- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1S-649-658/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- F. G.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Viktoro Preikšo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo F. G. (F. G.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016 m. kovo 22 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. G. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-30 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2005-10-21 nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine 14 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2019-09-01).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 307, kuriuo nutarė nuteistajam F. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo F. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta.
Šalies argumentai
Nuteistasis F. G. skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra 72 metų amžiaus, ligonis, todėl jokios minties apie naujų nusikaltimų darymą jis neturi. Jo nuomone, atlikta daugiau nei 10 metų bausmės dalis yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Nuteistasis pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje pateikta ne visai tiksli informacija apie jo požiūrį į nusikaltimus. Taip galėjo nutikti dėl to, kad jis yra rusas ir lietuviškai ne visada tiksliai atsakydavo į psichologės klausimus. Dėl jam paskirtų nuobaudų už alkoholio gaminimą pataisos įstaigoje skunde pažymėta, kad ši informacija taip pat neatitinka realybės. Minėtą veiklą vykdė jaunesni nuteistieji, o F. G. nuobaudos buvo paskirtos tik dėl to, kad jis buvo netoliese rastų draudžiamų medžiagų ir dėl baimės negalėjo įvardinti tikrųjų kaltininkų. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad jam nustatytą vidutinę riziką jis mažina tik lankydamas socialinės reabilitacijos programas, nes nei dirbti, nei užsiimti kokia nors kita aktyvia veikla jis negali dėl senatvės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo F. G. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad F. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad F. G. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (68 balai), todėl turi būti nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis dalyvavo įvairiose nuteistųjų adaptacijos ir socialinės reabilitacijos programose („Relaksacija“, „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasis paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa“, „Elgesys–pokalbis–pasikeitimas“, „Pažink save“), tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus F. G. elgesio ir mąstymo pokyčius, nustatyta tik minimali jo pažanga, pažymint, kad pagal „OASys“ vertinimo metodiką jo vidutinės rizikos vertinimą statiniai veiksniai sudaro tik 20 balų, o likusieji 48 balai yra dinaminiai, kurie gali keistis įvykus tam tikriems nuteistojo gyvenimo pokyčiams. Tačiau šiuo atveju teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai.
F. G. po daugiau nei 10 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi net 6 kriminogeniniai veiksniai – galimybė įsidarbinti (dėl senyvo amžiaus jam įsidarbinti tikimybė išlieka labai maža); gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka netinkamas kompanijas, jam būdingas nusikaltimų modelis – tris kartus teistas už žmogžudystes); piktnaudžiavimo alkoholiu problemos; nuteistojo emocinė gerovė (save vertina labai gerai, tačiau nesuvokia savo netinkamo savivaizdžio pagrindo); nuteistojo mąstymas ir elgesys (netinkamas elgesio modelių pasirinkimas); nuostatos (nuteistasis kategoriškas, nelinkęs nusileisti, nusikaltimo motyvų nesupranta). Dėl kito veiksnio – nuteistojo gyvenimo sąlygų, pažymėtina, kad šis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje yra priskiriamas tiek prie kriminogeninių, tiek prie apsauginių veiksnių. Tačiau įvertinus tai, kad F. G. lygtinio paleidimo laikotarpiu planuoja grįžti gyventi pas seserį, kur iki bausmės pradžios gyveno daugiau nei trejus metus, ir būtent rajonas, kuriame yra minėtas būstas, yra susijęs su pagrindinėmis problemomis, kurios gali paskatinti nusikalsti (netinkama kompanija, alkoholis), manytina, kad tai, jog jis turi kur gyventi laisvėje šiuo atveju neveiks kaip apsauginis veiksnys. Kaip riziką nusikalsti mažinantis veiksnys išskirti ir F. G. ryšiai su artimaisiais, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankami užtikrinti sklandžią jo integraciją į visuomenę ir sėkmingą jam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymą.
Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotinei rizikai nusikalti kaip svarbiausi išskirtini jo mąstymo ir elgesio ypatumai bei alkoholio vartojimo problemos. Apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą, neįvertina ankstesnio patyrimo. Dėl savo problemų F. G. kaltina kitus ir aplinką, savo kaltę dėl nusikaltimų neigia, teigia, kad yra neteisingai apkaltintas. Nuteistajam trūksta savikritikos, jis menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, yra linkęs rizikuoti, negalvodamas apie pasekmes. Nuteistojo impulsų kontrolė ir savitvarda silpna, tai ypač pasireiškia, jam pavartojus alkoholio. Nors nuteistasis tvirtina, kad paskutiniais metais būdamas laisvėje piktnaudžiavimo alkoholiu problemos neturėjo, tačiau nagrinėjamas labai sunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas buvo padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio, nuteistojo asmens byloje yra ir kitų duomenų apie jo smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu. Abejoti nuteistojo elgesio korekcija ir nuostatų pasikeitimu šiuo aspektu verčia ir tai, kad F. G. pataisos įstaigoje yra du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio gaminimą. Tuo tarpu teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis būtų dalyvavęs elgesio korekcijos programose, skirtose asmenims, turintiems problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir siekiantiems valdyti su tuo susijusius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad F. G. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 22 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo F. G. (F. G.) skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.