Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1422-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
1-1422-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18650-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
I. M.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1422-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18650-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajai I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2017 m. balandžio 18 d., apie 23.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,14 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė žmonai I. M. už kaklo ir pradėjo smaugti, o kai žmona ėmė šaukti, ranka sudavė vieną kartą jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad balandžio 18 dienos vakare jų bute (duomenys neskelbtini), susitiko su draugais, vartojo alkoholį. Draugams išvažiavus, tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Susiginčijo, po to griebė žmonai už kaklo ir kartą sudavė delnu į veido sritį. Anksčiau tokių situacijų nebuvo, tai pirmas kartas. Atsiprašė žmonos, ji jam atleido, susitaikė su ja. Gailisi, daugiau taip nesielgs. Alkoholį vartoja kartą į mėnesį, švenčių dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 19 d. 04.59 val. įregistruotas įvykis, jog pranešėjos vyras agresyvus, triukšmauja (b. l. 3).

Iš 2017 m. balandžio 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad I. M. parodė, kad 2017 m. balandžio 18 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras J. M., būdamas girtas, fiziškai prieš ją smurtavo, t. y. smaugė ir ranka sudavė į kairės pusės veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vyras smurtauja pirmą kartą, dėl įvykio į med. ekspertizę nesikreips, vyrui atleis (b. l. 4).

Nukentėjusioji I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru santuokoje gyvena apie metus, vaikų neturi. Vyras yra ramaus charakterio, nesmurtauja, retai konfliktuoja. 2017 m. balandžio 18 d. pas ją į svečius atvažiavo draugė, vėliau grįžo vyras ir prisijungė prie jų. Draugė išvyko apie 23.00 val., o ji su vyru norėjo rimtai pakalbėti dėl jo skolų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras pasidarė labai agresyvus ir pradėjo ją smaugti, kaire ranka trenkė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Išsigando, nes vyras taip elgėsi pirmą kartą, iškvietė policiją (b. l. 17).

Iš 2017 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7).

Iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų lape esančio įrašo matyti, kad J. M. nustatytas 1,14 promilių girtumo laipsnis (b. l. 33).

Iš gyventojų registro išrašo apie J. M. matyti, kad I. M. yra jo sutuoktinė (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. M. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, duomenys apie nustatytą girtumo laipsnį ir giminystės ryšį.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,14 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė žmonai I. M. už kaklo ir pradėjo smaugti, o kai žmona ėmė šaukti, ranka sudavė vieną kartą jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo veiksmus vertino kritiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, pažymėjo, kad daugiau tai nepasikartos, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir jam atleido, planuoja bendrą gyvenimą kartu ir toliau, anksčiau tokių konfliktų nėra buvę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. J. M. anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dirba, vedęs (b. l. 36–40). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. M. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. M. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad iš kaltinamojo J. M. valstybės naudai priteistinos 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į šios pažymos gavimo laiką (gauta jau baigus bylos nagrinėjimą), pažymoje nurodytas prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. M. palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš