- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- A-1412-624/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-03171-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 12–17).
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-03171-e nusprendė panaikinti jam išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies l punkto bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IX skyriaus 59.3, 60–62 punktų nuostatomis (nesantis nepriekaištingos reputacijos). Nurodė, kad iki pat šios dienos Lietuvos Respublikoje jis nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, nėra nuteistas, nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebuvo paskelbtas joks nuosprendis, dėl ko jo reputacija iki šiol Lietuvos Respublikoje buvo laikoma nepriekaištinga. Pareiškėjas manė, kad pareigūnas, priimdamas Sprendimą, neįvykdė savo pareigų, t. y. neišsiaiškino, nenustatė ir negavo reikalingų papildomų įrodymų jo kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, taip pat visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, elgėsi aplaidžiai, neįsigilino į situaciją iš esmės, neatliko visų būtinų veiksmų, susijusių su objektyvia situacijos analize bei vertinimu, todėl tokius pareigūnų veiksmus vertino kaip neteisėtus. Pareiškėjas pripažino, kad jis 2004 m. vasario 26 d. Vokietijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, tačiau manė, kad neteisėtai. Be to, Vokietijos teismo nuosprendis nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 97 straipsnio redakcija, galiojusi Vokietijos teismo nuosprendžio priėmimo metu (2004 m.), nustatė, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad jis pagal BK nenusikaltęs ir neteistas, atsakovas neturėjo teisės vadovautis Vokietijos teismo priimtu nuosprendžiu ir jį vertinti kaip asmenį, kuris yra teistas, bei tuo pagrindu pripažįstant jį nesant nepriekaištingos reputacijos. Nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu galiojusi BK 97 straipsnio redakcija jam neturėtų būti taikoma, nes įstatymas, sunkinantis asmens padėtį, atgal negalioja.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 66–67).
Nurodė, kad Kauno AVPK 2014 m. gegužės 20 d. D. B. buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007958. Kauno AVPK 2015 m. rugsėjo 25 d. gauti VRIS naršyklės įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys apie tai, kad Vokietijos teismo 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą. Vadovavosi Taisyklių IX skyriaus 59.3 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra nuteistas už sunkų kūno sužalojimą, už kurį BK 135 straipsnyje numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, D. B. negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl ir buvo priimtas sprendimas panaikinti jam išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 101–104).
Teismas nustatė, kad D. B. 2014 m. gegužės 20 d. Kauno AVPK išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007958. Kauno AVPK 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-03171-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikino neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduotą D. B., vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Faktiniu tokio sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad Vokietijos teismo 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą (t. y. už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, už kurį BK didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2015 m. spalio 16 d. iš Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS gavo duomenis apie tai, kad D. B. 2004 m. vasario 26 d. Vokietijos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nubaustas laisvės atėmimu 3 metams už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka Lietuvos Respublikos centrinės institucijos funkcijas ir keičiasi teistumo informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą ECRIS. Nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki šiol elektroninis apsikeitimas vyksta su 19 valstybių narių, tame tarpe ir su Vokietija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis iš Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS apie tai, kad D. B. 2004 m. vasario 26 d. Vokietijos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo nubaustas laisvės atėmimu 3 metams už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą. Pažymėta, kad nuteisimo fakto pareiškėjas iš esmės neginčijo, tik nurodė, kad jis nuteistas neteisėtai, tačiau nagrinėjamu atveju tokie pareiškėjo aiškinimai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys pateiktiems oficialiems duomenims, todėl atmesti.
Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo ir dėl to, kokia BK 97 straipsnio normos redakcija (ar galiojusi iki 2014 m. kovo 25 d., ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma byloje nagrinėjamoje situacijoje. Teismas pažymėjo, kad BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi Vokietijos teismo nuosprendžio priėmimo metu ir iki 2014 m. kovo 25 d.) numatė, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 2014 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XII-776 (nuo 2014 m. kovo 25 d.) buvo pakeista BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kurią BK 97 straipsnio 1 dalies redakciją reikia taikyti, sprendžiant ar D. B. Sprendimo priėmimo metu pagrįstai atsakovo buvo įvertintas kaip asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs sunkų kūno sužalojimą. Teisėjų kolegija, aiškindama taikytinos teisės normos (BK 97 straipsnio abiejų nurodytų redakcijų) galiojimo laike ir tarpusavio sąsają, pažymėjo, kad šis aiškinimas atliekamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies l punkto taikymo kontekste. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies l punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija vertino, kad esminiu BK 97 straipsnio 1 dalies (abiejų nurodytų redakcijų) taikymą lemiančiu momentu, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir 18 straipsnio 2 dalies l punkto taikymo kontekste, yra aplinkybė, ar naujos aptariamos teisės normos redakcijos įsigaliojimo dieną (2014 m. kovo 25 d.) asmuo turi išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tokiai aplinkybei esant, asmuo 2014 m. kovo 25 d. pasikeitus BK 97 straipsnio 1 dalies redakcijai (kuria turinčiais teistumus pripažįstami asmenys, kurių atžvilgiu įsiteisėjo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), neturėtų būti laikomas kaip neturintis nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d.), atsižvelgiant į aplinkybes, kad praeityje buvo nuteistas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Ir tuo labiau tai neturėtų būti pagrindu naikinti iki 2014 m. kovo 25 d. teisėtai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas BK 97 straipsnio 1 dalies pakeitimo įsigaliojimo dieną (2014 m. kovo 25 d.) neturėjo nei ginklo, nei leidimo turėti ginklą, nes D. B. Kauno AVPK išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus tik 2014 m. gegužės 20 d. Vadinasi, atsakovas 2014 m. gegužės 20 d. išduodamas neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus D. B., pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir 18 straipsnio 2 dalies l punkto reikalavimus, kadangi neatsižvelgė į kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Vokietijos) teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjo atžvilgiu. Kaip nurodė atsakovo atstovas, duomenis apie tai, kad pareiškėjas buvo teistas Vokietijos teismo jie gavo jau po neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, gavęs informaciją apie pareiškėjo nuteisimą, pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Sprendimą panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išduotą D. B..
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad D. B. 2004 m. vasario 26 d. Vokietijos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo nubaustas laisvės atėmimu 3 metams laisvės atėmimo už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą, kas atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies dispoziciją (Sunkus sveikatos sutrikdymas), kurioje numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, sietinos su nepriekaištinga pareiškėjo reputacija, nepaneigtos ir tai, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p.), atsakovo 2015 m. spalio 20 d. priimtas sprendimas panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduotą D. B., yra teisėtas, pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo.
III.
Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno AVPK 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-03171-e bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 115–118).
Pareiškėjas teigia, kad jis 2014 m. gegužės 20 d. leidimo išdavimo dieną buvo nepriekaištingos reputacijos, tokios reputacijos išliko ir šiandien, nes jam nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuris turėtų įtakos Įstatymo 18 straipsnyje aptariamai nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokai. Pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 25 d., kada įsigaliojo BK 97 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, nebuvo nuteistas nei Lietuvoje, nei kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tvirtina, kad pareiškėjas nėra laikytinas teistu pagal BK 97 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2014 m. kovo 25 d.), vadovaujantis lex retro non agit principu ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostata.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą (b. l. 125–126).
Nurodo, kad D. B. 2014 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Patikrinimų metu duomenų apie pareiškėjo teistumą Vokietijoje negauta, todėl buvo priimtas teigiamas sprendimas. 2015 m. rugsėjo 25 d. Kauno AVPK buvo gauti policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys apie tai, kad Vokietijos teismo 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą, kas atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas BK 97 straipsnio 1 dalies pakeitimo įsigaliojimo dieną neturėjo išduoto neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl pareiškėjas pagrįstai laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-03171-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui D. B. 2014 m. gegužės 20 d. buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007958 (b. l. 20). Kauno AVPK 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-03171-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikino neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduotą D. B.. Sprendimas priimtas nustačius, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis Vokietijos teismo 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą, ir vadovaujantis Taisyklių IX skyriaus 59.3, 60–62 punktų bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis (b. l. 18). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2015 m. spalio 16 d. iš Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS gavo duomenis apie tai, kad D. B. 2004 m. vasario 26 d. Vokietijos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nubaustas laisvės atėmimu 3 metams už nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip sunkus kūno sužalojimas, subjaurojimas arba visiško nedarbingumo sukėlimas, padarymą (b. l. 70–75).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, sietinos su nepriekaištinga pareiškėjo reputacija, nepaneigtos ir tai, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p.), atsakovo 2015 m. spalio 20 d. priimtas sprendimas panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduotą D. B., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia teiginiu, jog nuo 2014 m. kovo 25 d., kada įsigaliojo BK 97 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, jis nebuvo nuteistas nei Lietuvoje, nei kitoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl jis nėra laikytinas teistu ar neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, numatytos Įstatyme.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).
Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimą, 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Ši Įstatymo nuostata nurodyta ir Taisyklių 59.3 punkte (2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 5-V-734 redakcija), nustatančiame, kad neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 9 ir 11 punktuose nurodytoms sąlygoms.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priede nustatyta, kad Įstatymu įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB (OL 2008 L 179, p. 5). Minėtos Direktyvos 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės narės gali atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jei nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias leidimas buvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos aiškintinos kaip nustatančios pagrindą panaikinti leidimus nešiotis ir leidimus laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis ne tik atsiradus naujoms, bei ir paaiškėjus, kad iki tokių leidimų išdavimo jau buvo šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytos sąlygos.
Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnyje nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose nurodyta, koks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 5) turintis teistumą; 6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; 7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą; 8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką; 9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; 10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą; 11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja nauja 11 punkto redakcija (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2528 redakcija), nustatanti, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus); 12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Taigi pagal šį teisinį reguliavimą ne tik teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu, bet ir pats asmens nuteisimo už tam tikras nusikalstamas veikas faktas, kaip asmens gyvenimo faktas, neatsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį nuo asmens teistumo išnykimo ar panaikinimo, yra laikomas pagrindu asmens nelaikyti nepriekaištingos reputacijos.
Pažymėtina, jog asmens nuteisimo už tam tikras nusikalstamas veikas faktas ir teistumo turėjimas yra atskiri pagrindai, dėl kurių asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Šiuo atveju atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ne dėl to, kad jis turi neišnykusį teistumą Baudžiamojo kodekso prasme, o dėl jo nuteisimo už nusikalstamas veikas, numatytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, fakto, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su jo teistumu / teistumo nebuvimu Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio prasme, šiuo atveju nėra reikšmingi.
Kaip nurodoma ginčijamame atsakovo sprendime, matyti iš jo pateiktos ECRIS sistemos duomenų (b. l. 70–75, 89–94) bei ko neginčija ir pareiškėjas, Vokietijos teismo 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kvalifikuotą kaip sunkus kūno sužalojimas, subjaurojimas arba visiško nedarbingumo sukėlimas. Tokia veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies (Sunkus sveikatos sutrikdymas) dispozicijoje numatytą veiką, už kurios padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Taigi, D. B. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl atsakovas, pagrįstai pareiškėją laikęs asmeniu, nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuostatas negalinčiu įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio1 dalies 5 punkto, Taisyklių 59.3 punkto nuostatomis, galėjo ir turėjo priimti byloje ginčijamą 2015 m. spalio 20 d. sprendimą, kuriuo panaikino D. B. išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.