- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-2158-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13302-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- “Swedbank”
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-18558-752/2015 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo “Swedbank”, AB, išvadą byloje duodanti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo “Swedbank”, AB, išvadą byloje duodanti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
Ieškovė byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų P. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovę paskiriant laikino materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies:
1. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo K. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 2 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18558-752/2015.
2. Ieškovę A. S. paskyrė vaikų P. S. ir M. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, dėl ko jų interesai bus pažeisti. Nors ieškovė ir prašė priteisti vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra visų duomenų apie šalių turtinę padėtį, turtinius įsipareigojimus, bei atsižvelgdamas į vaikų amžių ir poreikius, gaunamo šalių darbo užmokesčio dydį, sprendė, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakanka laikino išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį, kuria nepilnamečių P. S. ir M. S. laikinam išlaikymui užtikrinti iš atsakovo K. S. kas mėnesį priteista kiekvienam po 100 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išspręsti klausimą iš esmės – laikino išlaikymo nepriteisti, arba jį sumažinti ir nustatyti išlaikymo dydį kiekvienam vaikui po 80 Eur periodinių išmokų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatliko įrodymų vertinimo, nevertino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi nepranešė jam apie tokio prašymo gavimą ir nepasiūlė pateikti atsiliepimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį turėjo įvertinti atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, kad jis iš savo gaunamų pajamų teikia materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kadangi šeima veda bendrą ūkį, todėl neturėjo pagrindo papildomai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių vaikų išlaikymui po 100 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą ieškovė A. S. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyros principams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas bendro ūkio neveda, pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, atsakovas maždaug nuo 2015 m. birželio pabaigos – liepos pradžios šeimos bute nebegyvena išsikraustė pas kitą moterį. Siekdama išvengti tolimesnių ginčų šeimoje dėl vaikų išlaikymo, ji kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams, o teismo nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB ir institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pateitus bylos dalyje įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.). Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Laikinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas yra speciali įstatymo numatoma laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus iki teisminio ginčo tarp šalių, vaiko tėvų, išsprendimo iš esmės. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d., CPK 376 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nereikšmingu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo konkrečių vaikų poreikių ir jų tėvų konkrečios turtinės padėties. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskirtis – civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius kasdienius vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio bei priešieškinio iš esmės. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai pagal jų amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismų praktikoje vaiko išlaikymo dydžio orientacinio pobūdžio kriterijumi laikomas vienos minimalios mėnesio algos dydžio per mėnesį išlaikymas, skiriamas abiejų tėvų. Šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartimi iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydis yra mažesnis. Be to, pažymėtina, kad laikinasis išlaikymas priteisiamas tik laikinai, iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir, išsamiai įvertinęs visus įrodymus, išspręs klausimą dėl vaikams būtino ir jų poreikius bei tėvų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog nepilnamečių vaikų interesų apsaugos tikslu jam pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra nepagrįsta. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju prioritetas yra teikiamas nepilnamečių vaikų interesų tinkamai laikinai apsaugai.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.