- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-29
- Bylos Nr.
- eI3-7996-386/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Raseinių vandenys“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Raseinių vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių vandenys“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Raseinių vandenys“, Projekto vykdytojas) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra, APVA) 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir skundžiamas Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai skirta 3 proc. finansinė pataisa nuo su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų (1 330 744,67 Eur), kaip neproporcingą ir teismo sprendimu sumažinti finansinę korekciją iki 1 proc. nuo su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų (1 330 744,67 Eur).
Paaiškina, kad 2017 m. sausio 20 d. pareiškėja ir atsakovė pasirašė Projekto finansavimo administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė skyrė dalinį Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų finansavimą, o pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 05.3.2-APVA-V-013-01-0030 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Šiluvoje)“ (toliau – ir Projektas) ir pasiekti nustatytus tikslus bei stebėsenos rodiklius. Projektu siekiama pagerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nutiesti naujus vandens ir nuotekų tinklus bei rekonstruoti 0,65 km esamų tinklų. Sutartyje taip pat numatyta galimybė pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą dėl objektyvių priežasčių, todėl Sutarties pakeitimais nustatyta, kad visi stebėsenos rodikliai turi būti pasiekti ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
Sutartis pasirašyta ir finansavimas Projektui skirtas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-237 patvirtino 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programos projekto 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 5.3.2 konkretaus uždavinio „Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1 (toliau – ir Aprašas). Sutartis ir Projekto finansavimas buvo sudaryti vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintu 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų veiksmų programos 5.3.2 uždavinio projektų finansavimo sąlygų aprašu, parengtu pagal 2013 m. gruodžio 17 d. ES reglamentą Nr. 1303/2013, nustatantį ES fondų finansavimo tikslus ir principus.
2024 m. sausio 8 d. pareiškėja pateikė atsakovei Projekto ataskaitą po Projekto pabaigos Nr. 4, kurioje nurodė pasiektas stebėsenos rodiklių reikšmes. Vėliau šalys susirašinėjo dėl šių rodiklių pagrindimo, pareiškėjai teikiant įrodymus apie objektyvias priežastis, trukdžiusias visiškai pasiekti rodiklius, o atsakovui vertinant jų pakankamumą.
Skundžiamu Sprendimu atsakovė konstatavo, kad pareiškėja iš 5 Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekė tik 2 (dviejų) – P .B.219 bei P.N.053, t. y.: P.B.219 – Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos – 374 g. e. (turėjo būti 478 g. e., pasiekto rodiklio išraiška proc. 78 proc.); P.N.053 – Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais – 374 g. e. (turėjo būti 478 g. e., pasiekto rodiklio išraiška proc. 78 proc.), ir nustatė, kad abiejų rodiklių nepasiekimo proc. - 22 proc., o minėtų rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką stebėsenos rodiklio nepasiekimui projekto vykdytojas (Pareiškėjas) galėjo sumažinti. Todėl vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 260.1. p. nustatė, kad projektui skirtas finansavimas gali būti mažinamas nuo 3 iki 5 proc. su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Skundžiamu sprendimu atsakovė nusprendė sumažinti Projekto finansavimą 3 proc. nuo su nepasiektais stebėsenos rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos – 1.330.744,67 Eur, pripažįstant 39.922,34 Eur netinkamomis finansuoti išlaidomis ir inicijuojant jų susigrąžinimą.
Pareiškėja sutinka, kad du stebėsenos rodikliai (P.B.219 ir P.N.053) per nustatytą laikotarpį nebuvo pasiekti visa apimtimi, tačiau nesutinka su 3 proc. finansine korekcija, teigdama, jog pagrindiniai Sutarties ir ES finansavimo tikslai buvo iš esmės pasiekti, ES lėšos panaudotos tinkamai, o strateginiai rezultatai užtikrinti ir ateityje. Pareiškėja nurodo, kad skirta finansinė korekcija nėra proporcinga, nes nebuvo įvertinta, jog Projektas atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. ES reglamente ir Apraše įtvirtintus darnaus vystymosi, aplinkos apsaugos, efektyvaus išteklių naudojimo, klimato kaitos mažinimo ir infrastruktūros plėtros tikslus. Akcentuoja, kad finansavimas buvo skirtas ilgalaikiams ES strateginiams siekiams įgyvendinti, o ne vien formaliam trumpalaikiam rodiklių pasiekimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog vertinant stebėsenos rodiklių nepasiekimą turėjo būti atsižvelgta į Projekto sukurtą ilgalaikę infrastruktūrinę naudą, kuri užtikrina ES tikslų įgyvendinimą ilgalaikėje perspektyvoje, ir atitinkamai korekcija turėjo būti mažesnė arba netaikoma. Įgyvendintas Projektas visiškai atitiko tiek Apraše, tiek 2013 m. gruodžio 17 d. ES reglamente nustatytus strateginius tikslus – buvo sukurta ilgalaikė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta aplinkos taršai mažinti, darniai naudoti gamtos išteklius, didinti gyvenviečių patrauklumą ir prisidėti prie demografinių pokyčių. Šie tikslai yra ilgalaikiai ir negali būti pilnai įvertinti per trumpą laikotarpį, ypač atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros tarnavimo laikas siekia 30–50 metų.
Pareiškėja pabrėžia, kad investicijų nauda pasireiškia ilgalaikėje perspektyvoje, todėl finansavimo tikslingumo negalima vertinti vien pagal per kelerius metus faktiškai prisijungusių vartotojų skaičių. Gyventojų prisijungimas prie centralizuotų tinklų priklauso nuo jų individualių sprendimų ir objektyvių aplinkybių, tačiau ateityje, vykstant statyboms, rekonstrukcijoms ar gyventojų kaitai, prisijungimas yra neišvengiamas ir rodikliai bus pasiekti. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, spręsdama dėl finansinės korekcijos, pernelyg susiaurino vertinimą iki rodiklių, pasiektų iki nustatyto termino, nepakankamai atsižvelgdama į Projekto ilgalaikį poveikį aplinkos apsaugai, taršos mažinimui ir ES strateginių tikslų įgyvendinimui. Kadangi visa numatyta infrastruktūra buvo įrengta ir Projekto pagrindiniai tikslai iš esmės pasiekti bei užtikrintas jų tęstinumas, finansinė korekcija, skirta vien dėl nepakankamo prisijungusių gyventojų skaičiaus per nustatytą laiką, pareiškėjos manymu, yra neproporcinga.
Pareiškėja remiasi 2024 m. spalio 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo teismas) prejudiciniu sprendimu byloje C-175/23, kuriame pateikti išaiškinimai dėl proporcingumo principo taikymo skiriant finansines korekcijas ar sankcijas projektų vykdytojams. Nors ši byla buvo susijusi su pažeidimais viešųjų pirkimų srityje, pareiškėjos vertinimu, ESTT suformuluoti proporcingumo principo aiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl finansinės korekcijos pagrįstumo ir dydžio. Pareiškėja, remdamasis ESTT prejudiciniu sprendimu byloje C-175/23, teigia, kad skiriant finansinę korekciją privaloma individualiai vertinti pažeidimo pobūdį ir jo pasekmes, o ne automatiškai taikyti iš anksto nustatytus korekcijos dydžius. Finansinė korekcija turi būti proporcinga ir siejama su tuo, ar padarytas pažeidimas realiai pakenkė ES biudžetui ar trukdė pasiekti ES strateginius tikslus. Nagrinėjamu atveju korekcija skirta už tai, kad du stebėsenos rodikliai buvo pasiekti 78 proc., nors projekto pagrindiniai tikslai ir ES prioritetai buvo įgyvendinti ir jų tęstinumas užtikrintas. Pareiškėjos nuomone, korekcija pritaikyta vien dėl trumpalaikio maksimalių rodiklių nepasiekimo, neįvertinus ilgalaikio projekto poveikio, todėl 3 proc. dydis nėra proporcingas ir turėjo būti mažesnis nei Taisyklių 260.1 punkte nustatyta riba. Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad rodiklių nepasiekimą lėmė veiksniai, kuriuos pareiškėja galėjo kontroliuoti. Ginčo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo individualių gyventojų sprendimų ir finansinių galimybių, kurių projekto vykdytojas negali valdyti. Paraiškos rengimo metu nebuvo reikalaujama pagrįsti rodiklių konkrečiais gyventojų įsipareigojimais, todėl pareiškėja neturėjo realios galimybės užtikrinti, kad visi planuoti vartotojai per nustatytą laiką prisijungs prie infrastruktūros.
Teigia, kad finansinė korekcija skirta neatsižvelgiant į objektyvų rodiklių priklausomumą nuo trečiųjų asmenų valios, projekto ilgalaikius tikslus ir faktą, jog sukurta infrastruktūra neišvengiamai leis pasiekti rodiklius ateityje, todėl tokia korekcija yra neproporcinga. Atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, turėjo įvertinti, jog Projektu buvo pasiekti Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose nustatyti tikslai, o Sutartyje numatytų stebėsenos rodiklių pasiekimas yra užtikrinamas nacionaliniu teisiniu reglamentavimu ir bus pasiektas ilguoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, finansinė korekcija turėjo būti mažesnė nei Taisyklių 260.1 punkte nustatytas minimalus dydis. Pareiškėjos vertinimu, 3 proc. dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga, todėl ji turėtų būti sumažinta iki 1 proc. nuo su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. iki 13 307,45 Eur, kas, pareiškėjos nuomone, atitiktų proporcingumo principą ir padaryto Sutarties pažeidimo mastą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėja neneigia APVA nustatyto pažeidimo, tačiau ginčija paskirtos finansinės pataisos dydį, laikydama jį neproporcingu. Skunde pareiškėja remiasi Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintu proporcingumo principu, pagal kurį administracinės priemonės turi būti būtinos, pagrįstos ir ne griežtesnės nei reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Šis principas grindžiamas tiek Konstitucinio Teismo, tiek Europos Sąjungos teismų praktika, pabrėžiančia, kad taikomos sankcijos neturi neproporcingai varžyti asmens teisių, nors esminių įsipareigojimų pažeidimas gali lemti finansinės paramos sumažinimą ar praradimą.
Vienodo dydžio finansinės korekcijos taikymas gali būti pagrįstas, jei vertinimas remiasi individualių aplinkybių analize ir proporcingumo principu. Tai ypač svarbu, kai panašūs pažeidimai nustatomi skirtinguose projektuose, siekiant užtikrinti projektų vykdytojų lygiateisiškumą ir objektyvų vertinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad sprendimas dėl finansinės pataisos nagrinėtu atveju buvo priimtas vadovaujantis Projekto administravimo ir finansavimo taisyklėmis, kurios reglamentuoja, kaip mažinama finansavimo dalis nepasiekus stebėsenos rodiklių, įvertinant jų pagrįstumą. Jei rodikliai nepasiekti dėl veiksnių, kurių projekto vykdytojas galėjo išvengti, finansavimo suma mažinama nuo 3 iki 5 proc. vienam rodikliui, o jei daugiau nei vienas rodiklis nepasiektas, suma negali viršyti 20 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. Finansinė korekcija taikyta proporcingai, atsižvelgiant į visus projekto aplinkybes ir siekiant užtikrinti teisėtumą bei lygiateisiškumą. APVA Projekto atveju taikė mažiausią įmanomą finansinės pataisos dydį – 3 proc. nuo su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų, nors taisyklėse nustatytas diapazonas yra 3–5 proc. Tai rodo, kad sprendimas buvo individualizuotas ir atsižvelgta į visas aplinkybes. Pareiškėja remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniu sprendimu byloje C-175/23 dėl proporcingumo principo taikymo finansinėms korekcijoms, pagal kurį kad finansinė pataisa turėjo būti mažesnė, nes projekto tikslai pasiekti ir veiklos užtikrino strateginių tikslų įgyvendinimą, o trūkstami rodikliai buvo laikini. APVA atsako, kad taisyklėse nustatyti finansinių korekcijų rėžiai jau įvertina proporcingumo principą, todėl didesnės korekcijos mažinimo galimybės nėra. Be to, finansinė korekcija apskaičiuota tik nuo rangos darbų sutarties sumos, o ne visų tinkamų finansuoti išlaidų, siekiant užtikrinti proporcingumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal prejudicinį sprendimą korekcija turėtų būti nustatoma individualiai pagal pažeidimo pobūdį ir poveikį, o ne automatiškai remiantis iš anksto nustatytais dydžiais. Taigi, finansinė korekcija turi būti proporcinga realiam pažeidimui ir nepasiektų tikslų svarbai. ESTT yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos tikslas – susigrąžinti nepagrįstai gautą naudą, o ne skirti sankciją. Valstybės narės privalo nustatyti pažeidimus, juos ištaisyti ir susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas, net jei grąžintina suma nesutampa su faktiškai patirta žala. Projekto vykdytojo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti visa apimtimi, todėl APVA turėjo įvykdyti susigrąžinimo procedūrą. APVA pabrėžia, kad projekto vykdytojas įsipareigoja pasiekti stebėsenos rodiklius, o sąlygos gali kisti priklausomai nuo objektyvių aplinkybių. Projekto atveju stebėsenos rodiklių pasiekimo terminas buvo pratęstas daugiau nei 2 metais. Pritaikytos finansinės korekcijos dydis yra proporcingas pažeidimui, o APVA sprendimas dėl pažeidimo yra teisėtas, pagrįstas ir jo keisti Skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl APVA 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalies, kuria pareiškėjai skirta 3 proc. finansinė pataisa nuo su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl finansavimo skyrimo projektui Nr. 05.3.2-APVA-V-013-01-0030, pateiktam pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ projektui Nr. 05.3.2-APVA-V-013-01-0030 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Raseinių rajone (Šiluvoje)“ (minėta, toliau – ir Projektas) įgyvendinti buvo skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Įgyvendinančioji institucija Agentūra ir Projekto vykdytojas UAB „Raseinių vandenys“ 2017 m. sausio 20 d. pasirašė projekto Nr. 05.3.2-APVA-V-013-01-0030 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Šiluvoje)“ sutartį. Remiantis Sutarties 2.1. p., Projekto vykdytojas įsipareigojo, įgyvendindamas Projektą, pasiekti Sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus, o pagal Sutarties 2.2. p., Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d., pasiekti Sutarties 1 priede nurodytus stebėsenos rodiklius. Sutarties 4.1. p. numatyta, kad visos Projekto veiklos turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, kurių datos nurodytos Sutarties 1 priedo 5.1. ir 5.2 papunkčiuose. Sutarties 4.3.p. išskirta, jog tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, Projekto įgyvendinimo trukmė gali būti pratęsta Taisyklių nustatyta tvarka. Sutarties 1 priedo 6 punkte buvo įtvirtinti Projekto stebėsenos rodikliai:
Sutartis sudaryta remiantis 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosaugos, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 1, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-237 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. D1-237 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“.
2019 m. įvertinus Projekto galutinį mokėjimo prašymą iki Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos stebėsenos rodiklių P.N.053-05.3.2-APVA-V-013 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ (toliau – ir P.N.053) ir P.B.219-05.3.2-APVA-V-013 „Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“ (toliau – ir P.B.219) pasiekimo reikšmė - 101 (matavimo vienetas – gyventojų ekvivalentas, toliau – ir g. e.), t. y. 21 proc. nuo Sutartyje numatytos siektinos g. e. reikšmės), o stebėsenos rodiklių P.N.050-05.3.2-APVA-V-013 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ (toliau - P.N.050) ir P.B.218-05.3.2-APVA-V-013 „Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“ (toliau - P.B.218) pasiekimo reikšmė – 44 (matavimo vienetas – gyventojų skaičius, toliau - g. skč.), t. y. 36 proc. nuo Sutartyje numatytos siektinos g. skč. reikšmės). Atsižvelgiant į tai, APVA patvirtino Projekto galutinį mokėjimo prašymą su sąlyga, kad Projekto vykdytojas ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. pasieks nurodytus Projekto stebėsenos rodiklius bei su ataskaitomis po projekto finansavimo pabaigos bus stebimas siekimo pokytis.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. D1-567 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. D1-237 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1“ pakeitimo“ Aprašo 20 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas taip:
„20. Teikiamų pagal Aprašą projektų veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo projekto sutarties pasirašymo dienos. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas Projektų taisyklių nustatyta tvarka. Projekto vykdytojas gyventojus turi prijungti prie naujai pastatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų iki 2023 m. rugsėjo 30 d.“
Atsižvelgdamas į šį Aprašo pakeitimą, 2021 m. vasario 26 d. Projekto vykdytojas raštu Nr. (9.3)N2-8 kreipėsi į APVA su prašymu pratęsti Projekto rodiklių siekimo terminą iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
2021 m. balandžio 7 d. APVA ir Projekto vykdytojo rašytiniu susitarimu Nr. 3 (toliau – ir Susitarimas Nr. 3), Sutarties 2.2. papunktis buvo pakeistas, nurodant jog „Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, taip pat įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d., pasiekti Sutarties 1 priede nurodytus stebėsenos rodiklius“.
2024 m. sausio 8 d. UAB „Raseinių vandenys“ pateikė APVA ataskaitą po Projekto pabaigos Nr. 4 (toliau – ir Ataskaita), kurioje fiksuoti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nepasiekti stebėsenos rodikliai.
Ataskaitoje fiksuotos tokios rodiklių reikšmės 2023 m. rugsėjo 30 d.:
• P.B.218 – Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos – 117 g. e. (51 būstas x 2,3 koef.) (89 proc.);
• P.B.219 – Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos – 345 g. e. (150 būstų x 2,3 koef.) (72 proc.);
• P.N.050 – Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais – 117 g. e. (51 būstas x 2,3 koef.) (89 proc.);
• P.N.053 – Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais – 345 g. e. (150 būstų x 2,3 koef.) (72 proc.).
Informacija patikrinta APVA geografinėje informacinėje sistemoje (toliau – APVA GIS) 2023 m. rugsėjo 30 d. datai.
Kartu su Ataskaita Projekto vykdytojas APVA pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 4 d. raštą Nr. (1.8 E) 4-2 su Šiluvos seniūnijos būstų sąrašu bei informacija, kad Šiluvos miestelyje, kur vyko darbai Projekto apimtyje, nustatytas 41 namas, kuriuose niekas negyvena ir kurie nebus prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, nors jie buvo įtraukti į Projekto rodiklius.
APVA 2024 m. vasario 8 d. DMS pranešimu paprašė Projekto vykdytojo pateikti pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus, kad aplinkybės dėl būstų neprijungimo atsirado po Sutarties pasirašymo (2017-01-20).
2024 m. vasario 20 d. Projekto vykdytojas per DMS pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos Šiluvos seniūnijos 2024 m. vasario 19 d. raštą Nr. (1.8 E) 4-6, kuriame išdėstyta informacija dėl 41 negyvenamo būsto: nurodytas būsto adresas, statybos metai, trumpa situacija dėl namo būsenos – parduotas/paveldėtas, data, kur ir nuo kada registruotas savininkas. Pridėti Registrų centro išrašai.
Vertinant Projekto vykdytojo pateiktus papildomus įrodymus, buvo remiamasi AM su APVA 2020 m. balandžio 16 d. suderintu priemonės Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ projektų rezultato rodiklių vertinimo tvarkos ir sąrašo veiksnių, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašu (toliau – ir veiksnių sąrašas):
1. Iš anksto su APVA suderintų projektų techninių sprendinių pasikeitimai dėl nenumatytų aplinkybių (jeigu nebuvo atliekamas rodiklių keitimas derinant techninių sprendinių keitimus).
2. Dėl ekonominių, demografinių ar kitų aplinkybių neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta plėtra (pvz., teritorijų planavimo dokumente buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba, kurio pagrindu projekto vykdytojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad per nustatytą rodiklių pasiekimo laikotarpį įvyks objekto statyba ir bus galima prijungti gyventojus, tačiau objekto (gyvenamojo namo) statyba atidėta neapibrėžtam terminui).
3. Teisinės kliūtys, susijusios su leidimų išdavimu (pvz., atsakingoms institucijoms nedavus sutikimo darbams, susijusiems su prisijungimu prie projekto apimtyje įrengtų tinklų). Įvertinama ar tokie leidimai neturėjo būti gauti iki objekto statybos.
4. Paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl kitų nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių:
4.1. Gyventojų lėšų stygius, jei projekto vykdytojas pateikia įrodymus, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto sutarties pasirašymo ir tai tiesiogiai paveikė gyventojų finansines galimybes skirti lėšų prisijungimui (pvz., darbo netekimas, darbingumo praradimas);
4.2. Būstas tapo negyvenamas (savininkai mirė, persikraustė gyventi į kitą būstą (pas gimines, į naują būstą ir pan. (neemigravo)), namas sudegė ir pan.), jei projekto vykdytojas pateikia įrodymus, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto sutarties pasirašymo.
4.3. Būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir/ar nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys), jei projekto vykdytojas pateikia įrodymus, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto sutarties pasirašymo.
Patikrinus Ataskaitą ir Projekto vykdytojo pateiktą papildomą informaciją, vadovaujantis AM su APVA 2020 m. balandžio 16 d. suderintu veiksnių sąrašu, perskaičiuotos tokios stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmės:
• P.B.218 – Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos – 124 g. e. (51+3 būstai x 2,3 koef.) (92 proc.);
• P.B.219 – Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos – 374 g. e. (150+13 būstų x 2,3 koef.) (78 proc.);
• P.N.050 – Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais – 124 g. e. (51+3 būstai x 2,3 koef.) (92 proc.);
• P.N.053 – Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais – 374 g. e. (150+13 būstų x 2,3 koef.) (78 proc.).
Esant didesniam nei 10 proc. Projekto stebėsenos rodiklių P.B.219 bei P.N.053 nepasiekimui, APVA inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2024 m. spalio 1 d. raštu Nr. APVA-5728 kreipėsi į Projekto vykdytoją su prašymu pakartotinai paaiškinti priežastis, dėl kurių buvo nepasiekti Projekto stebėsenos (rezultato) rodikliai ir kurių įtakos UAB „Raseinių vandenys“ negalėjo numatyti arba sumažinti.
Pareiškėja 2024 m. spalio 30 d. raštu Nr. (7.5.)V4-389 pateikė APVA prašymą pratęsti terminą paaiškinimams pateikti iki 2024 m. lapkričio 20 d. Pareiškėja pažymėjo, jog dauguma būstų, kurių APVA pirminiu vertinimu neužskaitė, atsirado „po Projekto sutarties pasirašymo ir jų Projekto vykdytojas negalėjo nei numatyti, nei įtakoti.“
APVA 2024 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. APVA-6588 sutiko pratęsti terminą paaiškinimams pateikti, tačiau atkreipė dėmesį, jog Projekto vykdytojo patvirtinti dokumentai negali būti laikomi kaip pirminiai informacijos šaltiniai pagrindžiant veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tinkamu informacijos šaltiniu pripažintini tik seniūnijos ar kitos oficialios, su Projekto įgyvendinimu nesusijusios institucijos pagrindžiamieji dokumentai.
Projekto vykdytojas 2024 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (7.5.)V1-412 pateikė atsakymą, kuris nepakeitė APVA skaičiavimų, pateiktų 2024 m. spalio 1 d. rašte Nr. APVA-5728, nes kaip buvo pažymėta APVA 2024 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. APVA-6588, Projekto vykdytojo patvirtinti dokumentai negali būti laikomi kaip pirminiai informacijos šaltiniai pagrindžiant veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tinkamu informacijos šaltiniu pripažintini tik seniūnijos ar kitos oficialios, su Projekto įgyvendinimu nesusijusios institucijos pagrindžiamieji dokumentai. APVA savo skaičiavimuose iš 41 būsto išminusavo 28 būstus, kurie netenkino atitinkamų sąlygų, t. y. nepriklausė Projekto teritorijai, nebuvo nurodyta data, kada įvyko faktas arba ši data buvo ankstesnė nei pasirašyta Projekto sutartis arba vėlesnė nei buvo nurodyta iki kada turi būti pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai.
Agentūra 2024 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. APVA-7606 „Dėl sprendimo dėl pažeidimo projekto“ Projekto vykdytojui išsiuntė Agentūros parengto sprendimo dėl pažeidimo projektą su visu aukščiau aprašytu nustatyto pažeidimo vertinimu bei numatytu taikyti finansinės pataisos dydžiu (3 proc.) ir pasiūlė per 5 dienas pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurie Agentūrai dar nebuvo pateikti. Atsakymo į Agentūros raštą Projekto vykdytojas nepateikė.
2024 m. gruodžio 30 d. APVA, pažeidimo tyrimo metu ištyrusi visas aplinkybes ir naujausius Projekto vykdytojo pateiktus duomenis bei argumentus, įvertinusi pažeidimo sunkumą ir jo pobūdį, rodiklių nepasiekimo pokytį po Sutartyje numatyto termino, t. y. kad buvo sudaromos naujos abonentinės sutartys po 2023 m. rugsėjo 30 d., atsižvelgiant į proporcingumo principą, kuris visuose teisiniuose santykiuose suprantamas vienodai, t. y. pasirinktos priemonės (pvz., atliekami veiksmai) turi būti tokios, kad leistų pasiekti tikslą, ir neviršytų to, kas būtina, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02, kuriame konstatavo pažeidimą – Projekto įgyvendinimo metu nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai P.B.219-05.3.2-APVA-V-013 „Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“ bei P.N.053-05.3.2-APVA-V-013 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ (stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką stebėsenos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti; abiejų rodiklių nepasiekimo proc. – 22 proc.). Nepasiekus rodiklių, buvo pažeistos Aprašo 20 p., 2017 m. sausio 20 d. tarp APVA ir UAB „Raseinių vandenys“ pasirašytos Sutarties 2.2. p. (pakeisto susitarimu Nr. 3) ir Sutarties 1 priedo 6 p. nuostatos.
Skundžiamu Sprendimu APVA nusprendė Sutarties Projektui skirtą finansavimą sumažinti 3 proc. su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos 1.330.744,67 Eur (tinkamų finansuoti išlaidų suma skaičiuota tik nuo rangos darbų sutarties apimties (nuo Projekto vykdytojui pagal rangos sutartį išmokėtų sumų už nuotekų tinklus). Kadangi abu nepasiekti rodikliai yra susiję su nuotekų tinklais, korekcija skaičiuota viena. Projekto pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma - 39.922,34 Eur (1.330.744,67 x 3 proc.).
Įvertinus tai, jog Projekto veiklos baigtos įgyvendinti, Projekte pateiktas galutinis mokėjimo prašymas ir atliktas galutinis mokėjimas, t. y. su pažeidimu susijusios išlaidos yra išmokėtos, APVA parengė grąžintinų lėšų formą Nr. 1 ir inicijavo 37.926,22 Eur lėšų susigrąžinimo procedūrą.
2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. APVA-7961 Agentūra informavo Projekto vykdytoją apie atliktą pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą ir pateikė Sprendimą dėl pažeidimo kartu su grąžintinų lėšų forma.
Pareiškėja 2025 m. sausio 22 d. pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti skundžiamo Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai skirta 3 proc. finansinė pataisa nuo su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų (1 330 744,67 Eur), kaip neproporcingą ir teismo sprendimu sumažinti finansinę korekciją iki 1 proc.
Pareiškėja skunde nurodo, kad skirta finansinė korekcija nėra proporcinga, t. y. pareiškėja neginčija APVA nustatyto pažeidimo aplinkybių, tačiau nesutinka su skundžiamame Sprendime dėl pažeidimo nustatytos finansinės pataisos dydžiu ir laiko jį neproporcingu, mano, jog korekcija atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes turėtų būti sumažinta iki 1 procento nuo su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų (1 330 744,67 Eur), t. y. iki 13 307,45 Eur, nes tokio dydžio finansinė korekcija būtų proporcinga Sutarties pažeidimui (dviejų iš penkių vertinamų stebėsenos rodiklių nepasiekimui). Nors pareiškėja teigia, kad pritaikyta finansinė pataisa neproporcinga, teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius. Be to, valstybė narė taiko proporcingą korekciją. Teisingumo Teismo pažymėta, kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, 47–48 punktai).
Proporcingumo principas išplaukia iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, kurioje reikalaujama, kad administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos būtų taikomi, „kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi [Europos Sąjungos] teisės aktai“, ir būtų veiksmingi, proporcingi ir atgrasomieji, kad galėtų tinkamai apsaugoti [Europos Sąjungos] finansinius interesus. Taigi finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą.
Proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Iš esmės proporcingumo principas administracinėje teisėje reiškia, kad taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti.
Proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų. Juo reikalaujama, kad Europos Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis tarp kelių tinkamų priemonių reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą Italija prieš Komisiją, T 308/05, Rink. p. II 5089, 153 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
Įsipareigojimų, kurių laikymasis turi esminę reikšmę geram Europos Sąjungos sistemos funkcionavimui, pažeidimas gali būti baudžiamas Europos Sąjungos teisės aktais suteiktos teisės, kaip antai teisė į finansinę paramą, praradimu (žr. 2002 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sgaravatti Mediterranea prieš Komisiją, T 199/99, Rink. p. II 3731, 134 ir 135 punktus ir 2008 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T 404/05, neskelbiamo Rinkinyje, 89 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl projektų stebėsenos rodiklių nepasiekimo 2007-2013 m. projektuose (nors tai yra ankstesnis ES finansavimo laikotarpis, bet teismų praktika vertinant stebėsenos rodiklių nepasiekimo atvejus yra plati ir suformuota, todėl aktuali ir šiam atvejui) savo praktikoje yra pabrėžęs, jog „<...> dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C-406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.). Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.“ (LVAT nutartis adm. byloje Nr. eA-532-438/2020 ir kt.)
Taigi, vienodo dydžio korekcijos taikymas yra galimas, tik svarbu, jog galutinis vertinimas būtų pagrįstas ir individualių aplinkybių analize bei remiantis proporcingumo principu. Manytina, jog vienodo dydžio korekcijos taikymas netgi ypač aktualus tais atvejais, kai tokio paties tipo pažeidimai nustatomi skirtinguose projektuose (pažymėtina, jog Projekto vykdytojo atvejis nebuvo vienetinis, ir kituose APVA administruojamuose 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpio projektuose taip pat buvo nustatyta nepasiektų stebėsenos rodiklių) – tokiu būdu užtikrinamas projektų vykdytojų lygiateisiškumas ir jų objektyvus vertinimas, nes projektų vykdytojai skaidriai ir aiškiai yra supažindinami su vertinimo principais, kurie visiems projektų vykdytojams yra taikomi vienodai, tokiu būdu užtikrinant vienodą tapačių teisinių situacijų vertinimą.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Agentūra tiriamą pažeidimą vertino būtent taip, kaip nurodyta Teisingumo Teismo.
Pagal Taisyklių 258 punktą, jeigu stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose nurodytu pasiekimo momentu projekto vykdytojas yra nepasiekęs projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, vadovaudamasi šių Taisyklių 259–265 punktuose nurodytais principais, vienašaliu sprendimu sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą (nekeisdama projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. atitinkama suma didindama projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalį). Jei įgyvendinančioji institucija nustato, kad nepasiekus stebėsenos rodiklių taip pat nėra pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi šių Taisyklių 190 punktu ji inicijuoja projekto sutarties nutraukimą šių Taisyklių 19 skirsnyje nustatyta tvarka ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka.
Pagal Taisyklių 260 punktą, jeigu stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką stebėsenos rodiklio nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti (stebėsenos rodiklio reikšmės
nepasiekimo pagrįstumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programos priemonių specifiką, su ministerija suderinta tvarka), mažinama projektui skirto finansavimo dalis apskaičiuojama taip: jei stebėsenos rodikliai nepasiekti (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 10 iki 25 procentų (įskaitytinai), tai projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 3 iki 5 procentų su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos (260.1 papunktis); jei stebėsenos rodikliai nepasiekti (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 25 iki 40 procentų (įskaitytinai), tai projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 6 iki 10 procentų su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos (260.2 papunktis); jei stebėsenos rodikliai nepasiekti (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) nuo 40 iki 50 procentų (įskaitytinai), tai projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 11 iki 15 procentų su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos (260.3 papunktis); jei stebėsenos rodikliai nepasiekti (skaičiuojant nuo projekto sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 50 procentų, tai projektui skirtas finansavimas mažinamas nuo 16 iki 20 procentų su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos (260.4 papunktis). Kokia dalimi mažinama projektui skirto finansavimo suma, nustatoma vadovaujantis proporcingumo principu ir įvertinus projekto stebėsenos rodiklio pobūdį (vertinama, ar stebėsenos rodiklis, kurio reikšmė nepasiekta, yra privalomas ar buvo pasirenkamas pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą; ar pasiekta minimali projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė; ar už nepasiektą stebėsenos rodiklį paraiškos vertinimo metu buvo skirta papildomų balų ir ar tai buvo esminis veiksnys, nulėmęs finansavimo projektui skyrimą), projekto rezultato rodiklių skaičių ir stebėsenos rodiklio nepasiekimo aplinkybes (kokių veiksmų ėmėsi projekto vykdytojas rodikliui pasiekti, projekto vykdytojo veiksmai (neveikimas), dėl kurių nebuvo pasiektas rodiklis) (261 punktas).
Spręsdama dėl konkrečiu atveju taikytino proc. dydžio, kad finansinės korekcijos dydis būtų proporcingas korekcija siekiamiems tikslams, Agentūra atsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes:
1) įvertinus APVA GIS duomenis, matyti, jog po 2023-09-30 ir toliau buvo sudaromos abonentinės sutartys dėl prisijungimo prie tinklų (dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų sudarytos naujos sutartys 9 būstams, o prie vandentiekio - 3 būstams);
2) Agentūrai nėra žinoma, jog Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas kilo dėl Projekto vykdytojo piktnaudžiavimo ar Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio jo nerūpestingumo;
3) Projekte fiksuotas tik vienas viešųjų pirkimų pažeidimas, APVA neturi duomenų apie nustatytus kitus trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimus (pvz., konkurencijos, vartotojų teisių, kt.);
4) Agentūra neturi duomenų, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti. Taigi, Projekto lėšos iš esmės buvo panaudotos Projekto veikloms, tačiau visgi stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti visa apimtimi.
Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, skirdama finansinę korekciją, turėjo įvertinti ir tai, kad atlikus Projekto veiklas, iš esmės pasiekus pagrindinius ir principinius Europos sąjungos prioritetus, skiriama finansinė korekcija turėjo būti mažintina daugiau nei kad nustatyta valstybės narės teisės aktuose, t. y. nei kad taisyklių 260.1 p. nustatyta 3 proc. riba.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių lentelėje aprašyti pažeidimai ir už juos nustatytos finansinės korekcijos yra nustatytos jau įvertinus proporcingumo principą. Lentelėje yra įtvirtinti finansinių korekcijų rėžiai, kuriuose parenkamas atitinkamas korekcijos dydis, priklausomai nuo esamų/nesamų lengvinančių aplinkybių. Todėl dar labiau mažinti finansinę korekciją nei nustatyta taisyklėse , APVA, kaip įgyvendinančioji institucija, neturėjo galimybių. Finansinę korekciją APVA skaičiavo ne nuo bendros Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos, o tik nuo rangos darbų sutarties apimties (nuo Projekto vykdytojui pagal rangos sutartį išmokėtų sumų už nuotekų tinklus). Toks skaičiavimo principas užtikrina maksimaliai teisingą ir proporcingą finansinės korekcijos taikymą.
Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Europos Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė (Teisingumo Teismo sprendimo Pometon, C-158/08, 28 punktas, 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Cruz & Companhia, C-341/13, 45 punktas; 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Judetul Neamt ir Judetul Bacau, C-260/14 ir C-261/14, 50 punktas). Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose J. N.C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 49 ir 50 punktus bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad UAB „Raseinių vandenys“ kaip ir kiti projektų vykdytojai projekto finansavimo sutartimi ne tik prisiima įsipareigojimus (įsipareigoja įgyvendinant projektus, pasiekti projektų tikslus, uždavinius ir rezultatus, stebėsenos rodiklius, visas projektų veiklas įvykdyti per laikotarpį nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos), tačiau tų įsipareigojimų sąlygos Projekto vykdymo metu gali kisti (tam tikrai atvejais – palankiai Projekto vykdytojui) priklausomai nuo aplinkybių, kurių projektų vykdytojai negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu (tiek terminai, tiek siekiamų rodiklių reikšmės gali būti koreguojamos, jei nustatomos objektyvios aplinkybės).
Projekto vykdytojo įsipareigojimas Sutartyje nustatytais terminais pasiekti stebėsenos rodiklius visa apimtimi nebuvo įvykdytas, nors ES lėšos buvo išmokėtos kaip už visa apimtimi įgyvendintą Projektą, būtent tai ir suponuoja APVA pareigą įvykdyti susigrąžinimo procedūrą dėl nepagrįstai gautos naudos (už neįvykdytą įsipareigojimą). atsižvelgdama į pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, APVA Projektui pritaikė patį mažiausią pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 260.1. p. numatytą finansinės pataisos proc. dydį – 3 proc. su nepasiektu rodikliu susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Nors Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse už tokio dydžio rodiklio nepasiekimą įtvirtinti finansinės pataisos dydžiai nuo 3 iki 5 proc., bet APVA, įvertinusi aplinkybes, nusprendė taikyti mažiausio dydžio korekciją, tai reiškia, jog APVA atliko individualizuotą vertinimą ir pritaikė korekciją būtent nagrinėjamam konkrečiam atvejui.
Teismas, vertindamas atsakovės sprendime nustatytą 3 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, pritaria Sprendime ir atsiliepime išdėstytai Agentūros motyvuotai pozicijai, ir daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju remiantis galiojančiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, Agentūra Sprendime pagrįstai nustatė, kad Projekto įgyvendinimo metu nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai P.B.219-05.3.2-APVA-V-013 „Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“ bei P.N.053-05.3.2-APVA-V-013 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“. Agentūra, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Aprašo 20 p., 2017 m. sausio 20 d. tarp APVA ir UAB „Raseinių vandenys“ pasirašytos Sutarties 2.2. p. (pakeisto susitarimu Nr. 3) ir Sutarties 1 priedo 6 p. nuostatomis, pareiškėjai pagrįstai nusprendė sumažinti 3 proc. su nepasiektais rodikliais susijusių tinkamų finansuoti išlaidų sumos 1.330.744,67 Eur.
Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Skundžiamame Sprendime yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, Sprendimas, kaip administracinis aktas, išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui, todėl teisinio pagrindo Agentūros Sprendimą panaikinti nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.