Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu faktiškai gyvenantis nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Šiauliuose, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-30 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2021-03-16 išregistruotas iš probuojamųjų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2023-03-25 apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), R. B., apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, naudodamas žiebtuvėlį ir tekstilės audinį, padegė E. D. namo dalies kampą, sukeldamas realų pavojų sunaikinti namą, kurio vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis – 13 200 Eur, tačiau veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes gaisrą laiku pastebėjus ir užgesinus, turto savininkei E. D. padaryta 70 Eur žala.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad su E. D. susipažino per pažinčių programėlę. Jos namuose ruošėsi daryti remontą, buvo išardę dalį patalpų. Kaltinime nurodytu laiku susipyko su E. D., todėl paėmė mažą „škurliuką“ ir su žiebtuvėliu jį šalia namo padegė. Degantį „škurliuką“ padėjo prie namo kampo. Negalvojo, kad tos kelios supuvusios lentos taip greitai užsidegs. Tai padaręs nieko nelaukė ir išvažiavo į Klaipėdą, o iš Klaipėdos į Šiaulius. Nežino, ar pati nukentėjusioji užgesino ugnį, ar ugniagesiai. Žino, kad padegimo metu kažkas buvo namuose, tačiau konkrečiai padegimo vietoje nieko nebuvo. Pripažįsta, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jei nebūtų buvęs apsvaigęs, taip nebūtų pasielgęs. Su kaltinime nurodyta namo verte sutinka. Gailisi savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė, pagal galimybes atlygins jai padarytą žalą, tačiau šiuo metu neturi pinigų. Su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Šiuo metu savo noru gydosi priklausomybę alkoholiui. Kitų sveikatos sutrikimų neturi, savo veiksmus suvokia.

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei ir kaltinamajam sutikus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2023-03-25 21 val. 52 min. policijai pranešta, kad prieš dvi valandas (duomenys neskelbtini) padegtas verandos kampas. Atvykusiems į vietą pareigūnams E. D. paaiškino, kad gaisrą užgesino pati, dėl padegimo įtaria R. B.. Klaipėdos PGV VPPPS vyr. specialistas D. Ž., apžiūrėjęs gaisro židinį, nurodė, kad padegta naudojant medžiagos skiautę, turinčia alkoholio kvapą (t. 1, b. l. 21-22).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotos namo (duomenys neskelbtini) verandos, esančios kiemo pusėje, ties durų apačia, vyrių pusėje apdegusios medienos plotas, nuplėštos lentos. Ant žemės aptikti ir paimti nenustatytos medžiagos degėsiai (t. 1, b. l. 23-30).

PAGD prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus neatidėliotiną informacijos apie 2023-03-25 gaisrą 9duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatyta gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmogaus veika, pašalinis ugnies šaltinis (padegtas audinys prie verandos durų) (t. 1, b. l. 86-110).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. D. pareiškime ir apklausos metu parodė, kad 2023-03-22 vakare pas ją į svečius atvažiavo R. B., su kuriuo ji susipažino pažinčių portale „Badoo“, prieš tai buvo pažįstama apie mėnesį. 2023-03-25 su R. B. susipyko ir jį iš savo namų išvarė. Išvaryti padėjo R. P. ir M. V. bei M. V. kaimynė, kurios duomenų nežino. R. B. iš pradžių vaikščiojo aplink namą, prašė atleidimo, vėliau pasišalino. Apie 14 val. 30 min. pati išėjo pas draugę, palikusi namie dukras I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Netrukus paskambinusi telefonu dukra I. pasakojo, kad jai išėjus, R. B. vėl buvo grįžęs į kiemą, beldė į langus. Apie 17 val. eidama namo matė R. B. prie daugiabučio netoli savo namų. Kartu su drauge J. K. parėjusi namo pamatė, kad kiemas pilnas dūmų, rūksta verandos siena, ant lentų žarijos. Abi su J. K. užpylė sieną vandeniu, atplėšė verandos lentas, kad žarijos neišplistų. Ant žemės prie verandos durų buvo kažkokie degėsiai, kurie nebedegė, tik rūko. Tą pačią dieną vėliau R. B. jai dar skambino, norėjo pasikalbėti. Padaryta žala 70 Eur (t. 1, b. l. 1-2; 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad 2023-03-25 apie 17 val. palydėjo E. D. į jos namus (duomenys neskelbtini). Priėjusios E. D. namus pamatė, kad dega verandos durų apačia. E. D. pylė vandenį, ji pati gesino, berdama žemes. Kai užgesinusi ugnį E. D. atrakino verandą pamatė, kad dūmų prirūkę ir verandos viduje. E. D. sakė, kad namą padegė R. iš Šiaulių (t. 1, b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad 2023-03-25 prieš pietus nuėjo pas pusseserę E. D.. Vėliau ten atėjo ir jos (liudytojos) motina M. V. su savo kaimyne. E. D. namuose buvo R. B.. E. D. sakė, kad nori, jog R. B. išsikraustytų. Todėl pirmiau M. V. su kaimyne, vėliau ir jos su E. D., R. B., buvusiam kieme, liepė pasišalinti. R. B. nepyko, nepriekaištavo, išėjo. Vėliau grįžęs prašė E. D. pasikalbėti. R. B. išėjus į kiemą, E. D. užsirakino duris. R. B. į vidų nesibrovė, pasiėmęs savo daiktus iš kiemo išėjo. Netrukus abi su E. D. iš namų išėjo (t. 1, b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad 2023-03-25 apie 16-17 val. namie buvo dviese su seserimi V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Išgirdusi, kad mamos draugas R. beldžia į langus ir šaukia „E. įleisk“, paskambino mamai. Mama liepė nekreipti dėmesio, todėl ji nieko R. nesakė ir jo neįleido. Po to girdėjo kažkokį krebždesį prie lauko durų, bet žiūrėti nėjo. R. išėjus daugiau jokių žmonių kieme nematė. Po 15 minučių parėjo mama, pasakė, kad R. uždegė namus (t. 1, b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs neteisėtus veiksmus kvalifikuojantys požymiai, o vienas iš tokių požymių, dėl kurio kyla atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą, yra svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Teismų praktikoje visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2013).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. B. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, naudodamas žiebtuvėlį padegė tekstilės audinį ir jį padėjo prie nukentėjusiosios E. D. namo kampo, tokiu būdu sudarydamas sąlygas namui užsidegti. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad atlikęs šiuo veiksmus jis iš įvykio vietos iš karto pasišalino ir nežino, ar ugnį užgesino pati nukentėjusioji, ar ugniagesiai. Visa tai rodo, kad kaltinamasis atliko veiksmus namui padegti, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, t. y. nukentėjusiajai laiku pastebėjus ugnį ir ją užgesinus. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, PAGD prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys. Kaltinamasis svetimą turtą pasikėsino sunaikinti jį padegdamas, šiuo tikslu naudojo žiebtuvėlį ir tekstilės audinį, kuris buvo paliktas prie medinių namo konstrukcijų. Toks kaltinamojo pasirinktas turto sugadinimo būdas vertintinas kaip visuotinai pavojingas, nes padegimas yra nekontroliuojamas procesas, per kurį ne tik sunaikinamos ir sugadinamos materialinės vertybės, bet ir sukeliamas realus pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei.

Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sugadinti svetimą turtą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, R. B. veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. B. pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (pasikėsinimas padegti gyvenamąjį namą, kuriame tuo metu buvo žmonių) rodo itin pavojingą nusikaltimo pobūdį ir tik atsitiktinumo dėka (laiku pastebėjus ugnį ir ją užgesinus) buvo išvengta sunkesnių padarinių atsiradimo. Dėl nusikaltimo padarymo nukentėjusiajai E. D. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki šiol kaltinamasis bent dalį šios žalos būtų atlyginęs.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. R. B. šiuo metu niekur nedirba, posėdžio metu teigė esantis registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau buvo teistas, įskaitant ir už panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymą, anksčiau jam jau buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu savo noru gydosi priklausomybę alkoholiui ir siekia keisti savo gyvenimo būdą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad švelniausių BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių rūšių – baudos ir laisvės apribojimo – skyrimas neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šios bausmės nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, t. y. R. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę už pasikėsinimą padaryti BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskiriant 60 parų arešto.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, kaltinamojo asmenybe, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dviem jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti R. B. paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 8 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios E. D. civilinis ieškinys, juo prašoma priteisti iš kaltinamojo 550 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 112-113).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad civilinei ieškovei padarytą 550 Eur turtinę žalą sudaro 70 Eur tiesioginė žala dėl padegimo – sudegusios lentos, varžtai, vinys, dažai, o likusią 480 Eur žalos dalį sudaro naujų medžiagų, skirtų gaisro pasekmėms pašalinti, pirkimas, t. y. naujos lentos, dažai, darbo jėgos samdymas. Nors civilinė ieškovė neteikė į bylą detalių jos nurodytas išlaidas ir nuostolius pagrindžiančių įrodymų, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, prašomų priteisti sumų ir jų dydžio neginčijo. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie nukentėjusiosios namui padarytus sugadinimus teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog prašoma priteisti turtinės žalos suma yra aiškiai nepagrįsta ar neprotingai didelė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės ieškovės reikalavimas dėl 550 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl E. D. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta visuotinai pavojingu būdu sugadinti ir sunaikinti nukentėjusiosios turtą, t. y. gyvenamąjį namą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl nusikaltimo E. D. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ypač įvertinus tai, kad veikos padarymo metu namuose buvo dvi jos nepilnametės dukros. Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, tačiau byloje nėra duomenų, jog tai būtų lėmę kokias nors rimtesnes ar ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Teismas įvertina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis kaltinamasis niekur nedirba, pajamų negauna, todėl jo turtinė padėtis nevertintina kaip gera. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. B. civilinei ieškovei priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spec. policijos pakuotė Nr. 571008 su nenustatytos medžiagos degėsiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina. Kompaktinis diskas, kuris perduotas teismui voke kartu su byla, taip pat kompaktinis diskas su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai R. B. savanoriškai atvykęs į arešto bausmės atlikimo vietą faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio R. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei E. D. iš R. B. 550 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spec. policijos pakuotę Nr. 571008 su nenustatytos medžiagos degėsiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinius diskus (2 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.