Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2009-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-31-649/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-14
Bylos Nr.
2-31-649/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
A. U.
Advokatai
Audronė Mikalauskienė
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-31-649/09Procesinio sprendimo kategorija 76.4, 77.4.2, 78.2.1, 116.4 (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 14 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovei I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) jos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, atsakovo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Nijolei Urbonavičienei, nedalyvaujant atsakovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) (apie procesą informuotas), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. U. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė palaikė ieškinį, ieškinyje ir teismo proceso metu prašė pripažinti atsakovą A. U. sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo vaikui 9000,00 Lt ( ieškinyje buvo nurodžiusi 12600,00 Lt ) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus ir nustatyti E. R. gyvenamąją vietą su ieškove.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2002-08-14, praėjus dviem savaitėm apsigyveno kartu pas ieškovės motiną (duomenys neskelbtini) kaime, vedė bendrą ūkį ir planavo ateitį. 2005 m. pradžioje suprato, kad laukiasi kūdikio. Vėliau išsinuomojo butą ir gyveno atskirai nuo jos tėvų, planavo vestuves. 2005 m. spalio mėnesį pagimdė sūnų E., atsakovas dalyvavo gimdyme. Atsakovas niekur nedirbo, neteikė vaikui išlaikymo, atsakovo motina nuo 2006 m. pabaigos iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio pervesdavo po 100,00 Lt vaiko išlaikymui.

Kadangi reikėjo pinigų šeimos išlaikymui, ieškovė 2007 m. sausio mėnesį išvyko į Norvegiją užsidirbti. Tačiau atsakovas pradėjo girtauti, ir ji turėjo grįžti iš Norvegijos anksčiau nustatyto termino. Su atsakovu gyveno nuo 2002 m. iki 2007 m. kovo mėnesio su nedideliais išsiskyrimais. Gimus vaikui su atsakovu gyveno apie dvejus metus, atsakovas prižiūrėjo sūnų, o po išsiskyrimo Elvino neaplankė nė karto.

Šiuo metu esanti dirbanti, viena išlaiko sūnų Elviną, pripažino, kad minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti užtenka 500,00 Lt per mėnesį.

Patvirtino, kad intymius santykius palaikė tik su atsakovu ir neabejoja dėl atsakovo tėvystės.

Atsiliepimas

Atsakovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, jį atstovavo advokatas A. Šichovcov. Apie procesą atsakovas žino, nes yra pateikęs atsiliepimą. Po atsiliepimo pateikimo atsakovas nedalyvavo visuose šešiuose teismo posėdžiuose, nenuvyko į ekspertizės įstaigą, šaukimai būdavo neatsiimami arba įteikiami atsakovo motinai, atstovas A. Š. negalėjo užtikrinti atsakovo dalyvavimo, taip pat policijos pareigūnai negalėjo atvesdinti į teismo posėdį, nes atsakovas išvykęs į Norvegiją.

Teismas remiasi atsakovo atsiliepimu ( b. l. 49), kuriame išdėstyta jo nuomonė dėl ieškinio. Atsiliepime atsakovas neneigė bendro gyvenimo su ieškove, tačiau išreiškė abejonę, kad ieškovė galėjo turėti lytinių santykių ir su kitais vyrais. Pripažinus atsakovą E. R. tėvu, sutiko vaiko išlaikymui mokėti po 150,00 Lt kas mėnesį. Nesutiko su ieškinyje nurodytu išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

Atstovas A. Š. nurodė, kad neturi kuo papildyti atsakovo pozicijos, išdėstytos atsiliepime.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad esanti ieškovės kaimynė. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu, paskui matydavo važinėjančius su vaiku. Toks bendras jų gyvenimas buvo prieš ketverius metus. Ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima, tačiau negalinti nurodyti, kiek laiko kartu gyveno iki vaiko gimimo. Ieškovė ir atsakovas butą nuomojosi, atsakovas niekur nedirbo. Ieškovė A. U. laikė savo vyru ir jai sakė, kad Andrius yra jų vaiko tėvas. Ir pats A. U. yra jai sakęs, kad yra vaiko tėvas. Atsakovo elgesyje nieko keisto nepastebėjo – atsakovas buvo normalus žmogus.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad esanti ieškovės kaimynė. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu pradėjo draugauti gal prieš penkerius metus, paskui ieškovė pastojo. Ieškovė dirbo keliuose darbuose, atsakovas nedirbo. Matydavo ieškovę ir atsakovą kartu, kai ieškovė dirbdavo, atsakovas prižiūrėdavo vaiką. Ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima, po vaiko gimimo kartu pragyveno ilgiau kaip metus, bet paskui atsakovas pradėjo girtauti. Jai atsakovas yra sakęs, kad esąs E. tėvas, vaiku džiaugdavosi ir vadindavo jį sūneliu. Jokių keistenybių atsakovo elgesyje nepastebėjo. Ji nežinanti, dėl kokių priežasčių susipyko ieškovė ir atsakovas.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAT išvadoje ir atstovė posėdžio metu nurodė, kad pritaria ieškiniui ir nurodo, kad nustačius A. U. tėvystę E. R., tikslinga iš jo priteisti išlaikymą, taip pat tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove I. R. ( b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tėvystės nustatymo dalyje tenkintinas, išlaikymo nustatyme tenkintinas iš dalies.

Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad ieškovė turi sūnų E. R., gim. 2005-10-21, vaiko tėvystė nenustatyta ( b. l. 5). Ieškovė yra dirbanti, gaunanti apie 730,00 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį ( b. l. 4,108), atsakovas niekur nedirbo ( b. l. 7, 20), išmokų iš SODROS negaudavo ( b. l. 102, 103). Ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamųjų daiktų ( b. l. 12, 37, 100), ieškovė turi savo vardu automobilį, atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių ( b. l. 13, 101). Atsakovui neterminuotai nustatytas 80 proc. netektas darbingumas ( b. l. 63), jis serga silpnaprotyste iš vaikystės (b. l. 61). Atsakovui neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ( pagalbos) poreikis ( b. l. 64), jis šiuo metu per mėnesį gauna 720,00 Lt šalpos pensiją neįgaliajam ir 360,00 Lt priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją ( b. l. 118).

LR CK 3.148 str. nurodo, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ( ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

LR CPK 388 str. 2 d. nurodo, kad atsakovo dalyvavimas tėvystės nustatymo byloje būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo.

Dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovui

Šiuo atveju teismas negalėjo užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdžiuose, bet ėmėsi visų priemonių atsakovo dalyvavimui užtikrinti. Procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo motinai, su kuria atsakovas gyvena ( b. l. 48), po dokumentų įteikimo atsakovui buvo suteikta 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (b. l. 50). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tik po to, kai buvo paskelbta jo paieška (b. l. 38) ir jis buvo surastas ( b. l. 42, 44, 45). Tačiau prieš paieškos paskelbimą procesinius dokumentus įteikiant per antstolį ( b. l. 25), atsakovo motina atsisakė priimti procesinius dokumentus (b. l. 30), nors iš atsakovo paaiškinimo policijos pareigūnams ( b. l. 45) matyti, kad jau tuo metu atsakovas gyveno su motina. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2009-02-25 ( b. l. 48), atsakovas teismui 2009-03-10 pateikė atsiliepimą ( b. l. 49). LR CPK 7 str. 2 d. nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir kt.

Šaukimai į teismo posėdžius atsakovui būdavo arba neįteikiami, arba įteikiami jo motinai, ir atsakovas nedalyvaudavo posėdžiuose, tačiau visuose posėdžiuose dalyvavo atsakovo atstovas advokatas A. Šichovcov. A Šichovcov atsisakydavo įteikti šaukimus atstovaujamajam, nors visi procesiniai dokumentai ( tame tarpe ir šaukimai), kai byla vedama per atstovą, gali būti įteikiami tik atstovui (CPK 118 str.). Pirmo parengiamojo posėdžio metu ( b. l. 55), nedalyvaujant atsakovui, atsakovo atstovas A. Šichovcov sutiko su DNR ekspertizės tėvystei nustatyti skyrimu ir nurodė, kad jei bus nustatyta, kad vaikas yra atsakovo, jis įregistruos tėvystę administracine tvarka. Buvo paskirta ekspertizė ( b. l. 56) ir atsakovas su ieškove bei vaiku buvo įpareigoti iki 2009-04-30 nuvykti į ekspertizės įstaigą. Tačiau į ekspertizės įstaigą atsakovas nenuvyko ( b. l. 69), o pateikė 2009-04-17 pažymą ( b. l. 62), kad gydosi pas psichiatrą dėl ligos paūmėjimo ir dalyvauti atliekant tyrimus negali. VĮ Pakruojo rajono PSPC 2009-05-18 pažymoje taip pat nurodė ( b. l. 70), kad atsakovas A. U. gydosi pas gydytoją psichiatrą ir duoti kraują tyrimams negali.

Teismas atmetė atsakovo atstovo prašymą sustabdyti bylą iki A. U. sveikatos būklės pagerėjimo ( b. l. 77) ir bandė išsiaiškinti atsakovo sveikatos būklę ( b. l. 81). Pakruojo rajono PSPC į teismo pateiktus apie A. U. sveikatos būklę klausimus atsakė, kad A. U. serga lėtiniu psichikos sutrikimu su dažnais paūmėjimais, vaistus vartoja nereguliariai, paskutinį kartą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi 2009-04-16 ( gydymas buvo pratęstas mėnesiui), tačiau po mėnesio paskirtu laiku neatvyko ( b. l. 84).

Kadangi atsakovo atstovas negalėjo užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdžiuose bei nuvykimo į ekspertizės įstaigą, teismas priėmė nutartį dėl atsakovo atvesdinimo į teismo posėdį ( b. l. 110). Tačiau Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK negalėjo atsakovo atvesdinti į teismo posėdį, nes pareigūnams motina V. U. paaiškino, kad A. U. išvykęs į užsienį ( b. l. 129).

Todėl paskutinio posėdžio metu buvo atmestas advokato A. Šichovcov prašymas dar kartą sustabdyti bylos nagrinėjimą - advokatas nurodė, kad atsakovui tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimą, nežinoma atsakovo buvimo vieta. Bet juk atsakovas žinojo apie nagrinėjamą bylą, tačiau išvyko į užsienį, o atstovas privalėjo informuoti atstovaujamąjį apie bylos nagrinėjimo datą, ir jei atstovas būtų patvirtinęs, kad atsakovas nuvyks į ekspertizės įstaigą, būtų paskirta kita nuvykimo data. Policijos pareigūnų nurodytas faktas, kad A. U. gali būti išvykęs į užsienį, patvirtina, kad atsakovas į teismo posėdžius ir ekspertizės įstaigą nevyko ne dėl ligos paūmėjimo, o dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nesirūpinimo greitu bylos išnagrinėjimu.

Teismo nuomone, šioje byloje ir buvo išimtinis atvejis, kada teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui. Tolimesnis bylos nagrinėjimo atidėjimas (tenkinant atsakovo atstovo prašymą) būtų bylos nagrinėjimo vilkinimas, nes teismas neinformuotas, taip pat ir atsakovo atstovas neturi informacijos - kada atsakovas grįš iš užsienio, ar grįžęs jis atvyks į teismo posėdžius, ar sutiks vykti į ekspertizės įstaigą.

Įrodymų vertinimas

Teismas konstatuoja, kad atsakovas nenuvyko į ekspertizės įstaigą serologinės –genetinės ekspertizės tėvystės nustatymo atlikimui, nors moksliniai tyrimai yra pagrindas tėvystei nustatyti. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir liudytojų J. K. bei V. V. paaiškinimais, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno nuo 2002 m. vasaros iki 2007 m. kovo mėnesio. Bendro gyvenimo fakto neginčija ir atsakovas atsiliepime, tik nurodo, kad gyveno su pertraukomis. Liudytojos parodė, kad ieškovė ir atsakovas gana ilgą laiką gyveno kaip šeima tiek iki E. R. gimimo, tiek po gimimo. A. U. prižiūrėjo E. R. ieškovei dirbant ir jai išvykus į užsienį. Remiantis liudytojų parodymais, atsakovas vadino E. sūneliu, liudytojoms yra sakęs, kad esąs vaiko tėvas. Atsakovas gaudavo pinigų iš savo motinos ir tokiu būdu teikė išlaikymą savo sūnui, ieškovė teigė, kad atsakovas dalyvavo gimdyme.

Teismas ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą iki E. R. gimimo ir po jo gimimo, vaiko dalinį išlaikymą, vaiko priežiūrą ieškovei dirbant laiko pakankamais įrodymais tėvystei nustatyti. Juk bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas pasižymėjo būdingais šeimos santykiams bruožais – santykių artumu, pastovumu, viešumu. Proceso dalyviai gyveno viename būste, per beveik 5 bendro gyvenimo metus buvo neabejotinai įgiję turtą ( namų apyvokos daiktus ), teikė materialinę ir moralinę paramą vienas kitam. Tokie santykiai pilnai atitiko šeimos santykių bruožus, būdingus bendram gyvenimui neįregistravus santuokos. 2007 m. pradžioje ieškovei išvykus į užsienį uždarbiauti, atsakovas vienas prižiūrėjo sūnų.

Teismo nuomone, bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas iki vaiko gimimo, E. gimus, jo priežiūra, auklėjimas ir išlaikymas atitinka tėvų valdžios įgyvendinimą, todėl A. U. pripažintinas E. R. tėvu.

Taip pat teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo nedalyvavimą teismo posėdžiuose ir nenuvykimą į ekspertizės įstaigą vertina kaip tėvystės įrodymą. Atsakovo įtarimus, kad per jų bendrą su ieškove gyvenimą ieškovė galėjo turėti atsitiktinių lytinių santykių ir nuo jų pastoti, buvo galima paneigti moksliniais įrodymais. Ir nors tam tikru laikotarpiu atsakovas negalėjo dėl ligos paūmėjimo nuvykti į ekspertizės įstaigą, tą galėjo padaryti vėliau, tik per atstovą turėjo teismui išreikšti pageidavimą. Atsakovo sveikatos būklė teismui kelia abejonių – nors jam nustatyta silpnaprotystė iš vaikystės ir 80 proc. netektas darbingumas, nei ieškovė, nei liudytojos nepastebėjo atsakovo elgesyje jokių požymių, pavirtinančių silpną atsakovo sveikatos būklę. Kritiškai vertinami gydytojų patvirtinimai ( b. l. 62, 70), kad atsakovas dėl ligos negali dalyvauti tyrimuose ir duoti kraują ( juk kraujas imamas iš piršto), nes praėjus tik keliems mėnesiams po ligos paūmėjimo policijos pareigūnai nurodė, kad atsakovas išvykęs į užsienį. Teismas pripažįsta, kad atsakovas yra neįgalus ir turi problemų su psichine sveikata, tačiau sunkiai suvokiama, kaip po psichinės ligos paūmėjimo, dėl kurio negali būti duodamas kraujas iš piršto, netrukus išvykstama į užsienį.

Nustačius tėvystę, turi būti išspręstas vaiko išlaikymo klausimas.

LR CK 3. 192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

Jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį ( LR CK 3.194 str. 2 d.).

CK 3.200 str. nurodo, kad išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

LR CK 3. 192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi.

Ieškovės ieškinys priimtas 2008-10-30, ieškovė prašo priteisti 9000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus ( E. R. gimęs 2005-10-21).

Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad sūnaus išlaikymui jai reikia 700,00 Lt per mėnesį, teismo posėdyje patikslino, kad pakaktų 500,00 Lt. Ieškovė teismui nepateikė duomenų iš kokių konkrečių vaiko išlaidų susideda prašoma priteisti išlaikymo per mėnesį suma.

Teismas, nustatydamas išlaikymo sumą, remiasi vaiko amžiumi, protingais vaiko poreikiais, teisingumo ir protingumo kriterijais bei tėvų turtine padėtimi.

Atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, tai yra kaip šeima. Ieškovė patvirtino, kad su atsakovu kartu gyveno iki 2007 m. kovo mėnesio. Iš ieškovės ir liudytojų parodymų matyti, kad po E. gimimo ieškovė dirbo, buvo išvykusi į užsienį, o atsakovas prižiūrėjo sūnų. Ir nors ieškovė pinigais didesne dalimi prisidėjo prie vaiko išlaikymo, negalima nuvertinti atsakovo indėlio, nes kitaip ieškovė būtų negalėjusi dirbti. Praktikoje dažniausiai laikoma, kad abu sutuoktiniai vienodai prisideda prie šeimos išlaikymo, nors vienas dirba ir gauna pajamas, o kitas prižiūri jų bendrą vaiką. Todėl išlaikymas už bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimo laikotarpį nepriteistinas, nors atsakovas ir mažiau prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau sudarė galimybę ieškovei dirbti.

Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007 m. balandžio mėnesio – kai atsakovas paliko ieškovę – iki 2008-10-31. Teismui proceso dalyviai nepateikė duomenų apie 2007 m. pajamas, 2008 m. ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos ( b. l. 4) buvo apie 890,00 Lt, atsakovo vidutinės pajamos apie 660,00 Lt ( b. l. 118). Tėvų turtinė padėtis gana sunki, teismo nuomone, vaikui iki trejų metų amžiaus jo minimaliems poreikiams užtikrinti turėtų pakakti 400,00 Lt, šią išlaikymo naštą tėvai pagal jų turėtas pajamas turėtų dalytis po lygiai. Todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas būtų 3800,00 Lt (200,00 Lt x 19 mėn. = 3800, 00 Lt), iš šios sumos atimant lėšas, kurias teikė ieškovei atsakovo motina. Ieškovė patvirtino, kad nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio (Žolinės) jai atsakovo motina mokėjo po 100,00 Lt kas mėnesį. Todėl šia suma – 100,00 Lt x 17 mėn. = 1700, 00 Lt (2008-04-01 – 2009-08-31)– mažinamas išlaikymo įsiskolinimas.

Iš atsakovo už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-10-31 vaikui priteistinas 2100,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Taip pat vaikui iš atsakovo priteistinas išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos – nuo 2008-11-01. Ieškovė nurodė, kad jai pakanka 500,00 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui ir vaikui iš atsakovo prašė priteisti 350,00 Lt per mėnesį, o atsakovas atsiliepime sutiko mokėti 150,00 Lt išlaikymą per mėnesį. Teismo nuomone, nors ieškovė nedetalizavo vaiko auginimo mėnesinių išlaidų, jos teismo metu nurodyta išlaikymo suma yra protinga, nes vaikui augant didėja išlaikymo išlaidos, ir atitinka tėvų turtinę padėtį. Ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos 2009 m. yra apie 730,00 Lt ( b. l. 108), atsakovo 720,00 Lt ( b. l. 118). Vaiko tėvų turtinė padėtis panaši, atsakovas turi sveikatos problemų, todėl atsakovas neturėtų dengti didesnės vaiko išlaikymo dalies, o išlaikymo naštą abu tėvai turėtų dalintis lygiomis dalimis. Iš atsakovo vaikui priteistinas 250,00 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas.

Kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė, išlaikymas nuo 2008-11-01 iki 2009-09-30 priteistinas viena suma- 2750,00 Lt ( 250,00 Lt x 11 mėn.), o nuo 2009-10-01 kaip periodine kasmėnesine 250,00 Lt dydžio išmoka.

Remiantis aukščiau išdėstytu, iš atsakovo jo sūnui E. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinus tėvystę, priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį iki Elvino pilnametystės, taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas bei išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo priėmimo.

Įteisinant dabartinę faktinę padėtį, su ieškove nustatytina E. R. gyvenamoji vieta.

Nors ieškinys iš esmės tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes ieškovė ir atsakovas naudojosi valstybės garantuojama 100 proc. nemokama teisine pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis CK 3. 146, 3.148, 3.174, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3. 208 straipsniais, CPK 263-270, 387-392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą nuo 2009-10-01 periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Lt iki E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti E. R. naudai 2100,00 Lt E. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-10-31 bei 2750,00 Lt išlaikymą nuo 2008-11-01 iki 2009-09-30.

Lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai I. R..

Nustatyti E. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo periodinių išmokų dalyje vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas