Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. (toliau – ir kaltinamasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. S. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-589-1202/2026 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvylika nusikalstamų veikų), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje (trys nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo apygardos teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. S. skundas atmetamas.

9. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas (terminas pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

10. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (terminas pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktais bylos duomenimis, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti protokoluose–pareiškimuose nurodytos aplinkybės, objektų apžiūros protokoluose, nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausų protokoluose, kratų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje baudžiamojoje byloje esančioje medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad pirmiau išvardintuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys nevertintini asmens pripažinimo kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kontekste, tad jų šiuo atveju nebūtina pateikti tiek, kiek jų reikėtų priimant galutinį procesinį sprendimą bei surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir vertinant jų pakankamumą inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste. Šioje proceso stadijoje, apygardos teismo vertinimu, duomenų svarstyti kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) klausimą pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

11. A. S. be baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, be kita ko, kaltinamas padaręs apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, bei BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.

12. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam A. S. pratęstas vienu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 122 straipsnio 4 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, pažymi, jog A. S. kaltinamas padaręs, be kita ko, apysunkį, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, be to, praeityje teistas 19 kartų Lietuvoje, daugiausia iš jų už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šių aplinkybių visuma, aukštesniajam teismui leidžia manyti, jog būdamas laisvėje, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, pažymėdamas, kad A. S. nėra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir įstatymais apibrėžto reguliavimo. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtino pagrindo egzistavimo, nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių nesuteikė išskirtinės reikšmės, priešingai nei nurodo kaltinamasis. Duomenys apie ankstesnius teistumus, net jeigu jie yra šiuo metu išnykę, kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, kas taip pat didina riziką, jog A. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pagrindą taip manyti sustiprina ir pareikštame kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų skaičius, daugiaepizodiškumas. Teisėjų kolegija nekvestionuoja skunde akcentuojamų įtariamojo turimų socialinių, šeiminių ryšių, tačiau šie ryšiai ir aplinkybės, įvertinus inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, aukščiau paminėtas kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nėra pakankami, kad sudarytų pagrindą naikinti suėmimą. Įvertinus kaltinamojo A. S. darbinę patirtį matyti, kad nors jis 2022–2024 metų laikotarpiu dirbo įvairiose įmonėse, tačiau įvairiose darbovietėse dirbo itin trumpai, o paskutiniu laikotarpiu jis niekur nedirbo. Šių aplinkybių visuma, sugretinus su kaltinamojo akcentuojamu poreikiu, panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, pabaigti mokslus ir susirasti darbą, nesudaro pagrindo manyti, kad jų pakaks kaltinamojo A. S. nusikalstamumui užkardyti. Priešingai, aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe intensyvią priežiūrą, jis 2025 m. rugsėjo 15 d. galimai padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. Be kita ko, nusikalstamas veikas A. S. galimai padarė praėjus neilgam laikui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, o tuo pačiu ir lygtinio paleidimo laikotarpiu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas kaltinamajam A. S. kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paskyrė (pratęsė terminą) pagrįstai. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas vis dar egzistuoja ir nėra išnykęs.

13. Teisėjų kolegija, dar kartą išsamiai ir visapusiškai įvertinusi suėmimo termino pratęsimo A. S. aktualių faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad skunde argumentai negali būti laikomi pagrindu kaltinamajam nepratęsti kardomosios priemonės suėmimo termino, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų A. S. išvadų nepadarė, toliau ignoruodamas įstatymus ir bendražmogiškas vertybes kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Esant pirmiau paminėtiems duomenims, įvertinus A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, ankstesnių teistumų skaičių, teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, sprendžia, kad jokiu būdu nemažina A. S. prognozuojamo naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybę, kam užtikrinti ir skirta (terminas pratęstas) griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas A. S. nutarties priėmimo dieną taikomas daugiau kaip keturis mėnesius ir yra pateisinamas siekiu apginti viešąjį interesą, taip pat nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors kaltinamasis skunde prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, visgi, įvertinusi kaltinamojo A. S. asmenybę ir jam inkriminuojamų veikų pobūdį, sunkumą, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomųjų priemonių paskirties, numatytos BPK 119 straipsnyje, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį, kuria pratęstas kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 15 d., todėl kaltinamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.