Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-03 · Administracinė byla Nr. P-261-71-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
P-261-71-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
L. J. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Advokatai
Almantas Paškauskas
Administracinė byla Nr. P556- 168/2008Procesinio sprendimo kategorija 67; 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. S. procesinių teisių perėmėjų V. S. , T. S. , G. M. atstovo advokato Almanto Paškausko prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. A502-57/2008 pagal pareiškėjo L. J. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininkui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. K. , M. S., E. S. , Z. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. J. S. skundu prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant jam natūra 1 ha ploto žemės sklypą pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 467V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“. Teismo posėdyje pareiškėjas šį reikalavimą papildė žodžiais „namų valdai“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu skundą atmetė.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo L. J. S. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

IV.

Pareiškėjo L. J. S. procesinių teisių perėmėjų V. S. , T. S. , G. M. atstovas advokatas Almantas Paškauskas 2008 m. birželio 9 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. A502-57/2008. Pareiškėjo procesinių teisių perėmėjų atstovas advokatas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, prašo: 1) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ Nr. 467V galiojimą; 2) uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus ar priimti sprendimus, kurie panaikintų ar pakeistų Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 467V bei šiuo sprendimu suformuoto žemės sklypo plotą ir ribas. Prašyme dėstomi šie argumentai:

1. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ Nr. 467V nėra panaikintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pasisakė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų suformuoti kitą grąžintiną žemės sklypą, iš ko galima būtų suprasti, jog aptariamas 2002 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 467V gali būti panaikintas dėl to, jog yra rekomenduota suformuoti kitą grąžintiną žemės sklypą.

2. Panaikinus savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimą grąžintinoje pareiškėjui teritorijoje, gali būti suprojektuoti kiti žemės sklypai tretiesiems asmenims, ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti komplikuotas ar iš viso neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pareiškėjo L. J. S. procesinių teisių perėmėjų V. S. , T. S. , G. M. atstovas advokatas Almantas Paškauskas prašo: 1) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ Nr. 467V galiojimą; 2) uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus ar priimti sprendimus, kurie panaikintų ar pakeistų Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 467V bei šiuo sprendimu suformuoto žemės sklypo plotą ir ribas. Šį savo prašymą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, kuris reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Proceso atnaujinimas yra viena iš administracinio proceso stadijų. Todėl absoliutaus draudimo šioje stadijoje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra. Tačiau svarstant, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones po to, kai įsiteisėja administracinio teismo sprendimas ir prašoma atnaujinti procesą, turi būti atsižvelgiama į reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtį bei į proceso atnaujinimo stadijos specifiką.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Kai asmuo kreipiasi į administracinį teismą su prašymu panaikinti administracinį aktą, teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, skundžiamą administracinį aktą paprastai panaikina. Tačiau iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo skundžiamas administracinis aktas gali būti įvykdytas (vykdomas) ir sukelti asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokiu atveju asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai realiai ir veiksmingai galėtų būti apginami paprastai tik tada, kai panaikinus administracinį aktą, būtų atkuriama iki administracinio akto priėmimo buvusi padėtis, pašalinamos panaikintų administracinių aktų sukeltos neigiamos pasekmės. Šią išvadą patvirtina ir ABTĮ 92 straipsnio nuostata, pagal kurią skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007. Administracinė jurisprudencija Nr. 3(13). P. 265-275). Tad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kurio pagalba, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, bylos nagrinėjimas yra laikomas baigtu. Toks teismo sprendimas turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas pasižymi teisiniu stabilumu, todėl intervencija į šiuo sprendimu sukurtus (konstatuotus) teisinius santykius galima tik išimtiniais atvejais, kai esant įstatyme numatytiems pagrindams procesas yra atnaujinamas. Proceso atnaujinimo stadijos išimtinumas nuosekliai pabrėžiamas Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Tik nuo to momento, kai procesas administracinėje byloje yra atnaujinamas, bylos nagrinėjimas grįžta į ankstesnę stadiją ir vėl atsiranda galimybė įsiterpti į šiuo sprendimu sukurtus (konstatuotus) teisinius santykius.

Pareiškėjo L. J. S. procesinių teisių perėmėjų V. S. , T. S. , G. M. atstovas advokatas Almantas Paškauskas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones esant paduotam prašymui atnaujinti procesą byloje. Šis prašymas Vyriausiajame administraciniame teisme nėra išnagrinėtas ir procesas nėra atnaujintas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tol, kol šis sprendimas nėra įsiteisėjęs ir įgavęs jam būdingo stabilumo, t. y. kol nėra aišku, kaip teismas išspręs administracinį ginčą. Kai administracinio teismo sprendimas įsiteisėja, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebeatitiktų šių priemonių paskirties, kadangi ginčas yra laikomas galutinai išspręstu. Kitaip tariant, nebėra pavojaus, kad skundžiamas administracinis aktas bus panaikintas ir teks spręsti iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimo klausimą (ABTĮ 92 str.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iš naujo įgautų prasmę ir atitiktų šių priemonių paskirtį tik tais atvejais, jei procesas būtų atnaujintas ir bylos nagrinėjimas grįžtų į ankstesnę bylos nagrinėjimo stadiją.

Tokį aiškinimą patvirtina ir ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis, kuri suteikia teisę procesą atnaujinusiai teisėjų kolegijai sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėta byla. Tačiau teisė sustabdyti teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą vien remiantis tuo, kad paduotas prašymas atnaujinti procesą, kol procesas nėra atnaujintas, nėra suteikta.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui nebėra pagrindo teigti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi nėra pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. J. S. procesinių teisių perėmėjų V. S., T. S. , G. M. atstovo advokato Almanto Paškausko prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysArūnas Sutkevičius