pagrobtu daiktu pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi laiptinėje jie buvo pastebėti pašalinio asmens ir E. S. pargriuvo, po ko, palikus paimtą televizorių laiptinėje, jie iš įvykio vietos pasišalino, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2021 m. sausio 26 d. kaltinamojo E. S. baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavė Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2021 m. vasario 9 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, to paties teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi suėmimo terminas E. S. pratęstas 2 mėnesiams. To paties teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi E. S. buvo dar kartą pratęstas suėmimo terminas 1 mėnesiui iki 2021 m. vasario 2 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi E. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dar 3 mėnesiams nuo 2021 m. vasario 2 d. Suėmimas pratęstas manant, kad kaltinamasis E. S., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2, 4 dalys).

Šalies argumentai

3. Kaltinamojo E. S. gynėjas advokatas M. Švažas skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą.

3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad teismas, tęsdamas suėmimą, turėjo nurodyti suėmimo skyrimo sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir suėmimo skyrimo pagrindą (pagrindus) bei motyvus dėl kiekvieno pagrindo, be to, turėjo būti nurodyti motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teigiama, jog teismas, priimdamas nutartį tęsti suėmimą, joje turėjo tinkamai motyvuoti, kodėl tų pačių tikslų negalima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Be to, skunde nurodoma, kad teismas, tęsdamas suėmimą, neatsižvelgė ir į BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes.

3.2. Be kita ko, skunde kalinamojo gynėjas teigia, jog iš esmės šioje baudžiamojoje byloje situacija yra pasikeitusi, tai yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota nagrinėti teismui, E. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius, todėl būtinybės taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę nebėra. Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, tokią kaip intensyvią priežiūrą ar kitą, BPK numatyti tikslai būtų pasiekti ir nepaskiriant griežčiausios kardomosios priemonės.

4. Kaltinamasis E. S. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, nei suėmimas.

4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jo psichologinė būsena pašlijusi, bijo suėmimo laikotarpiu susirgti koronavirusu, nes jo (kaltinamojo) sveikatos būklė yra ir taip sunki, o suėmimą vykdančioje įstaigoje taikomos apsaugos priemonės nepakankamos.

4.2. Be to, kaltinamasis teigia, jog nuo teismo nebėgs ir nesilėps, nes tai neįmanoma dėl taikomų judėjimo apribojimų karantino laikotarpiu ir dėl to, jog neturi asmens dokumento. Taip pat skunde kaltinamasis teigia, jog naujų nusikaltimų nedarys.

4.3. Be kita ko, kaltinamasis pažymi, jog turi nuolatinė gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvu, kuriam reikalinga priežiūra, turi pragyvenimo šaltinį, padeda tėvas, dirba atsitiktinius darbus, pinigų siunčia draugė, turi dvi mažametes dukras, su kuriomis seniai nesimatė. Pasižada nesislapstyti, nenusikalsti, pradėti ieškotis darbo, savanoriauti.

5. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundai atmetami.

7. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta skundų nagrinėjimui, daroma išvada, kad bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiojo R. T., liudytojo A. S., K. M., D. S. parodymai, pačio kaltinamojo E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

8. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, suėmimas kaltinamajam E. S. pratęstas, nes nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, t. y. manant, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o taip pat daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

9. Skiriant ir pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrin­du, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo san­tykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius už­sienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju E. S. yra kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti 1 tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų (BK 180 straipsnio 2 dalis), be to, E. S. yra teistas net 11 kartų, įskaitant ir dėl analogiškų nusikaltimų įvykdymą, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką galimai įvykdė nepraėjus net mėnesiui po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo E. S. atžvilgiu (3 t., b. l. 11–34). Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. S., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Kaltinamojo pasislėpimo tikimybę sustiprina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška, E. S. nėra vedęs, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 8, 9, 10, 42), taigi E. S. nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog E. S. gali siekti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Pagrįstą teismo manymą, kad E. S. darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pagrindžia tai, kad kaip jau minėta, jis anksčiau teistas ir už analogiškas nusikalstas veikas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką galimai įvykdė nepraėjus net mėnesiui po jo atžvilgiu priimti naujo apkaltinamojo nuosprendžio, šiuo metu kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti sunkų nusikaltimą. Be to, kaltinamasis E. S. niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie legalias ir pastovias E. S. pajamas nėra, kas šiuo atveju leidžia daryti išvadą, jog E. S. pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra nusikalstamų veikų darymas. Taigi, kaltinamasis turi akivaizdų polinkį nusikalsti, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių nėra padaręs. Šios aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas.

11. Nors E. S. gynėjas bei pats kaltinamasis skunduose pažymi, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduota nagrinėti teismui, E. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius (gyvena su tėvu), turi mažametes dukras, privalo rūpintis tėvu, apygardos teismas pažymi, kad kaltinamojo ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia įstatyme numatyto suėmimo taikymo ir pratęsimo pagrindų ir šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir lemiančios kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą ar keitimą šiais motyvais. Pažymėtina, kad nei pareiga rūpintis tėvu, noras pasimatyti su dukromis niekaip kaltinamajam netrukdo nusikalsti. Be to, aukštesnysis teismas nepritaria kaltinamojo gynėjo skundo argumentams, jog teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą kaltinamajam E. S., nenurodė, neįvertino, neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 4 dalyje ir 122 straipsnio 7, 8 dalyse numatytas aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties turinio yra matyti, jog teismas, svarstydamas suėmimo termino pratęsimo E. S. klausimą, įvertino visas BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes – kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgė į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės, taip pat nurodė suėmimo taikymo sąlygas.

12. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, jog skunde kaltinamojo deklaruojamos aplinkybės, jog jis nebėgs, nesislapstys nuo teismo, pasižada nenusikalsti, niekaip negarantuoja pageidaujamo kaltinamojo elgesio ateityje, t. y. neužtikrina jo dalyvavimo procese, negarantuojama, kad kaltinamasis nenusikals, kadangi tai priklauso tik nuo pastarojo valios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo nurodomos gaunamos pinigų sumos iš artimųjų, nelaikytinos pakankamu pagrindu, patvirtinančiu, jog kaltinamasis daugiau nenusikals, kadangi minėtos pinigų sumos yra tik laikino pobūdžio. Suimtojo abejonės dėl suėmimo sąlygų, užtikrinant pakankamas apsaugos priemonės nuo COVID-19 viruso, taip pat nėra teisinis pagrindas pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę, be to, suimtasis visas abejones ar pretenzijas dėl minėtų sąlygų gali pateikti tiek suėmimą vykdančios įstaigos administracijai, tiek kitoms institucijos, atsakingoms dėl apsaugos priemonių užtikrinimo kontrolės suimtiesiems.

13. Kaltinamojo E. S. asmenybę apibūdinantys duomenys (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, analogiškų nusikalstamų veikų darymas), kaltinamojo galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas (inkriminuojamas pasikėsinimas įvykdyti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, veikiant bendrininkų grupe) leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam E. S. skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

14. Taigi, šiuo atveju kaltinamojo E. S. teisės buvo suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principų, toks teisių suvaržymas yra pateisinamas, nes be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. S. ir jo gynėjo advokato Modesto Švažo skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė