Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. J. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra nepagrįstas, kadangi Institucija padarė klaidingą išvadą, jog nebuvo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). 2023 m. rugsėjo 15 d. G. B. socialinio tinklo „Facebook” paskyroje pati G. B. paskelbė įrašą, pažeminusi pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), garbę ir orumą, buvo provokuojami šį įrašą komentavę asmenys pasisakyti pareiškėjos garbę ir orumą žeminančius žodžius, kurie viešai buvo pateikiami kaip faktai. Prie pareiškimo buvo pateikti įrodymai apie šį įrašą, kuriame viešai nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini) anksčiau baigė darbą. Visus vaikučius aprengė sušukavo, išskyrus S. Jį paliko gulėti viena lovytėje“ (kalba netaisyta) <...>. „Netikėtai visi pamiršo vaikų psichologinį ir fizinį smurtą bei vaikų skirstymą į mylimus ir „antrarūšius“ prie kurių bijo net prisiliesti“ (kalba netaisyta). Bylą tyrusi vyriausioji tyrėja, spręsdama dėl veikos padarymo, skundžiamame nutarime pasisakė, kad įraše nebuvo nurodyta, jog įrašas skirtas konkrečiai apie pareiškėją, tačiau niekaip nebuvo aptartos ir paneigtos pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, kad iš po įrašu esančių komentarų ir pačios G. B. patvirtinimo, matyti, jog įrašas buvo konkrečiai apie pareiškėją. (duomenys neskelbtini) miestelis yra nedidelis, (duomenys neskelbtini) jame yra tik vienas ir jame vienintelė B. yra pareiškėja. Taigi žinia (faktas) žeminanti pareiškėjos orumą buvo viešai paskleista aiškiai identifikuojant jos asmenį.

Nagrinėjant bylą, nepagrįstai liko neaptarti pareiškėjos pateikti įrodymai, teisiškai neatribota „nuomonė“ nuo žinios ir fakto. Iš viso įrašo konteksto akivaizdu, kad jame nėra pateikta nuomonė, nėra saviraiška ar kritika, bet yra teigiamas faktas, žinant ir suvokiant, kad jis yra akivaizdžiai neteisingas.

Skundžiamame nutarime nepagrįstai neaptarti ir neįvertini pareiškėjos pateikti įrodymai, kad G. B., kaip vaiko mama, tuo metu, kuomet pareiškėja baigė savo darbo laiką pagal nusistovėjusį grafiką, net nebuvo ugdymo įstaigoje, ji negalėjo teigti nei, kad „auklėtoja išėjo anksčiau“, nei, kad jos sūnus paliktas gulėti vienas lovytėje. Vadinasi, G. B. aiškiai suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkantį, (duomenys neskelbtini), atsakingos už ugdytinius, garbę ir orumą žeminantį faktą.

Tyrėja nesiėmė veiksmų siekiant išsiaiškinti aplinkybes, neapklausė liudytojos (duomenys neskelbtini) J. L., kuri būtų patvirtinusi, jog vaikas nebuvo paliktas vienas.

Skundžiamame nutarime liko neaptarti teisiškai reikšmingi įrodymai, t. y. komentarai, esantys po G. B. įrašu.

Ši G. B. veika sukėlė pareiškėjai neigiamas pasekmes – kaip ilgametę patirtį turinti (duomenys neskelbtini), po G. B. provokuojamo įrašo pareiškėja buvo pažeminta, jos atžvilgiu buvo reiškiami niekinantys komentarai nukreipti į jos amžių, išsilavinimą, atliekamas pareigas (duomenys neskelbtini).

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Pareiškėja nurodė, kad G. B. įrašas socialiniame tinkle ją pažemino ir įžeidė, kadangi buvo paskleisti faktai, neatitinkantys tikrovės, o taip pat įrašas išprovokavo kitus asmenis, kurių komentarai buvo užgaulūs ir žeminantys. Iš pradžių pareiškėja nurodė, kad iki įrašo socialiniame tinkle nėra buvę jokių nesutarimų ar konfliktų su G. B. ar kitais tėvais, tačiau vėliau patikslino, kad iš tiesų situacija yra įtempta nuo šių metų balandžio mėn. Pareiškėja paaiškino, kad G. B. sūnus (duomenys neskelbtini), kurioje dirba pareiškėja, pradėjo lankyti balandžio mėn. pradžioje. Kaip nurodė pareiškėja, G. B. sūnus šios grupės negalėjo lankyti, kadangi grupė yra visiškai perpildyta, tačiau dėl tam tikrų priežasčių ar turimų pažinčių, berniukas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini). Pasak. B. J., berniukas buvo visiškai neparengtas lankyti (duomenys neskelbtini), sunkiai adaptavosi, ypač sudėtinga situacija buvo dėl pietų miego – berniukas labai verkė, spyriojosi ir nenorėjo miegoti pietų miego. B. J. nuomone, G. B. pernelyg anksti nusprendė palikti sūnų miegoti pietų miego – vaikas tam dar nebuvo pasirengęs. Kadangi grupėje yra daug vaikų, nebuvo galimybių nuolat raminti G. B. sūnaus jį nešiojant, kaip pageidavo G. B. ir dėl to, B. J. nuomone, G. B. supyko. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nesutarimų tuo metu kilo ir su (duomenys neskelbtini) dirbančiomis padėjėjomis – kadangi grupė buvo perpildyta, visoms tekdavo dirbti padidintu krūviu, o tai kėlė papildomą įtampą. Didesni nesutarimai tarp darbuotojų kilo tuomet, kai pareiškėja buvo išleista atostogų – B. J. buvo priekaištaujama, jog jos atostogų metu padėjėjoms teko dirbti jos darbą. Birželio mėn. buvo gautas skundas dėl pareiškėjos elgesio. Liepos ar rugpjūčio mėn. pareiškėja buvo apklausta tyrėjos dėl to, kad neva ji sudavė vaikui per rankas, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas nepasitvirtinus skunde nurodytoms aplinkybėms. Kas pateikė skundą, B. J. nurodė nežinanti, tačiau žino, kad šio skundo iniciatorė buvo G. B.. Aiškindama aplinkybes dėl rugsėjo 15 d., B. J. nurodė, kad tuo metu keitėsi pamaina – jos darbo laikas baiginėjosi. G. B. sūnus pabudo po pietų miego, tačiau norėjo dar pagulėti, todėl jo ir nekėlė – leido pagulėti lovoje. Nepaliko jo ten tyčia vieno gulėti, o tik todėl, kad to norėjo pats berniukas. Pažymėjo, kad G. B. jai asmeniškai niekuomet nereiškė jokių pretenzijų, nesikalbėjo su ja dėl netinkamų ugdymo metodų ar pan. B. J. taip pat nurodė, kad ji tinkamai atlieka savo pareigas, dėl jos elgesio ar ugdymo metodų niekada anksčiau nebuvo reiškiamos jokios pastabos. Mano, jog G. B. norėjo ją pažeminti įrašu socialiniame tinkle ir nesutinka, jog iš įrašo nėra galimybės numanyti apie kokį asmenį kalbama, kadangi (duomenys neskelbtini) yra tik viena (duomenys neskelbtini) ir tik viena (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja. B. J. teigimu, G. B. taip pat atsakinga ir už įžeidžiančius komentarus, kurie buvo parašyti reaguojant į jos įrašą.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė taip pat palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti. Pasak atstovės, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. G. B. pateikė tiesos neatitinkančią informaciją ir savo įrašu išprovokavo pareiškėją įžeidžiančius komentarus. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodoma, kad iš įrašo socialiniame tinkle nėra aišku apie kokį konkretų asmenį kalbama. Pažymėjo, kad jeigu pirma įrašo dalis yra nėra labai įžeidžianti, tai dalis, kurioje kalbama apie psichologinį ir fizinį smurtą, labai žeidžia pareiškėją. Tai nėra tik teoriniai pasvarstymai, G. B. rašydama apie vaikų skirstymą, psichologinį ir fizinį smurtą turėjo omenyje būtent B. J.. Ir šis teiginys negali būti vertinamas kaip kritika, kadangi byloje nėra jokių faktų apie tai, kad B. J. engia G. B. sūnų ir smurtauja prieš kitus vaikus.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. B. paaiškino, kad jos sūnus (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti nuo šių metų balandžio 2 d. B. J. „šaltumą“ ji pajuto iškart, tačiau nieko nesakė, kadangi jos sūnus sukūrė ryšį su auklėtojos padėjėja. B. J. nepasisveikindavo ir neatsisveikindavo su jos sūnumi. Ateidama pasiimti sūnaus iš (duomenys neskelbtini), G. B. girdėdavo kaip B. J. šaukia ant kitų vaikų. B. J. nesivežė jos ir dar vieno vaiko į ekskursiją, kadangi jie buvo jauniausi grupėje, tokiu būdu skyrė vaikus. Padėjėjos G. B. papasakodavo, kad auklėtoja B. neugdė jos sūnaus, grubiai su vaiku bendraudavo. Pasiteiravusi kitų tėvų apie auklėtojos B. elgesį, ji sužinojo, kad tėvai nenori veltis į viską, tačiau situacija dėl auklėtojos elgesio su vaikais yra bloga. Viena mama G. B. pasakojo, kad auklėtoja B. jos vaiką yra mušusi. Pavasarį dalis tėvų susivienijo ir parašė skundą dėl B. J. elgesio. Skundas buvo adresuotas (duomenys neskelbtini) ir savivaldybei. Po posėdžio savivaldybės taryboje, (duomenys neskelbtini) direktorius sakė, jog spręs dėl B. J. atleidimo iš darbo, tačiau vėliau jis išėjo iš darbo ir viskas liko kaip buvę. Liepos mėn. auklėtojos padėjėja atskleidė, jog B. J. smurtavo prieš vaikus. Tėvai buvo informuoti, kad auklėtojai bus skirtas papeikimas. Rugsėjo mėn. B. J. stengėsi būti maloni, kalbino G. B. sūnų, tačiau vėliau sūnų vėl pradėjo engti. Rugsėjo 15 d. G. B. auklėtojos padėjėja papasakojo, kad S. (B. sūnus) pabudo anksčiausiai, tačiau nebuvo aprengtas. G. B. teigimu, jai skaudu dėl tokio B. J. elgesio, kad ignoruoja jo sūnų. Kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių ir jai buvo pateikta išvada, kad jos sūnus patiria psichologinį smurtą. Nurodė, kad pirmas ir antras jos įrašo „Facebook“ tinkle sakiniai skirti B. J., tačiau ji nenorėjo pasakyti nieko bloga, kad auklėtoja anksčiau baigė darbą – tiesiog konstatavo faktą, jog penktadienį ji darbą baigia anksti. O kiti jos įrašo sakiniai skirti progimnazijai – ji norėjo, kad įstaiga atkreiptų dėmesį ir imtų problemas spręsti veiksmingai. Mano, jog B. J. skirsto vaikus, tačiau įraše tas sakinys nebuvo skirtas konkrečiai B. J.. Pažymėjo, kad jos žiniomis, (duomenys neskelbtini) siūlė B. J. išeiti iš darbo savo noru, tačiau (duomenys neskelbtini) atsisakė. Akcentavo, jog visą informaciją apie tai, kaip su jos sūnumi elgiasi B. J., G. B. sužinodavo iš (duomenys neskelbtini) padėjėjų. Jai buvo papasakota, kaip vieną kartą padėjėja supo G. B. sūnų norėdama užmigdyti, o B. J. stovėdama šalia trypė kojomis, taip trikdydama vaiką. Kartą jos sūnus pargriuvo, tačiau šalia stovėjusi B. J. berniuko nepakėlė – tiesiog praėjo pro šalį. B. J. nesutaria ir su padėjėjomis – šaukdavo ant jų, o viena jų nebedirba dėl įstaigoje patirto mobingo. G. B. nurodė, kad jos įrašas socialiniame tinkle buvo veiksmingas – su ja susisiekė laikraščio žurnalistė, buvo parašytas straipsnis. Taip pat buvo parašytas dar vienas prašymas savivaldybei – keturiolika ar penkiolika tėvų pateikė prašymą savivaldybei, kad ištirtų B. J. darbą. Akcentavo, jog įrašo socialiniame tinkle tikslas nebuvo įžeisti B. J., tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, egzistuojančias įstaigoje. Dėl komentarų, kurie galbūt įžeidė pareiškėją, G. B. nurodė nesanti atsakinga, nes tų asmenų nekurstė ir neskatino įžeidinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja B. J. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyrių su prašymu pradėti administracinio nusižengimų teiseną pagal ANK 507¹ straipsnį dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. G. B. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje G. B. paskelbė įrašą, pažeminusį pareiškėjos kaip (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą, įžūliai buvo provokuojami šį įrašą komentavę asmenys, pasisakę pareiškėjos garbę ir orumą žeminančius žodžius, kurie viešai buvo pateikiami kaip faktai.

10. 2023 m. rugsėjo 28 d. Institucija surašė protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo siūlė G. B. susimokėti 25 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507¹ straipsnyje, padarymą.

11. Institucija 2023 m. spalio 23 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal pareiškėjos B. J. pareiškimą. Šis sprendimas motyvuojamas argumentais, jog G. B., kuri buvo kaltinama padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507¹ straipsnyje, veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nepasižymi administraciniam nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, jog įvertinus G. B. įrašą ir jo turinį matyti, kad šiuo atveju raštu išreikštų įžeidžiančių ar pažeminančių žodžių asmens atžvilgiu neįžvelgta. Įraše asmens, apie kurį galbūt kalbama, vardas, pavardė ar kokie kiti asmeniniai duomenys nepateikti. Įraše aiškiai, tvarkinga kalba išreikšta G. B. nuomonė apie įstaigoje susidariusią situaciją, nukreiptą į jos vaiką.

12. Pareiškėja su tokiu Institucijos surinktų įrodymų ir pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, G. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą 507¹ straipsnyje, ir paskirti nuobaudą.

13. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

14. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

15. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

16. Teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje.

17. ANK 507¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio asmens, kuris pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus paslaugų gavėjui teikia socialines, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir (ar) kitas valstybės ar savivaldybių garantuojamas ir visuomenės nariams vienodai prieinamas paslaugas, garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.

18. 2022 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos ANK 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projekto Aiškinamajame rašte Nr. XIVP-2270 nurodyta, kad ANK 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – ir ANK projektas; Projektas) siūloma papildyti ANK 507¹ straipsniu, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu (toliau – ir viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimas). Tokių administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų policijos pareigūnai. Šiuo metu viešąsias paslaugas teikiančių asmenų, kaip antai: paramedikų, socialinių darbuotojų ir pan., garbė ir orumas nėra saugomi jokia specialia ANK norma, priešingai nei, pavyzdžiui, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų (ANK 507 straipsnis), ar statutinių valstybės tarnautojų, karių ar žvalgybos pareigūnų (ANK 508 straipsnis). Praktikoje tokios veikos, kai pažeminamas viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbė ir orumas, paprastai kvalifikuojamos kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį („Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“), nors pakankamai akivaizdu, kad skiriasi atitinkamomis ANK nuostatomis saugomas objektas (ANK 481 straipsniu saugoma viešoji tvarka, o ANK 507 ir 508 straipsniais – valdymo tvarka), be to, jose numatytų veikų pavojingumas yra skirtingo laipsnio. Kartu viešąsias paslaugas teikiančiam asmeniui, kurio garbė ir orumas galimai buvo pažeminti, pasiūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad valstybė tokiose situacijose atsisako suteikti teisinę apsaugą asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas, nes į teismą civilinio proceso tvarka jie turi kreiptis savarankiškai, o tai sukuria papildomas emocines, finansines ir laiko sąnaudas. ANK projekto tikslas ir uždavinys – suteikti deramą teisinę apsaugą asmenimis, kurie teikia viešąsias paslaugas, tais atvejais, kai pažeidžiami jų garbė ir orumas.

19. Taigi ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų viešojo administravimo subjektams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti šių asmenų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam viešojo administravimo subjektui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 507¹ straipsnį, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę – ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į viešojo administravimo subjektą, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, ar minėti žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš atliktus viešojo administravimo subjekto veiksmus, ar jie buvo nukreipti į viešojo administravimo subjektą, siekiant jį įžeisti, pažeminti jo garbę ir orumą.

20. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, visuomet būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

21. Taip pat paminėtina, kad nors žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis), tačiau žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir asmuo naudodamasis šia savo konstitucine laisve taip pat turi ir pareigą ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, įskaitant žmogaus garbę ir orumą. Konstitucinė laisvė yra nesuderinama su minčių, pažiūrų ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami ar kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai, skelbimu, už tai įstatymais yra nustatyta teisinė atsakomybė. Saviraiškos laisvės apribojimo forma – administracinė atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą.

22. Nors pareiškėja skunde teigia, jog būtina įvertinti ar įrašu buvo paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė ir pažymi, jog šiuo atveju buvo paskleista tiesos neatitinkanti žinia (faktas), o ne nuomonė, teismas, viena vertus, pažymi, kad pareiškėja remiasi kasacinio teismo suformuotu išaiškinimu, kuriuo remiamasi nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo. Šiuo atveju yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir teismas vertina ar G. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymiai, numatyti ANK 507¹ straipsnyje, t. y. šiuo atveju vertintina ar socialiniame tinkle patalpintame įraše nurodyti žodžiai buvo nukreipti į viešąsias paslaugas teikiantį subjektą, t. y. (duomenys neskelbtini), siekiant ją įžeisti, pažeminti jos garbę ir orumą. Antra vertus, kaip toliau nutartyje bus nurodyta, dėl pirmųjų įrašo sakinių atitikties faktams byloje netgi nekilo ginčo, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina išvados, jog G. B., nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau baigė darbą, visus vaikus aprengė, sušukavo, išskyrus S., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507¹ straipsnyje. Teismo vertinimu, šioje byloje surinkti duomenys ir įrodinėjamos aplinkybės nesudaro pagrindo išsamiau analizuoti ar G. B. įraše paskelbta informacija priskirtina faktams ar nuomonei.

23. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju G. B. socialiniame „Facebook“ tinkle patalpinto įrašo sakiniai: „(duomenys neskelbtini) anksčiau baigė darbą. Visus vaikučius aprengė sušukavo, išskyrus S. Jį paliko gulėti viena lovytėje. <...>. Netikėtai visi pamiršo vaikų psichologinį ir fizinį smurtą bei vaikų skirstymą į mylimus ir „antrarūšius“ prie kurių bijo net prisiliesti“ negali būti suprantami kaip žeminantys (duomenys neskelbtini) B. J. garbę ir orumą. Visų pirma, šiame įraše nėra jokių necenzūrinių, žeminančių, B. J. įžeidžiančių ar užgauliojančių žodžių, Išanalizavus G. B. įrašą, t. y. įvertinus visą įrašo tekstą, galima daryti išvadą, jog šiame įraše išdėstyta pozicija yra susijusi su susiklosčiusia situacija dėl netinkamo elgesio su jos vaiku ir (duomenys neskelbtini) neveikimu ar nepakankamu veikimu tiriant tėvų pranešimus, o ne su siekiu pažeminti B. J. garbę ir orumą.

24. Nors G. B. teigė, jog iš jos parašyto įrašo nėra galima suprasti apie kokį konkretų asmenį jį kalba, teismo vertinimu, tiek B. J. paminėtos aplinkybės, jog ji yra vienintelė (duomenys neskelbtini), tiek po įrašu esančių komentarų turinys, tiek ir pačios G. B. parodymai teisme patvirtina, jog įrašą skaitantiems asmenims buvo aišku apie kokį konkretų asmenį kalba G. B.. Tačiau ši aplinkybė savaime nelemia išvados dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo.

25. Kaip nurodė G. B., sakiniu „(duomenys neskelbtini) anksčiau baigė darbą. Visus vaikučius aprengė sušukavo, išskyrus S. Jį paliko gulėti viena lovytėje“ ji niekaip nesiekė pažeminti ir įžeisti B. J. Tiesiog paminėjo faktą, jog auklėtoja baigė anksčiau darbą ir visus vaikus, išskyrus jos sūnų, aprengė ir sušukavo. Kaip nurodė G. B., šią informaciją ji sužinojo iš auklėtojos padėjėjos ir tai nuliūdino G. B. Netinkamas auklėtojos elgesys su jos sūnumi jau buvo stebimas ir anksčiau, tačiau po tėvų skundų ir auklėtojai skirto papeikimo, ji tikėjosi, jog situacija yra pakitusi. Todėl išgirdusi, kad jos sūnus vis tiek toliau yra ignoruojamas, nusiminė. Teismo vertinimu, šis sakinys iš tiesų nėra užgaulus – jame nėra įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių, taip pat nėra menkinama B. J. garbė ir orumas. Nurodytas faktas, jog (duomenys neskelbtini) anksčiau baigė darbą nesuponuoja išvados, jog šiuo faktu G. B. turėjo tikslą pažeminti / pažemino B. J. garbę ir orumą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė B. J., penktadieniais ji iš tiesų trumpiau dirba – ją pakeičia kita auklėtoja. Teiginys, jog S. buvo paliktas gulėti vienas taip pat, teismo vertinimu, negali būti vertinamas kaip žeminantis B. J. garbę ir orumą. Viena vertus, pats teiginys savo prasme nėra užgaulaus turinio, kita vertus, įraše nėra teigiama, jog vaikas paliktas be suaugusiųjų priežiūros ar pan. Be kita ko, pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog pabudusio po pietų miego G. B. sūnaus ji iš tiesų nekėlė ir lovos ir jo neaprengė, kadangi toks buvo paties vaiko noras.

26. Kaip teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino G. B., nuo pat jos sūnaus (duomenys neskelbtini) lankymo pradžios ji susiduria su nepakankamu B. J. dėmesingumu jos sūnui. Teismo posėdžio metu B. J. paaiškino, kad dėl itin didelio vaikų kiekio grupėje ir galbūt nepakankamo G. B. indėlio į sūnaus paruošimą (duomenys neskelbtini) iš tiesų kildavo tam tikrų įtampų dėl G. B. sūnaus – užtruko vaiko adaptacija, jis nenorėdavo miegoti pietų miego, verkdavo grupėje ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo išsamiai analizuoti kokie konkretūs iššūkiai buvo kilę G. B. sūnui pradedant lankyti ir lankant (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad G. B. galėjo jautriai reaguoti į jos manymu nepakankamai jautrų požiūrį į jos sūnų. Be kita ko, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. B. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydama aplinkybes dėl galbūt netinkamo B. J. elgesio su vaiku. Iš 2023 m. spalio 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad mažametis ugdymo įstaigoje galbūt patiria psichologinį smurtą nuo grupės auklėtojos (b. l. 39-50).

27. Pažymėtina, jog sakinys „Netikėtai visi pamiršo vaikų psichologinį ir fizinį smurtą bei vaikų skirstymą į mylimus ir „antrarūšius“ prie kurių bijo net prisiliesti“ B. J. skunde yra paimtas iš konteksto, t. y. įvertinus visą G. B. įrašo turinį matyti, kad šis sakinys parašytas kitoje įrašo pastraipoje. Pirmame antros įrašo pastraipos sakinyje nurodyta, kad „Šiandien (duomenys neskelbtini) apkaltino (duomenys neskelbtini), jog visas šitas šurmulys, per jas, išsityčiojo iš jų kaip begalėjo: sako kas tas mobingas?!“(b. l. 24). O antrasis sakinys antrojoje pastraipoje yra būtent apie vaikų patiriamą smurtą ir jų skirstymą. Taigi kaip teismo posėdžio metu ir nurodė G. B., šis sakinys, dėl kurio pasijuto įžeista B. J., buvo skirtas (duomenys neskelbtini) administracijai. Nors teismo posėdžio metu G. B. nurodė, kad jos manymu, vaikus skirsto B. J., tačiau rugsėjo 15 d. rašydama įrašą socialiniame tinkle ji šį sakinį adresavo progimnazijai, o ne kalbėdama apie konkrečios auklėtojos, t. y. B. J. elgesį. Teismo vertinimu, įrašo konstrukcija suponuoja išvadą, kad šis sakinys iš tiesų buvo skirtas būtent norint atkreipti dėmesį į tai, jog (duomenys neskelbtini) administracija skiria nepakankamą dėmesį spręsti esamas problemas. Tai patvirtina ir kita šio įrašo pastraipa – toliau kalbama būtent apie (duomenys neskelbtini) požiūrį į tėvų nuomonę.

28. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog pareiškėja savo įrašu socialiniame „Facebook“ tinkle provokavo ir kitus asmenis, kurie rašė įžeidžiančius ir užgaulius komentarus. Sutiktina su pareiškėja, kad kai kuriuose komentaruose galima pastebėti ir grasinimo apraiškų, kai kuriuose kalbama apie netinkamą B. J. išsilavinimą ar amžių, nebetinkantį dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog G. B. skatino ar ragino komentarus rašiusius asmenis įžeidinėti ar užgaulioti B. J.. Iš pateiktų susirašinėjimo socialiniame tinkle nustatyta, kad G. B. yra atsakiusi tik į komentarą, jog jos vaikas išskirtinis, nurodydama, kad netinkamas elgesys pasireiškia ne tik su jos sūnumi, tačiau ir su kitais vaikais, taip pat atsakė teigiamai į klausimą ar „čia mūsų gerbiamą buvusi auklėtoja taip siautėja?“ (kalba netaisyta). Taigi byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad G. B. ragino ar provokavo įžeidinėti B. J.

29. Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas.

30. Komentarų po įrašu gausa ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl tėvų teikiamų skundų (duomenys neskelbtini), savivaldybei, (duomenys neskelbtini) darbuotojų tarpusavio nesutarimai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra kilusių problemų, kurioms išspręsti dedamų pastangų nepakanka arba priimti sprendimai nėra efektyvūs. Teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad G. B. įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ buvo parašydamas protestuojant prieš atliktus viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) administracijos, veiksmus, o ne siekiant pažeminti ar įžeisti (duomenys neskelbtini) B. J. garbę ir orumą.

31. Kaip jau minėta, G. B. tiek tiriant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, tiek teismo posėdžio metu teisme teigė, jog neturėjo ketinimo įžeisti ar pažeminti B. J. garbę ir orumą. Vienintelis jos tikslas buvo atkreipti (duomenys neskelbtini) administracijos dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau priimti sprendimai dėl (duomenys neskelbtini) B. J. elgesio nebuvo efektyvūs. Ir kaip teigia G. B., jos veiksmai davė naudos – su ja susisiekė laikraščio žurnalistė, buvo parašytas straipsnis. Taip pat buvo parašytas dar vienas prašymas savivaldybei – keturiolika ar penkiolika tėvų pateikė prašymą savivaldybei, kad ji ištirtų B. J. darbą. Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas ANK 507 straipsnyje numatytas nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – veikimas tiesiogine tyčia, todėl administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.

32. Pažymėtina ir tai, jog vieši asmenys turėtų būti atsparesni reiškiamai nuomonei ir kritikai ir negali kiekvienos frazės absoliutinti kaip juos įžeidžiančios ir žeminančios. Net jei tam tikri teiginiai nebuvo malonūs (duomenys neskelbtini) B. J., tai savaime nelemia išvados, jog G. B. įrašas socialiniame tinkle įžeidė ar pažemino B. J. garbę ir orumą.

33. Taigi nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti Institucijos išvadai, jog šiuo atveju G. B. veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nepasižymi administraciniam nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagrįstai nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tačiau ši išvada neužkerta kelio pareiškėjai, manančiai, jog jos teisės buvo pažeistos, jas ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

34. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinė teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius visų būtinų administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 507¹ straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas paliktinas nepakeistu, o B. J. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-643 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundo netenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.