Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai, teismo posėdyje išnagrinėjęs S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo P. R. nutarimu S. V. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d., už ką jai paskirta administracinė nuobauda - 44 Eur bauda.

Nesutikdama su šiuo sprendimu S. V. pateikė teismui skundą kuriame nurodo, kad kalėdų vakarą ji su drauge vedžiojo šuniuką kieme, prie 45-47-49-51 namų, jai prieinant apie 20.50 val. prie 45 namo laiptinės privažiavo policijos pareigūnai, jiems pasiteiravus ar einame į šią laiptinę, atsakė taip ir paklausė kodėl atvažiavo. Pareigūnai paaiškino, kad atvyko pagal iškvietimą dėl šiame name viršutiniuose aukštuose garsiai grojančios muzikos. Nežino kodėl, bet pagalvojo, kad triukšmas galėjo sklisti iš jų buto, esančio 8 aukšte, nes vyras su vaikais tuo metu žiūrėjo per televizorių kalėdinį koncertą. Taip pasakė ir pareigūnams, jie paprašė dokumentų, kurių ji su savim neturėjo, žinodama mintinai duomenis, sudiktavo juos pareigūnams, užrašę juos pareigūnai išvažiavo net neįėjus į laiptinę. Nesupranta kodėl jai paskirta bauda, jei pareigūnai nebuvo net nuėję iki buto. Teisme pareiškėja nurodė, kad prašo panaikinti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

S. V. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016-01-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo P. R. nutarimu S. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. už tai, kad 2015-12-25, apie 20.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) būdama bute garsiai leido muzikinius įrašus, tuo trikdė viešąją rimtį.

S. V. teisme paaiškino, kad su vaikais apie 17-18 val. atvažiavo pas vyrą į svečius, įjungė televizorių, rodė koncertus, geresnę dainą garsindavo, prastesnę tildydavo. Galėjo būti kaltas vyras, galėjo būti kalti vaikai, kurie pagarsino televizorių. Apie 20 val. vakaro susiskambino su drauge, kuri taip pat panoro atvažiuoti pas jos vyrą į svečius. Paėmė šunį ir nuėjo į lauką jos pasitikti, vaikščiojo po rajoną ir grįžtant namo pamatė pareigūnus. Iškilo klausimas, kodėl jie atvažiavo. Pareigūnai pirmi su jom pradėjo kalbėtis ir klausinėti, ar eina į šią laiptinę. Jie nurodė, kad atvažiavo dėl garsios muzikos. Kadangi buvo Kalėdų vakaras ir buvo išgėrusios vyno, pradėjo juokais sakyti, kad gal čia pas juos, kad atsiprašo. Vyras gyvena 8 aukšte ir nieko kito išskyrus televizorių neturi. Per televizorių rodė koncertą, pagalvojo, kad gal per garsiai. Kaimynai yra ramūs, pasakė, kad tikriausiai čia jų kaltė ir pritildys. Atėjus namo, pasakė vyrui pritildyti televizorių. Daugiau nieko nesiklausė, vakarą praleido ramiai. Nežino, kas kaltas. Nesupranta, kaip dėl televizoriaus žiūrėjimo 8-9 valandą vakaro, galėjo iškilti tiek problemų, niekada nesipyko su kaimynais. Gal net ne dėl jų buvo iškvietimas. Po kelių dienų iškvietė į komisariatą. Paaiškino viską. Tyrėja pasakė, kad turi surašyti protokolą ir davė pasirinkti, kas prisiima kaltę. Pamanė, kad kadangi davė savo duomenis, kvietė ją, tai tada tegu surašo jai. Vyras sakė, kad jam surašytų. Tyrėja nusprendė surašyti protokolą jai, iš pradžių pasakė sumokėti 2 eurus baudos. Nepervedė sumos, nes nėra kalta.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad nemano, kad televizorius ėjo garsiai. Negali pasakyti, ar patildė, nepamena. Konkrečiai negali pasakyti, ar kas iš viso jį tildė. Tą vakarą vartojo truputį alkoholio. Sutuoktinė nežino ar gėrė. Nepamena, nes viskas vyko seniai. Pamena tik tiek, kad buvo nustebęs. Niekada nebuvo problemų su kaimynais. Vaikai buvo namuose. Jie irgi žiūrėjo televizorių, bėgiojo. Nepasakytų, kad šventė. Normaliai sėdėjo, žiūrėjo Kalėdinę programą. Būdavo pagarsinamas televizorius, jeigu kažką įdomaus rodydavo. Jis ir dabar lygiai taip pat žiūri televizorių ir tai neatrodo garsiai. Sekančią dieną klausė kaimynų, visi nustebę buvo. Gal kas keršija už netvarkingai paliktas mašinas kieme. Buvo policijoje, kartu atėjo, užėjo pas moteriškę, jis pasakė, kad yra sutuoktinis, pradėjo kalbėti. Ji pasakė, kad buvo triukšmas, jis sakė, kad policijos nebuvo. Tyrėja pasakė, kad jai nesvarbu, ji gali bet kam surašyti protokolą. Pasakė, kad žmonos nebuvo, sakė išrašyti baudą jam. Ji pasakė jam atsisėsti į šoną ir surašė žmonai protokolą. Nežino, kodėl žmonai. Gal dėl to, kad ji buvo susitikusi pareigūnus.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, tokių iškvietimų daug. Pagarsinus liudytojos tarnybinį pranešimą (b. l. 7) A. L. nieko apie įvykį paaiškinti negalėjo ir teigė, kad triukšmą išgirdo atvykę laiptinėje, prie buto durų. Ji nepamena, kur ir kaip prisistatė S. V.. Ji nežino, kiek buvo gauta pranešimų dėl įvykio.

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2015-12-25 21.19 val. gautas pakartotinis pranešimas, kad išvažiavus pareigūnams muziką vėl įjungė (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. numato atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Teismas įvertinęs skundą padavusio asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus teisme ir bylos medžiagą nustatė, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog S. V. būdama bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai leido muzikinius įrašus, tuo trikdė viešąją rimtį.

S. V. teisme neigė padariusi pažeidimą ir nurodė, kad tuo metu gyvendama kitu adresu su vaikais atvyko pas vyrą į svečius, kur būnant buvo įjungtas televizorius, kuris rodė koncertus. Muziką galėjo garsinti ir jos vyras, ir jos vaikai. Ji su pareigūnais kalbėjo lauke, kadangi buvo išgėrusi vyno, pareigūnų dėl triukšmo atsiprašė. Po kelių dienų ją iškvietė į komisariatą, kur surašė protokolą jai. Kartu su ja nuvykęs vyras sakė, kad protokolą surašytų jam. Tokius S. V. parodymus teisme patvirtino A. V., kuris teisme tvirtino, jog tyrėja nurodė galinti bet kuriam surašyti protokolą. Teisme apklausta liudytoja A. L. įvykio aplinkybių neprisiminė ir teisme paaiškinti negalėjo. Tuo tarpu kitas pareigūnas jokio paaiškinimo ar pranešimo byloje nepateikė. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti gautas pranešimas apie muziką, nurodytas pranešėjo telefono numeris. Teisme išnaudojus visas įmanomas galimybes nepavyko nustatyti liudytojo „Ignas“ tapatybės, kuris tokiu būdu prisistatė bendraujant telefonu ir elektroniniu paštu, asmuo savo tapatybės duomenų (pavardės, adreso, gimimo datos) nenurodė, dėl ko iškviesti ar net atvesdinti šį asmenį į posėdį nebuvo įmanoma, jo paaiškinimų negauta.

Tokiu būdu byloje liko neįrodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neabejotinai triukšmaujama, nenustatytas galimo tokio triukšmo šaltinis, neaišku, kur teigiamo pažeidimo padarymo metu, t. y. 20.50 val. buvo S. V., kas neleidžia daryti neginčijamas išvadas dėl jos buvimo bute. Šios aplinkybės lieka abejonėmis, kad dėl padaryto pažeidimo S. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Tik atlikus papildomą tyrimą, padarius reikalingas ir neabejotinas išvadas galima spręsti dėl S. V. arba A. V. neteisėtų veiksmų, jų savarankiškos ar netiesioginės kaltės dėl vaikų elgesio būnant bute. Dėl šios priežasties teismas priverstas panaikinti skubotai priimtą nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, dėl reikalingo atlikti didelės ir esminės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 4 p. teismas

nutarė:

S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016-01-13 nutarimą ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.