Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. G. ir T. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi atsakovai ieškinį pripažįsta, surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

2011 m. rugsėjo 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus santuoką tarp atsakovų, jų nepilnamečių vaikų A. T. ir D. T. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina. Nepilnametis A. T. iš motinos paimtas 2018 m. lapkričio 6 d., vaiko teisių apsaugos tarnybai gavus informaciją iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato apie motinos V. G. smurtavimą vaiko atžvilgiu, iškeltą baudžiamąją bylą ir pareikštus įtarimus. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. A-1451 A. T. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoja paskirta močiutė S. T., vaiko rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu nustatyta, kad V. G. 2018 m. rugsėjo mėnesį (tikslus laikas nenustatytas) namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmusi spaudė kaklą savo nepilnamečiui sūnui A. T. ir vieną kartą delnu sudavė jam per veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą; taip pat kaltinamoji V. G. 2018 m. rugsėjo mėnesį (tikslus laikas nenustatytas) namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą savo mažamečiui sūnui D. T. ir tuo sukėlė nukentėjusiajam D. T. fizinį skausmą; taip pat, kaltinamoji V. G. 2018 m. lapkričio 5 d. nuo 15.30 val. iki 17 val. (tikslus laikas nenustatytas) Kelmės rajone, kelyje Nemakščiai – Kražiai – Junkilai atkarpoje tarp Petrališkės kaimo ir Kražių miestelio, automobilyje VOLVO V40, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą delnu trenkė į veidą savo nepilnamečiui sūnui A. T., po to tyčia sugriebusi už striukės ir plaukų jį ištempė iš automobilio, tyčia sugriebė už striukės ir stipriai už rankos ištempė iš automobilio savo mažametį sūnų D. T., tuo sukėlė nukentėjusiesiems A. T. ir D. T. fizinį skausmą. V. G., padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (įvykis automobilyje), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos E. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Iš socialinės darbuotojos pateiktos informacijos matyti, kad atsakovas T. T. pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, savo gyvenimo būdo nekeičia, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nuolatinio darbo neturi, vaikams išlaikymo neteikia, vengia bendravimo su socialine darbuotoja, nerandamas namuose, jo motinos S. T. teigimu, sūnus dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir retai atvyksta aplankyti savo sūnaus.

Nepilnametis A. T. teisme paaiškino, kad jis nuo 2018 m. lapkričio mėnesio gyvena kartu su močiute S. T., jos namuose. Nuvažiuoja aplankyti mamos ir kitų savo brolių ir sesers, telefonu su mama bendrauja retai, dažniau pasikalba su broliu D. T., kuris gyvena mamos šeimoje. Iš brolio pasakojimų žino, kad mama piktnaudžiauja alkoholiniai gėrimais, nuvykęs į svečius, matė mamą girtuokliaujančią su draugais ir vieną geriančią alkoholį. Jis nenori grįžti į motinos šeimą, nes jo įsitinimu, mama nepasikeis, savo įpročių nemes, jis netiki, kad jai padės gydymas. Jis su mama faktiškai nebendrauja, susitikę neturi apie ką pasikalbėti, mama juo nesidomi, niekuomet nėra prašiusi, kad jis sugrįžtų gyventi pas ją. Su tėvu jis matosi ir bendrauja retai, mato tėvą apsvaigusį nuo alkoholio, su tėvu gyventi nenori.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad atsakovė V. G. neužtikrino saugios aplinkos sūnui, naudojo smurtą sūnaus atžvilgiu, tokiu būdu piktnaudžiavo motinos teisėmis ir vengė atlikti pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui. Po sūnaus paėmimo iš atsakovės šeimos, ji nesistengė atkurti gerų santykių su sūnumi, dėl jos kaltės nutrūkusio emocinio ryšio, į vaiko teisų apsaugos tarnybą dėl sūnaus susigrąžinimo nesikreipė, priešingai, šios tarnybos darbuotojoms nurodė, jog neprieštarauja, kad sūnus gyventų su močiute. Nepilnamečio A. T. tėvas atsakovas T. T. yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko auginimo ir auklėjimo, po santuokos nutraukimo faktiškai savo sūnumi visiškai nesirūpina, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia. Teismo posėdžio metu jis nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jis pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės auginti ir auklėti sūnų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, asocialaus gyvenimo būdo jų nepilnametis sūnus A. T. liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad A. T. rūpintoja netinkamai atlieka rūpintojos pareigas, nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. T. gyvenamąją vietą nustatyti su jo laikinąja rūpintoja, ją paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą jų vaikui A. T. po 76 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnamečio poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašomo priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Abu atsakovai darbingo amžiaus, duomenų, kad kurio nors iš jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų nepilnamečio sūnaus, kurio jie neaugina, poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 30 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovų priteistinas išlaikymas po 76 Eur kas mėnesį iš kiekvieno tėvo, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovų priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės V. G. priteistinas 20,52 Eur (76x12x3%x75%) žyminis mokestis, iš atsakovo T. T. – 5,13 Eur ((76-57)x12x3%x75%) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo. Iš atsakovų lygiomis dalimis (po 5,73 Eur iš kiekvieno) priteistinos 11,47 Eur pašto išlaidos, susidariusios šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. T., gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jo laikinosios rūpintojos S. T. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. spalio 30 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti 2011 m. rugsėjo 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-309-322/2011 nustatytą nepilnamečio A. T. išlaikymo dydį, priteisti iš T. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. spalio 30 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąją rūpintoją S. T., gimusią (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos A. T. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. G. 26,25 Eur (dvidešimt šešis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš T. T. 10,86 Eur (dešimt eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.