Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje, - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui S. Š., su institucija, duodančia išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas S. Š. į teismo posėdžius neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimą ir ekspertizės paskyrimą buvo pranešta skelbimais specialiame interneto tinklapyje ir siunčiant teismo šaukimus jo gyvenamosios virtos adresu. Atsakovas S. Š. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo (l. 5) matyti, kad 2003 metų balandžio 10 dieną gimė M. P., jo mama yra N. P., gim. 1970 m., įrašų apie tėvą nėra.

Lietuvos CK 3.146 str.1d. nustato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas taip pat ir kiti įrodymai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Ieškovė N. P. ieškinyje bei pasisakymuose nuosekliai aiškina apie jos artimą bendravimą su atsakovu S. Š., apie jų susitikimus, bendrą gyvenimą iki vaikelio pradėjimo 2002 metais. Ieškovės prašymu bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė tėvystei nustatyti (l. 81-82). Apie ekspertizės paskyrimą atsakovas buvo informuotas paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (l. 84). Tačiau atsakovas nenuvyko ekspertizės atklikimui. Ekspertizės atlikimui paskirtu laiku į serologijos ir DNR laboratoriją nuvyko ieškovė N. P. su vaiku, atsakovas S. Š. neatvyko. Tai patvirtina Serologijos ir DNR laboratorijos raštas (l. 88). Atsižvelgiant į anksčiau aptartus ieškovės parodymus, įrašus apie gimimą, atsakovo visišką neveikimą byloje, bei į tai, kad atsakovas S. Š. nepareiškė prieštaravimo dėl ieškinio ir nepaneigė ieškovės teiginių dėl jo tėvystės, bei nenuvyko atlikti ekspertizės, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui pripažino esąs M. P. tėvas, toks atsakovo S. Š. elgesys yra vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Liudytoja L. K. parodė žinanti, kad L. P. ateidavo pas S. Š. į jo močiutės namus Nepriklausomybės gatvėje. N. P. jai yra sakiusi, kad M. yra S. Š. sūnus. Su S. Š. apie N. vaiko tėvystę ji nekalbėjo, su juo visiškai nebendrauja apie ketverius metus. Teta N. jai pasakojo, kad N. P. parodė jai vaiką ir pasakė, kad tas vaikas yra jos anūkas, o ji maniusi, kad tėvystė turi būti įrodoma ekspertizės išvada. Ieškovės parodymais, iš dalies liudytojos L. K. parodymais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvada, atsakovo pozicija (neveikimu) byloje yra pripažįstama, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nuo gimimo iki šiol M. P. gyvena su mama N. P.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas S. Š. sūnui M. P. išlaikymo neskyrė nuo vaiko gimimo iki šiol.

Ieškovė N. P. prašo priteisti iš S. Š. nepilnamečio vaiko M. P. išlaikymui po 300 Lt - 86,89 Eur. kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2014-02-28, iki vaiko pilnametystės ir 10 400 Lt – 3012,05 Eur. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki bylos užvedimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga 325 Eur.

Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui, jo poreikiams tenkinti reikia apie 600 litų (l.7), tai atitinka 173,77 Eur. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu ji nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių yra M. P.. Ieškovė nurodo, kad pragyvena iš socialinių išmokų. Tai patvirtina Darbo ieškančio asmens atmintinė, pažymos apie šeimos sudėtį ir pajamas (l. 12, 13, 70, 71). Ji gyvena nuomojamame bute. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo pajamas ir turtinę padėtį. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į tai, kad ji prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui mažiau nei ½ dalį minimalios mėnesio algos, atsakovas dėl išlaikymo dydžio nepareiškė jokių prieštaravimų, yra pripažįstama, kad vaiko M. P. poreikius ir tėvo S. Š. galimybes atitinka išlaikymo dydis per mėnesį - 87 Eur.

Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 300 Lt išlaikymą, tai atitinka 86,89 Eur., tačiau priteisiant išlaikymą suma apvalinama iki 87 Eur., atsižvelgiant į vaiko interesus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus iki ieškinio pareiškimo metus. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą konkrečia pinigų suma. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra sprendžiamas atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Nors atsakovo tėvystė vaikui nustatoma šiuo sprendimu, tačiau teisė į išlaikymą vaikui atsiranda nuo gimimo dienos, o ne nuo bylos išsprendimo laiko. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteistinas už trejus metus, nes iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo vaiko gimimo iki bylos užvedimo. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas ieškovės prašoma suma – po 300 Lt už 36 mėnesius, iš viso 3127,90 Eur. išlaikymo įsiskolinimo. Nors rezoliucinėje dalyje ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10 400 Lt, t.y. 3012,05 Eur, tačiau iš ieškinio teksto matyti, kad ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. po 300 Lt, tai sudaro 10 800 Lt. Atsižvelgiant į vaiko interesus išlaikymo įsiskolinimo suma priteisiama teisingai paskaičiuota suma už trejus metus, t.y 10 800 Lt arba 3127,90 Eur.

Nustatoma, kad išlaikymą vaikui uzufrukto teise valdo ir tvarko ieškovė N. P., su kuria nuo gimimo gyvena sūnus M. P..

Ieškovei N. P. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (l. 21, 22, 68-69).

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys yra tenkinamas, todėl iš atsakovo valstybei yra priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 31,32 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (87 Eur. x 12 x 3 %), 93,84 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3127,90 x 3%) ir 10,84 Eur. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 177 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovo yra priteisiamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos -162,12 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268-282 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. P. yra S. Š. sūnus.

Priteisti iš S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui po 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) kas mėnesį nuo 2014-02-28 iki M. P. pilnametystės, ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą 3127,90 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 90 ct.) už 36 mėnesius iki bylos užvedimo.

Išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko N. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-12-496/2015“ 177 Eur. (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) ir įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.