Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas G. M. savo ieškinį palaiko pilnai ir jo atstovas prašo teismą atidalinti G. M., ir J. L., lygiomis dalimis bendrai G. M. ir J. L., įgytą, J. L., vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 5894-3000-1015, pastatą- viralinę, unikalus Nr. 5894-3000-1026, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1037, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1048, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1059, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1060, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1074, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1080, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1091, kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą, šulinį, kiemo aikštelę), unikalus Nr. 5894-3000-1104. 0,39 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 5105-0001-0061), esančius Timinciškės g. 1, Timinciškės kaime, Antanavo seniūnijoje, K. R. savivaldybėje., bei 4,69 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 5105-0001-0062), esantį Timinciškės kaime, Antanavo seniūnijoje, K. R. savivaldybėje. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jo atstovaujamasis G. M. įsigijus aukščiau minėtus pastatus, abu su sugyventine J. L. juose gyvena ir prižiūri naudojosi bendrai juose esančiais daiktais bei prižiūrėjo ir naudojosi abu bendrai įsigytus žemės sklypus. Be to, iš ieškovo asmeninių lėšų, kadangi sugyventinė J. L. niekur nedirbo ir jokių piniginių lėšų negavo, pastatė du šiltnamius, kurių rinkos vertė po 300 litų, pastatė naują 6m. x 10 m. dydžio viralinę, kurios vertė apie 4000 litų bei namų valdą aptvėrė tvora, kurios vertė yra apie 400 litų. Taip pat gyvendami kartu bei naudodamiesi gyvenamuoju namu atliko gyvenamajame name remontą: naujai ištapetavome kambarių sienas, išklojo linoleumą, išgriovė virtuvės ir vieno nedidelio kambario sieną ir padarė didesnę virtuvę, kurios rekonstrukcija kainavo apie 1000 litų. Ieškovas šiuose namuose yra deklaravęs gyvenamą vietą. Santuoka tarp šalių ir partnerystės sutartis nesudaryta. J. L. santuoka su I. L. nenutraukta. Gyvenant kartu šalys galvojo nueiti pas notarą ir sudaryti sutartį dėl turto pasidalijimo ar surašyti testamentą, nustatant, kad po jos mirties visas jai priklausantis turtas atitekų ieškovui. Tačiau šalys to padaryti nespėjo, nes įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu 2013 m. gegužės 24 d. J. L. mirė ( užduso smalkėmis gaisro metu). Sugyventinei J. L. mirus, dėl jos palikimo į K. R. savivaldybės notaro biuro notarę R. M. kreipėsi jos įpėdiniai: sutuoktinis, I. L., kuris su ja daugiau kaip 17 metų kartu negyveno, dukra K. L., anūkas R. K., bei anūkas T. K.. Ieškovo atstovas paminėjo Lietuvos respublikos CK 3.230 straipsnio 2 dalį, kad „Sugyventinių, bendrai naudojamu turtu pripažįstama: bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami; vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami; bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas; baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja. Ieškovo atstovas nurodė Lietuvos Respublikos CK 3.231 straipsnį kuris nustato, kad „Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo". Ieškovo atstovas nurodo Lietuvos Respublikos CK 3.235 straipsnio 1 dalį kurioje numatyta, kad „Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę, sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių amžių, sveikatą, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. Ieškinio suma yra 14 951,50 litų. Nuo šios sumos reikėtų mokėti 449 litų žyminį mokestį valstbei. Kadangi ieškovas yra bedarbis gauna tik 350 litų socialinę pašalpą, kito tiek kilnojamojo tiek nekilnojamojo turto neturi, todėl teismą prašė atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį teismui. lygiomis dalimis bendrai G. M. ir J. L., įgytą, J. L., vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 5894-3000-1015, pastatą- viralinę, unikalus Nr. 5894-3000-1026, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1037, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1048, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1059, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1060, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1074, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1080, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5894-3000-1091, kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą, šulinį, kiemo aikštelę), unikalus Nr. 5894-3000-1104. 0,39 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 5105-0001-0061), esančius Timinciškės g. 1, Timinciškės kaime, Antanavo seniūnijoje, K. R. savivaldybėje., bei 4,69 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 5105-0001-0062), esantį Timinciškės kaime, Antanavo seniūnijoje, K. R. savivaldybėje. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėto valstybei žyminio mokesčio dalį.

A. K. Liauterytė ir I. L. nesutinka su ieškovo ieškiniu ir teismą prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes ieškovas neturi jokios teisės į jos motinos ir jos tėvo I. L. turtą. Minimų atsakovų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas neturi jokios teisės į ginčo pastatus, K. L. ir I. L. po motinos ir sutuoktinės mirties kreipėsi į Kazlų rūdos savivaldybės notarų biurą ir priėmė palikimą. Ieškovas savo reikalavimus grindžia remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečios knygos įstatymokas liečia santuokinį turtą straipsniais, bei šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, tai yra santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Šiuo atveju bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, tai yra liaudiškai vadinamų sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Santuoka su atsakovu I. L. iki pat J. L. mirties liko nenutraukta. Ji niekada nepageidavo ištuokos, nors ir kurį laiką negyveno kartu. Atsakovai neginčija, kad ieškovas G. M. su J. L. gyveno kartu. Kuri laiką jie gyveno J. L. ir I. L., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame R. J. g. 64 — 21 Marijampolės mieste. Šis butas J. L., veikiančios savo vardu ir atstovaujančios sutuoktinį atsakovą I. L. buvo parduotas 2006 m. sausio 10 d. J. L. už parduotč butą gavo 65 000 litų, kuriuos visus J. L. pasiliko, nei dukrai nei vyrui ir vaikaičiams jokių pinigų niekada nedavė. Už parduoto buto R. J. g. 64 – 21, Marijampolės mieste, už gautus pinigus nusipirko gyvenamą namą su ūkio statginiais ir žemės sklypu, esančius Timinciškės g. 1, Antanavo seniūnijoje, K. R. savivaldybėje. Gyvenamasis namas su ūkio statiniais, kiemo įrenginiais, žemės sklypu, buvo nupirktas 2006 metų sausio 20 d. ir už jį buvo sumokėta 10 000 litų. Kadangi parduotas butas Marijampolės mieste, buvo įsigytas santuokoje su atsakovu I. L. ir laikomas jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ir įsigytas kitas turtas, gyvenamas namas ir ūkio statiniai esantys Timinciškės kaime, Antanavo seniūnijoje, K. R. savivaldybėje, už kuriuos buvo atsiskaityta gautais už parduotą šeimos butą pinigais, taip pat laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip jau buvo minėta aukščiau, santuoka su atsakovu - sutuoktiniu I. L. nutraukta nebuvo. Kadangi pardavus butą buvo gauta žymiai didesnė pinigų suma, negu reikėjo kitam nekilnojamajam turtui įsigyti, J. L. iš gautų pinigų paremontavo nupirktą gyvenamąjį namą ir ūkio statinius. Didelių investicijų į namus įdėta nebuvo. Taip pat iš gautų pinigų buvo įsigytas krovininis automobilis, kuris šiuo metu yra bevertis, sugedęs. Ieškovas G. M. ilgą laiką gyveno neturėdamas net jokio asmens dokumento ir tik J. L. gavus pinigų, buvo išimta jo asmens tapatybės kortelė. Atsakovų motina ir sugyventinė išlaikė ieškovą G. M. iš gautų pinigų pardavus butą Marijampolės mieste. Ieškovas G. M. niekada niekur nedirbo, jokių pajamų negaudavo, todėl visiškai neprisidėjo prie šio turto remonto ar net, kaip jis teigia, įsigijimo. Ieškovas G. M. ir jo atstovas nepateikė kartu su ieškiniu jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo ieškinio teiginius apie turto įsigijimą iš jo lėšų ar bent jam prisidėjus savo asmeninėmis lėšomis.Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad pragyvena iš gaunamos 350 litų socialinės pašalpos. Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovo G. M. atstovas, ieškovas niekada nedirbo visuomenei naudingo darbo, jį pilnai išlaikė jo sugyventinė atsakovų motina ir sutuoktinė J. L.. Viralinė, šiltnamis ir sodybos tvora buvo aptverta po sodybos įsigijimo už buto gautus pinigus. Visi namų apyvokos daiktai, išskyrus šaldytuvą, buvo įsigyti santuokos su I. L. metu ir,buvo pervežti iš buto į nupirktą sodybą. Ieškovas G. M. ir jo sugyventinė J. L. vedė amoralų gyvenimą, labai gėrė, nedirbo ir būtent vienų išgertuvių metu ir sudegė viralinė, kurioje žuvo atsakovo I. L. sutuoktnė ir atsakovės K. L. motina. Ieškovas G. M. prie gyvenamo namo remonto ir nupirktos sodybos gerinimo niekuo neprisidėjo, gerbūvio ir statinių nepagerino tik pablogino. Prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą jokiais įrodymais ir neatitinkatį bylos faktinėmis aplinkybėmis. Priteisti iš ieškovo G. M. atsakovams visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir išlaidas už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba.

A. R. Kuklys, teismo posėdyje paaiškino, kad mirus jų motinai, jis su broliu T. K. gyveno pas močiutę J. L., Juknevičiaus g. 64 – 21, Marijampolės mieste. Kaip močiutė pardavė šį butą, tai visi išsikėlė gyventi į naujai nupirktą sodybą , esančią Timinciškės kaime, Antanavo seniūnijoje, K. R. savivaldybėje, čia gyveno apie dvejus metus. Kai už blogą elgesį iš močiutės J. L. goba buvo panaikinta, nepilnamečiai vaikai R. K. ir T. K., grįžo gyventi pas savo tėvą į Marijampolės miestą. Prašo ieškinio netenkinti.