- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-177-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12778-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Pareiškėjas
- I. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18005-775/2015 pagal pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio V. Z. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0137/15/00748 nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6007-945/2013.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2015 m. balandžio 15 d. antstoliui V. Z. pateikė prašymą priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6007-945/2013. 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymu vykdomasis raštas priimtas vykdyti. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu antstolis, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 630 straipsniu, nutraukė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d., I. M. iš UAB „Kauno vandenys“ priteista 8 760,35 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 3 237,82 Lt delspinigių, 15 000 Lt (neatskaičius mokesčių) suma už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2012 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 28 d.), po 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 29 d.) iki jo visiško įvykdymo ir 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidos. 2014 m. liepos 3 d. UAB „Kauno vandenys“ pareiškėjai pervedė 29 959,79 Lt sumą į banko sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodydama, kad mokama: 5 336,7 (darbo užmok. atsk. mok.); 3 237,82 (delspinigiai); 11 400 (vėlavimas vykdyti įsipar. 2012-03-01-2013-11-28 atsk. mok.); 9 185,27 (po 82,78 Lt už laik. 2013 11 29 iki atsisk., atsk. mok.); 800 (byl. išlaidos sudengtos su atstovavimo išl.). Pareiškėja nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ neįvykdė viso teismo sprendimo, kadangi neteisingai apskaičiavo ir pervedė mokėtinas sumas pagal sprendimą. UAB „Kauno vandenys“ tik 2015 m. vasario 9 d. į pareiškėjos sąskaitą pervedė 706,02 Eur (2 437,73 Lt), kurią neteisėtai, kaip Valstybinio socialinio draudimo įmoką, buvo išskaičiavusi nuo priteistų sumų pagal teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nėra sumokėta po 82,78 Lt per darbo dieną nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. vasario 9 d., taip pat po 82,78 Lt per darbo dieną nuo 2015 m. vasario 9 d. iki visiško teismo priteistų sumų sumokėjimo. Be to, UAB „Kauno vandenys“ teismo priteistam 8 760,35 Lt darbo užmokesčiui taikė 9 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą, nors 2008 m. birželio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 laikotarpiu galiojo 3 proc. dydžio įmokų tarifas, o 2009 m. sausio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpiu – 9 proc. įmokų tarifas. Dėl neteisingo valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimo susidarė 114,75 Lt (33,23 Eur) nepriemoka. Pareiškėja taip pat nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto nuostatas, išskaitydama 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį iš teismo priteistų vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką sumų (15 000 Lt ir 12 085,88 Lt), kurios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra prilyginamos delspinigiams už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą. Teigė, kad antstolis negali užbaigti vykdomosios bylos, kol teismo sprendimas nėra visiškai įvykdytas.
Antstolis V. Z. 2015 m. birželio 25 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 15 d. antstolio V. Z. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/15/00748 pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą. UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. gegužės 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, esantis vykdymo veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/15/00748 pagrindu, yra įvykdytas iki jo pateikimo vykdyti antstoliui (2014 m. liepos 3 d., 2015 m. vasario 9 d. mokėjimų nurodymų kopijas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaiškinimus, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-537-259/2015, kurioje konstatuota, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra įvykdytas, kopiją). 2015 m. gegužės 26 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. vykdomąjį dokumentą neteisėtai priėmus vykdyti, nes jis jau buvo įvykdytas. Dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo antstolis nesikreipė, nes išieškotoja jau buvo kreipusis dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Išieškotojos prašymas buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimis, motyvuojant tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra aiškus, teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti teismo sprendimo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas teismo sprendimas, išspręstų klausimų ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą: panaikino antstolio V. Z. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0137/15/00748 nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nustatęs, jog suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ 2014 m. liepos 3 d. išmokėdamas pareiškėjai teismo sprendimu priteistas sumas – vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką (15 000 Lt ir 12 085,88 Lt) išskaitė Valstybinio socialinio draudimo įmokas, nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 25 punkte nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, UAB „Kauno vandenys“ nepagrįstai išskaičiuotą Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą – 706,02 Eur – pareiškėjai pervedė tik 2015 m. vasario 9 d., konstatavo, jog vykdomosios bylos nutraukimo metu teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Teismo posėdyje UAB „Kauno vandenys“ atstovams patvirtinus, jog, išmokant pareiškėjai priteistą 8 760,35 Lt darbo užmokestį, buvo taikytas 9 proc. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas, nors pareiškėjai darbo užmokestis buvo priteistas už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., o laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojo 3 proc. dydžio Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. – 9 proc. tarifas, padarė išvadą, kad darbdavys, išskaičiuodamas Valstybinio socialinio draudimo įmokas, turėjo taikyti skirtingus įmokų tarifus, todėl teismo sprendimas nėra visiškai įvykdytas ir dėl šios priežasties. Nesutiko su UAB „Kauno vandenys“ atstovų motyvu, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-537-259/2015, nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl atsisakymo išaiškinti teismo sprendimą, pasisakė, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, kadangi teismas neturėjo duomenų, jog pareiškėjai darbdavys tik 2015 m. vasario 9 d. pervedė nepagrįstai išskaičiuotą Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą. Atmetė pareiškėjos argumentą, jog darbdavys nepagrįstai nuo jai priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką (15 000 Lt ir 12 085,88 Lt) atskaičiavo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, todėl turėtų jai sumokėti 1 176,69 Eur, motyvuodamas tuo, kad 2014 m. liepos 3 d. galiojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktas, numatęs, jog neapmokestinamos pajamos yra įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, o kitokios išmokos prie neapmokestinamų pajamų nepriskirtos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti pareiškėjos skundą.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į ginčo esmę ir teisinių santykių specifiką, dėl kurios susiklostė ginčas ir atsirado nepriemoka pareiškėjai pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6007-945/2013, kitas reikšmingas faktines aplinkybes. Suinteresuotas asmuo teismo sprendimą įvykdė nedelsiant, t. y. nuo teismo sprendime nurodytų sumų išskaičiavo privalomus gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas ir 2014 m. liepos 3 d. mokėjimo pavedimu į pareiškėjos sąskaitą sumokėjo 29 959,79 Lt, detaliai nurodydamas mokamas sumas pagal teismo sprendimą. Galutinis 706,02 Eur skirtumas tarp pareiškėjai sumokėtos ir mokėtinos sumos atsirado neteisingai taikant teisės aktus ir skaičiuojant mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nebuvo atsižvelgta, kad suinteresuoto asmens veiksmuose nebuvo tyčios, jis dėjo maksimalias pastangas, kad būtų laiku ir tinkamai atsiskaityta su pareiškėja. Susiklosčiusi situacija, kai suinteresuotas asmuo nuo pareiškėjai mokėtinos sumos apskaičiavo mokesčius ir juos sumokėjo į valstybės biudžetą, negali būti laikoma neteisėtais suinteresuoto asmens veiksmais ir jam neturi būti taikomos sankcijos. Nebuvo įvertinta, kad suinteresuotas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kokie mokesčiai turi būti skaičiuojami nuo pareiškėjai mokėtinos sumos. Taip pat nebuvo vertinta aplinkybė, kad pareiškėja daugiau kaip 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neinicijavo teismo sprendimo vykdymo, nors teigia, kad manė, jog teismo sprendimas nevykdomas tinkamai. Taigi pareiškėja elgėsi nesąžiningai, galbūt siekdama pasipelnyti suinteresuoto asmens sąskaita. Suinteresuotas asmuo pareiškėjai neteisingai apskaičiuotus mokesčius (706,02 Eur) pervedė 2015 m. vasario 9 d., o vykdomoji byla nutraukta 2015 m. birželio 25 d., taigi vykdomosios bylos nutraukimo momentu suinteresuotas asmuo pareiškėjai buvo pervedęs visas sumas, kurias buvo sumokėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytą valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifų skirtumą (33,25 Eur), suinteresuotas asmuo 2015 m. spalio 27 d. jį pervedė pareiškėjai. Dėl to suinteresuotas asmuo yra visiškai įvykdęs teismo sprendimą. Palikus galioti skundžiamą nutartį, būtų pažeidžiami CK įtvirtinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, jog nedelsiant įvykdė teismo sprendimą, kadangi tik 2015 m. vasario 9 d. buvo sumokėta dalis priteistos sumos ir po skundžiamos nutarties priėmimo atliktas 33,23 Eur sumos pareiškėjai mokėjimas. Dėl to suinteresuotam asmeniui yra likusi įvykdyti prievolė – sumokėti pareiškėjai sprendimu priteistą mokėti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį pareiškėjai priteistų sumų dydžiai buvo nurodyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Suinteresuoto asmens atsakingi darbuotojai privalėjo susipažinti su įstatymo nuostatomis, o ne pusę metų laukti ir tik po to kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą rašytinio išaiškinimo dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, tuo labiau, kad rašytiniame išaiškinime buvo pacituotas įstatymo tekstas, neteikiant kitų papildomų išaiškinimų. Pareiškėja buvo sąžininga, aktyvi, dėjo maksimalias pastangas, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6007-945/2013, kuriuo iš dalies patenkino ieškovės I. M. ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 8 760,35 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 3 237,82 Lt delspinigių, 15 000 Lt sumą už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2012 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 29 d.) iki jo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-715-153/2014 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Kauno vandenys“ 2014 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu pervedė pareiškėjai 29 959,79 Lt sumą. 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja, atsižvelgdama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išaiškinimus, pateikė reikalavimą UAB „Kauno vandenys“ visiškai vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-715-153/2014. Suinteresuotas asmuo pareiškėjai 2015 m. vasario 9 d. pervedė papildomą 706,02 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad ši suma mokama pagal 2015 m. vasario 5 d. gautą atsakymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris buvo patenkintas 2015 m. balandžio 10 d. 2015 m. balandžio 15 d. pareiškėja pateikė antstoliui V. Z. prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tos pačios dienos patvarkymu vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti, nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. 2015 m. gegužės 4 d. suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ antstoliui pateikė raštą Nr. (04-04.01)8-1207, kuriame nurodė, kad bendrovė teismo sprendimą yra visiškai įvykdžiusi, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs pateiktus duomenis ir vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 630 straipsniu, antstolis V. Z. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0137/15/00748 ir grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio V. Z. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0137/15/00748 nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, konstatavęs, kad vykdomoji byla buvo nutraukta nepagrįstai, nes vykdomosios bylos nutraukimo metu teismo sprendimas nebuvo įvykdytas – Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma (706,02 Eur) pareiškėjai pervesti tik 2015 m. vasario 9 d., o Valstybinio socialinio draudimo įmokų skirtumas (33,23 Eur) nepervestas iki šiol.
Suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą grindžia tuo, kad yra visiškai įvykdęs teismo sprendimą, nes laiku atliko teismo sprendime nurodytus mokėjimus pareiškėjai, kilus neaiškumams, kreipėsi į mokesčius administruojančias institucijas, prašydamas išaiškinimo, gavęs išaiškinimus, nedelsdamas atliko mokėjimus pareiškėjai.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia norma nustatyta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6007-945/2013 yra įsiteisėjęs, taigi įgijęs res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo procesinis sprendimas šalims turi įstatymo galią. Suinteresuotas asmuo neginčija, kad, 2014 m. liepos 3 d. pervesdamas pareiškėjai 29 959,79 Lt sumą, jis įvykdė tik dalį teismo sprendimo, nes 2015 m. vasario 9 d. jis pareiškėjai pervedė papildomą 706,02 Eur sumą, susidariusią dėl neteisingai paskaičiuotų Valstybinio socialinio draudimo įmokų, o 2015 m. spalio 27 d., t. y. po apeliacijos objektu esančios pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pareiškėjai pervedė 33,23 Eur sumą, susidariusią dėl netinkamo valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifų taikymo. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime, be kita ko, nuspręsta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ pareiškėjai turi mokėti po 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 29 d.) iki jo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“, teismo sprendimas nėra visiškai įvykdytas – pareiškėjai nėra sumokėtos atitinkamos sumos, mokėtinos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes 706,02 Eur ir 33,23 Eur sumas suinteresuotas asmuo pareiškėjai pervedė tik 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. spalio 27 d. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad geranoriškai vykdė teismo sprendimą ir dalis sumų pareiškėjai nebuvo laiku sumokėta dėl klaidingo teisės aktų interpretavimo, nagrinėjamoje byloje teismas negali spręsti dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens po 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 29 d.) iki jo visiško įvykdymo, netaikymo, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes neįmanoma šio klausimo nagrinėti, nepažeidžiant pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo res judicata galios. Atsižvelgiant į tai, visi su teismo sprendimo vykdymo aplinkybėmis susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nustačius, jog suinteresuotas asmuo iki šiol nėra sumokėjęs pareiškėjai visų sumų pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, teisėta ir pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas antstolio V. Z. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0137/15/00748 nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, suinteresuotas asmuo atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Pareiškėja pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą 2015 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 810465 advokatei N. K. sumokėjo 360 Eur. Prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytą maksimalų priteistino užmokesčio dydį, todėl pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 285 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį.
Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) pareiškėjai I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 285 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.