Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarimo, K. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. vasario 26 d. nutarimu pripažino K. A. padariusį administracinės teisės nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 3 dalyje ir nubaudė 4000 eurų bauda su 1500 pakelių cigarečių ,,Q. M.“, kurių vertė 4650 eurų, konfiskavimu, už tai, kad jis 2018 m. vasario 3 d. 19.45 val., važiuodamas lengvuoju automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) kelio poste, deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža. Atlikus muitinį patikrinimą, automobilyje, specialiai įrengtame dvigubame dugne, rastas paslėpta 1500 pakelių cigarečių ,,Q. M.“ be banderolių, kurių vertė 4650 Eur, tuo K. A., pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies A punkto bei Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40 ir 41 straipsnių reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė aukščiau aptartą administracinį nusižengimą. Tuo pačiu nutarimu, jam įsiteisėjus, automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimas grąžinti savininkei T. H.. Skundu apygardos teismui Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl transporto priemonės grąžinimo ir paskirti administracinio poveikio priemonę – lengvojo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės – lengvojo automobilio grąžinimo yra nepagrįstas. Pažymima, kad apylinkės teismas neteisingai vertino ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ir priimant skundžiamą nutarimą nepagrįstai netaikė ANK 29 straipsni 4 dalies 1 punkto, kuriame yra numatytas transporto priemonės konfiskavimo pagrindas, kadangi automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. H. remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu turėtų būti konfiskuotas. Apeliantas nurodo, jog T. H. būdama automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkė ir atsakingas ir rūpestingas asmuo nepatikėtų keliems mėnesiams automobilio, tam, kad jis būtų suremontuotas, o tuo labiau neleistų juo naudotis, vykti į kitas šalis nesant jokiems sutartiniams įsipareigojimams. Be to nėra aišku ar automobilio savininkė žinojo apie jos automobilyje įrengtą slėptuvę. Taip pat skunde nurodoma suformuota teismų praktika bylose, kuriose buvo konfiskuoti automobiliai, kuriais buvo daromas administracinis nusižengimas, o automobiliai ne visuomet priklausė asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad nors K. A. ir nėra transporto priemonės savininkas, tačiau jis naudojosi kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, todėl automobilio grąžinimas sudarytų jam galimybę ateityje vėl naudotis šia transporto priemone pažeidimams daryti. Aptariamu atveju, transporto priemonės grąžinimas, neužtikrintų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties. Atsiliepimu į Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo apeliacinį skundą administracinį nusižengimą padaręs asmuo – K. A. ir jo atstovas advokatas N. V. prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nekeisti, apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu, K. A. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, faktinės aplinkybės neginčijamos, todėl šio aplinkybes plačiau ir nekvestionuojamos. Tuo tarpu apeliaciniu skundu nesutinkama su administracinio poveikio priemonės netaikymu, tai yra nesutinkama su tuo, jog konfiskuotinas turtas – administracinio nusižengimo padarymo įrankis, automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apylinkės teismo nutarimu, šiam įsiteisėjus, grąžintinas savininkei T. H.ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Tuo tarpu aptariamo straipsnio 4 dalis numato, jog gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis, straipsnio 2 dalyje konfiskuotino turto apibrėžimą atitinkantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio teisinio reguliavimo plotmėje, akivaizdu, jog norint konfiskuoti turtą, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, tačiau jis nuosavybės teise nepriklauso administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, tokio turto konfiskavimui būtina viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintų sąlygų. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).Iš analizuojamos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog K. A. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, vairuodamas transporto priemonę, automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso T. H., tokiu būdu, šiuo atveju siekiant pritaikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina nustatyti ar egzistuoja viena iš aukščiau aptartų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų leidžiančių konfiskuoti turtą, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, tačiau nuosavybės teise nepriklauso, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Iš byloje esančių T. H. paaiškinimų matyti, jog ji apie galimą kontrabandos gabenimą jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu nežinojo, o automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikusi K. A., tam, kad šis asmuo atliktų remonto darbus susijusius su jos automobiliu. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtino ir K. A., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. H. paprašė jo suremontuoti jos automobilio greičio dėžę, ką jis ir darė. Netikėti šiais asmenų paaiškinimais aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Iš šių duomenų seka išvada, jog T. H. veiksmai atiduodam automobilį remontų darbų atlikimui, neatitinka nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Be to, šioje vietoje pažymėtina, kad apelianto argumentai susiję su manymu, jog atsakingas ir rūpestingas asmuo keliems mėnesiams nepaliktų savo automobilio remonto darbų atlikimui, laikytini tik prielaidų kėlimu, kadangi automobilių remontas yra specifinių veiksmų atlikimo reikalaujantis darbas ir nustatyti kokį laiko tarpą užtruks darbų atlikimas nėra galimybės, juo labiau pats asmuo palikdamas savo automobilį sprendžia ar tai jam naudinga ar ne.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas ir neišanalizavo aplinkybės dėl automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančios dvigubo dugno konstrukcijos, kuri buvo panaudota kontrabandos gabenimui, nagrinėjamo administracinio nusižengimo bylos kontekste, neturi esminės reikšmės, kadangi pats kontrabandos gabenimo faktas nėra kvestionuojamas, tuo tarpu kaip jau aukščiau aptarta, nors ginčo automobilis ir buvo administracinio nusižengimo darymo įrankis, tačiau nuosavybės teise nepriklauso administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, bei neatitinka nurodytų sąlygų, kurios leistų tokį automobilį konfiskuoti ir dėl šių priežasčių dvigubo dugno situacijos nagrinėjimas, šiuo atveju nėra aktualus. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog ANK 208 straipsnio 4 dalis numato, jog už administracinio nusižengimo – kontrabandos padarymą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Iš lingvistinio šio straipsnio aiškinimo akivaizdu, jog konfiskavimas gali būti skiriamas, bet nėra privalomas, o sutinkamai su ANK 29 straipsnio nuostatomis administracinio poveikio priemonės turto konfiskavimo skyrimas yra institucijos ar teismo priimančio nutartį ar nutarimą diskrecija. Dėl tokio teisinio reguliavimo, teismas spręsdamas ar yra pagrindas skirti administracinio poveikio priemonę kiekvieną atvejį analizuoja individualiai ir vertina su konkrečiu konfiskuotinu turtu susijusias aplinkybes. Tokiu būdu apelianto skunde nurodyta teismų praktika, šiuo konkrečiu atveju nėra atitinkanti faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir konfiskuotino turto sąsajų su padarytu administraciniu nusižengimu, todėl negali būti pagrindu keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo kartu su paskirta nuobauda skirti ir administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.