- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- 1-312-718/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- O. M.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Darius Kurpavičius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: 2024 m. vasario 28 d., apie 11.30 val., Sausio 15-osios - Rumpiškės gatvių sankryžoje, Klaipėdos m., D. D., vairuodamas automobilį „Ford F150 Raptor“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Lietuviški vardiniai), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pagrindine - Sausio 15-osios gatve, ženkliai viršydamas didžiausią leistiną važiavimo greitį 50 km/h ir važiuodamas 92 km/h greičiu pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui <...>), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo saugumui grėsmę, prarado galimybę sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir nesusiduriant prasilenkti su skersai į pagrindinę gatvę iš šalutinės - Rumpiškės gatvės, važiavusiu V. P. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė - t. y. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio “Volkswagen Golf“ vairuotoja V. P. 2024 m. vasario 29 d. 10.15 val. Klaipėdos universiteto ligoninės reanimacijos skyriuje mirė.
Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad vasario 28 d. reikėjo nuvažiuoti iki „Regitros“. Apie 11.30 val. išėjo iš darbo, įsėdo į mašiną, važiavo Taikos pr., prie „Avitelos“ pasuko į dešinę, link Sausio 15-osios g. sankryžos. Važiuodamas tiesiai, kaip parodė ekspertizė, viršijo greitį. Iš šalutinės gatvės išvažiavo automobilis, nebuvo galimybės jam jo pamatyti, buvo užstatyta, ir nukentėjusiajai nepavyko jo pamatyti, todėl jų automobiliai susidūrė. Iš karto po susidūrimo iškvietė pagalbą, pribėgo prie mašinos, išjungė bėgį, nes mašina trūkčiojo, stiklus patraukė nuo nukentėjusiosios, bandė atidaryti kapotą, kad neužsidegtų. Po to priėjo dar kitas vyras, jis priešais su „Škoda“ važiavo, kapoto jie neatidarė, atvyko policijos pareigūnai, pasakė, kad nelįstų, atvažiuos gaisrininkai. Nuėjo į šoną, pamatavo blaivumą, davė parašyti pasiaiškinimą. Praėjus kiek laiko, pasakė, kad gali važiuoti. Po kurio laiko sužinojo, kad moteris mirė. Labai gailisi, atsiprašo dar kartą O., tikrai nėra piktybinis pažeidėjas. Buvo susitikęs su nukentėjusiais asmeniškai, atsiprašė. Atlygino nukentėjusiems advokato išlaidas, dar sumokėjo 15 000 eurų.
Dėl administracinių nusižengimų paaiškino, kad transporto įmonė turi apie 300 automobilių Lietuvoje ir Latvijoje. 80 proc. yra vilkikai, taip pat yra lengvųjų automobilių ir autobusiukų. Lietuvoje ir Latvijoje jie vykdo distribucijos veiklą, tai yra maisto produktų ir duonos išvežiojimas po parduotuves. Latvijoje taip pat turi įmonę. Iki tam tikro laiko jie nesureikšmindavo baudų, apie 90 proc. pas juos dirbančių yra ukrainiečiai, baltarusiai, iš tiesų jis ir nematė, kad yra tiek baudų, nes kol nebuvo tos IRPD sistemos, baudą atsiųsdavo jau jam surašytą ir jis negalvojo, kad kažkada reikės dėl tokio dalyko gailėtis. Nebuvo kažkokių labai didelių pažeidimų, tiesiog ateina bauda, jie sumoka, po to išskaičiuoja iš darbuotojo. Automatiškai ten reikia duomenis pateikinėti, pasus, jungtis per jo sistemą, kad tą baudą supildyti. Kai kurie neturi nei Smart ID, nei mobilaus parašo, jie turi atskirą žmogų, kuris jų pagalba prisijungia per telefonus, pildo migracijos dokumentus, tai labai tas procesas apsisunkina. Tai tiesiog iš tų visų baudų, jei patikrinti, nėra nei vienos baudos, paskirtos jo asmeniniam automobiliui. Visos baudos paskirtos įmonės automobiliams. Kol nebuvo įstatymo dėl duomenų apsaugos, kai el. paštu galėjo siųsti visus duomenis, būdavo viskas paprasčiau. Parašydavo per bendrą el. paštą policijos pareigūnams, pateikdavo visus duomenis, ir tas žmogus gaudavo baudą, o jie toliau nebesidomėdavo. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, priklauso įmonei taip pat. Tai yra darbinis automobilis, krovininių automobilių kategorijos. Jis lengvasis, tačiau su „kuzavu“. Jis turėjo kitą automobilį, tačiau po įvykio jo atsisakė ir dabar praktiškai išvis nenaudoja automobilio, kartais su žmonos automobiliu pavažiuoja, jeigu reikia. Fiksuotuose administraciniuose pažeidimuose nefigūruoja „Ford Raptor“ automobilis. Išraše atsispindi, kad yra kelios baudos už važiavimą A juosta, po to – greičio viršijimai. Jei pasigilinus, kelios baudos skirtos net tuo metu, kai jo net nebuvo Lietuvoje. Daug nusižengimų yra surašyta automatiškai ir baudos atsiunčiamos jam. Kartais būdavo prašoma nurodyti, kas vairavo, tačiau jei vieną baudą išrašydavo, kita bauda jau ateidavo jam į VMI sumokėti. Kai jis atsidarydavo sistemą, matydavo įrašytą nusižengimą ir reikalavimą sumokėti, pavyzdžiui, 12 eurų baudą. Jei norėdavo baudą atšaukti, turėdavo eiti į IPRD sistemą, teikti prašymą, kad peržiūrėtų, pateikti duomenis – taip buvo ir su bauda, kurią vėliau panaikino. Jų buvo paprašyta pateikti visus duomenis, jie viską pateikė, pareigūnė patvirtino gavimą, tačiau po mėnesio jis vėl gavo baudą į savo VMI paskyrą. Kažkas pareigūnams netiko, tačiau jie nieko nepaaiškino. Tuomet buvo teikiami skundai, pateikti dokumentai, kol galiausiai pavyko įrodyti, kad situacija buvo būtent tokia.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusioji O. M. parodė, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos mama. Mama su jos patėviu gyvena atskirai nuo jos šeimos. Mama V. P. jau senai turėjo vairuotojo pažymėjimą ir vairuodavo transporto priemones gana dažnai, nes vežiodavo patėvį, kuris yra sunkiai vaikštantis. Yra ne kartą važiavusi mamos vairuojamu automobiliu ir gali pasakyti, kad ji gerai vairuodavo. Mamos V. P. sveikata buvo normali, tik sirgo antro tipo diabetu ir podagra. 2024-02-28 apie 12.00 val., jai paskambino patėvis A. K. ir pranešė, kad jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė jog mama pateko į avariją ir yra išvežta į Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyrių ir, kad iš įvykio vietos reikia paimti mamos automobilį. Ji surado tralo vairuotoją, kuris galėtų išvežti mamos automobilį iš eismo įvykio vietos. Apie 13.00 val. ji atvyko į eismo įvykio vietą, t.y. Sausio 15-osios g. ir Rumpiškės g. sankryžą, Klaipėdos m. Jos mamos automobilis jau buvo uždėtas ant tralo, o kito automobilio, su kuriuo susidūrė mamos vairuojamas automobilis, įvykio vietoje jau nebebuvo. Tos pačios dienos vakare, ją įleido į reanimaciją. Mama buvo sąmoninga, tačiau dėl vaistų poveikio, tai užmigdavo tai vėl atsibusdavo. Ji mamos paklausė, kaip ji atsidūrė Rumpiškės gatvėje, ji jai pasakė, kad važiavo ieškoti spintos durelių sudužusio veidrodžio nuo Paryžiaus Komunos gatvės į Liepų gatvę. Daugiau jokių eismo įvykio aplinkybių nepasakojo, nes kaip pati sakė, kad kai tik prisimena, tai pradeda labai nervintis. Nenorėdama jos jaudinti, ji daugiau apie eismo įvykį neklausinėjo. 2024-02-29, apie 10-11 val., ji sužinojo, kad mama mirė ligoninėje. 2024-03-07 ji savo lėšomis palaidojo mamą V. P.. Dėl mamos netekties jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, apie kurios dydį šio metu pasisakyti negali. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Nori papildyti, kad ji per internetinę svetainę „Facebook“ ieškojo eismo įvykio liudytojų ir susisiekė su viena pėsčiąja Ana (pavardė nežino, telefono numerį pasakys vėliau) bei gavo vaizdo įrašą iš namų bendrijos „Sausio 15-oji“ pirmininko A. (pavardės ir kontaktų nežino, „Facebook“ jis įsivardinęs yra „A. K.“). Ji turi brolį I. P., kuris gyvena ir dirba Anglijoje. Kiek žino, šiais metais jis neturės galimybės grįžti į Lietuvą, bet su juo galima susisiekti el. paštu arba telefonu. Dėl mamos netekties jai padaryta labai didelė neturtinė žala, nes su mama buvo labai artimos. Jai išaiškinta jos teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę ir jos teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo (2 tomo b. l. 24-27, 38-41).
Nukentėjusysis I. P. parodė, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jo mama. 2002 m., jis išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, kur iki šiol gyvena. 2023 m. spalio mėnesį buvo grįžęs į Lietuvą. Mama taip pat pas jį buvo atskridusi į svečius. Su mama jo tarpusavio santykiai buvo geri. Jis mamai nupirko bilietus, kad atskristų pas jį apie vieną savaitę laiko iki jos mirties. Taip ji nespėjo. Nors kartą savaitėje kalbėdavosi telefonu. Mama pas jį visada atvažiuodavo švęsti Kalėdų. 2024-02-28, apie 13.00 val. Anglijos laiku, jam būnant darbe, paskambino jo sesuo O. M. ir pranešė, kad mama pateko į avariją ir yra reanimacijoje. Jis nusipirko bilietus grįžti į Lietuvą, 2024-02-29. Jis atskrido į Lietuvą, bet nebespėjo susitikti su mama, ji buvo mirusi. Jis su seserimi O. savo lėšomis palaidojo mamą V. P.. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes ji buvo paskutinė močiutė jo vaikams. Žalos dydį nurodė draudimo bendrovei, nes žinojo, kad dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis į draudimo bendrovę. Draudimo bendrovė žalos jam dar neatlygino. Jam išaiškintos jo teisės dėl civilinio ieškinio pateikimo. Žino, kad mama mirė nuo avarijos metu patirtų sužalojimų. Iki ekspertizės nežinojo avarijos aplinkybių. O kai susipažino su ekspertizės aktu, kurį jam perskaitė ir išvertė sesuo O., sužinojo, kad kitas vairuotojas labai greitai važiavo ir taip įvyko avarija (2 tomo b. l63-66).
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad V. P. yra jo žmona. Su V. kartu gyveno nuo 2010 metų, o nuo 2016-09-07 gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Susituokus V. P. pavardės į jo nepakeitė, nes nenorėjo keisti dokumentų. Jie su V. bendrų vaikų neturėjo. Su žmona V. buvo labai artimi. Apie šeši metai laiko, kai jis turi neįgalumą, sunkiai vaikščioja ir tik ramentų pagalba. 2024-02-28, apie 9 val., jo žmona V. savo automobiliu „VW-Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Klaipėdos miestą, savo reikalais. Tą pačią dieną, po 11 val., jam paskambino policijos pareigūnė, kuri pasakė, kad Sausio 15-osios g,. sankryžoje įvyko avarija ir nukentėjo jo žmona V. bei, kad ją išvežė į ligoninę. Į ligoninę jis nevažiavo, nes žino, kad į reanimaciją neįleidžia. 2024-02-29, po 10 val., jam paskambino iš ligoninės ir pranešė, kad jo žmona V. P. mirė. Mano, kad žmona V. mirė nuo avarijos metu patirtų sužalojimų, t. y. tarp jos mirties ir avarijos metu patirtų sužalojimų yra tiesioginis ryšys. 2024-03-07 jie palaidojo jo žmoną V.. Laidojimo išlaidas patyrė O. M. ir I. P.. Iš pradžių nežinojo eismo įvykio aplinkybių, tik vėliau sužinojo, kad jo žmona V. savo automobiliu, iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį kelią, kur susidūrė su pagrindiniu kelia važiavusiu automobiliu. Vėliau iš O. M. sužinojo, kad vairuotojas, su kurio automobiliu susidūrė jo žmonos Veros automobilis, važiavo gerokai viršydamas važiavimo greitį. Dėl žmonos V. P. netekties patyrė neturtinę žalą, nes ji jį prižiūrėjo, apipirkdavo, gamindavo maistą, viską sutvarkydavo ir be jos jam yra labai sunku. Apie jam padarytos neturtinės žalos dydį šiuo metu nepasisakys. Jam išaiškinta jo teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę ir jo teisė dėl civilinio ieškinio pateikimo (2 tomo b. l. 3-7).
Liudytojas T. K. parodė, kad 2024-02-28, apie 11.30 val., jis vairavo bendrovės, kurioje dirba, priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo Sausio 15-osios gatve, nuo Tilžės gatvės (nuo Šilutės pl. pusės) link Taikos pr., Klaipėdos m. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Artėdamas prie Sausio 15-iosios g. ir Rumpiškės g. sankryžos, pamatė priešinga eismo juosta, nuo Taikos pr. parvažiuojantį „Ford“ markės automobilį džipą (valstybinio numerio ženklo nežino). Kokiu greičiu važiavo automobilis „Ford“, negali atsakyti, nes tai sunku nustatyti, kai automobilis važiuoja priešinga eismo juosta, bet negali teigti, kad jis labai greitai važiavo, t.y. „lėkė“. Iš kurios gatvės ir kaip į Sausio 15-osios gatvę įvažiavo minėtas džipas, jis nematė, nes kai jį pastebėjo, jis buvo tiesiame gatvės ruože, netoli minėtos sankryžos esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Jam artėjant prie Sausio 15-osios ir Rumpiškės g. sankryžos ir likus iki jos apie 30-40 m atstumui, pamatė kaip sankryžoje, jam iš kairės pusės, iš Rumpiškės gatvės nestabdydamas ir nesustodamas į sankryžą įvažiuoja automobilis „VW Golf“ (valstybinio numerio ženklo nežino). Kaip suprato, automobilis „VW Golf“ važiavo tiesiai per sankryžą toliau link Rumpiškės gatvės, nes nerodė jokio posūkio ženklo ir nepasisuko bei neatliko kito manevro kaip, kad būtų norėjęs sukti. Tuo momentu, kai į sankryžą iš šalutinio kelio įvažiavo minėtas automobilis „VW Golf“, džipas „Ford“ buvo maždaug ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir tarp jo bei automobilio „VW Golf“ galėjo būti apie 10 m atstumas, t.y. gali teigti, kad automobilis „VW Golf“ į sankryžą išvažiavo prieš pat automobilį-džipą „Ford“, kuris priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „VW Golf“ kairiąją pusę, beveik per vidurį. Nuo smūgio automobilis „VW Golf“ tarsi pakilo į viršų, apsisuko ir buvo nublokštas arčiau jo vairuojamo automobilio. Jis jau pamatęs, kaip įvyko susidūrimas, iš karto stabdė savo automobilį ir traukėsi arčiau dešinės pusės kelkraščio, kur sustojo. Po susidūrimo automobilis „VW Golf“ sustojo apie 10-15 m atstumu nuo jo automobilio. Po susidūrimo automobilis- džipas „Ford“ pasisuko ir liko stovėti minėtoje sankryžoje, kur įvyko susidūrimas. Už jo sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipusi moteris telefonu iškvietė pagalbą. Jis priėjo prie automobilio „VW Golf“ vairuotojos, kuri atrodė vyresnio amžiaus, galimai apie 65 metų. Vairuotoja buvo užsisegusi saugos diržu, buvo sąmoninga, aimanavo ir rusų kalba sakė, kad skauda. Atvykus policijos pareigūnams, kurie nemokėjo ir nesuprato rusų kalbos, jis padėjo išversti sužalotos vairuotojos žodžius, kuri pareigūnams pasakė, kad jai skauda krūtinė ir kojos. Apie eismo įvykio aplinkybes ar kitas detales, vairuotoja nieko nesakė. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai išpjovė automobilio „VW Golf“ dureles ir ištraukė sužalotą vairuotoją, kurią greitosios med. pagalbos medikai iš karto išvežė į ligoninę. Eismo įvykio vietoje, automobilio džipo „Ford“ vairuotojas taip pat iš karto pribėgo prie automobilio „VW Golf“ vairuotojos, bandė atidaryti jos dureles, tačiau nepavyko. Džipo „Ford“ vairuotojas sakė, kad gerai, jog jo vaikų nebuvo automobilyje (kaip suprato juos nesenai buvo kažkur išleidęs) bei paminėjo, kad prieš minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pristabdė, bei, kad prieš pat smūgį su automobiliu „VW Golf“, jo automobilis, kuris turi „Distroniką“ (tai įranga su funkcija perspėjančia apie kliūtį ir reaguojantis į kliūtį, automatiškai užstabdant automobilį), pats pradėjo stabdyti. Nei automobilio džipo „Ford“ vairuotojo, nei automobilio „VW Golf“ vairuotojos jis nepažįsta. juos matė pirmą kartą (2 tomo b. l. 89, 92-95).
Liudytoja A. Z. parodė, kad 2024 m. vasario mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 11.30 val., ji, blaivi, ėjo Rumpiškės g. šaligatviu link Sausio 15-osios gatvės, Klaipėdos m., nes jai reikėjo pereiti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir eiti link Kooperacijos gatvės, pro Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Oro ir kelio sąlygų nepamena, bet matomumas buvo geras. Priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra artų Rumpiškės g.- Sausio 15-osios g. sankryžos ir ruošdamasi eiti per perėją, esančią Sausio 15-osios g., sustojo ir pasižiūrėjo į kairę. Pamatė, kad parvažiuojančių automobilių nėra. Tuo pačiu pamatė priešais link jos einantį per perėją vyresnio amžiaus pėsčiąjį, kuris nuo saugumo salelės jau buvo perėjęs daugiau nei pusę eismo juostos. Ji jau ruošėsi eiti per perėją, kai išgirdo labai didelį garsą. Minėtas pėsčiasis tik spėjo padėti koją ant šaligatvio, kur ji buvo, kai pro jį, Sausio 15-osios gatve, link Tilžės g., labai dideliu greičiu pravažiavo juodos spalvos automobilis-džipas (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino). Ji net garsiai pasakė „Idiotas“ ir jau žengė į pėsčiųjų perėją, kai išgirdo didelį atsitrenkimo garsą. Sustojusi pasisuko į dešinę pusę ir pamatė, kad sankryžos viduryje priekiu pusiau pasisukęs link Rumpiškės g. pusės, stovi tas pats juodos spalvos automobilis-džipas, kuris dideliu greičiu pralėkė pro pėsčiųjų perėją. Kitoje Sausio 15-osios g pusėje, priekiu pasisukęs link Taikos pr. stovėjo šviesios spalvos automobilis (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino). Iš minėto automobilio - džipo išlipo jaunas vairuotojas ir nuėjęs prie šviesios spalvos automobilio bandė atidaryti vairuotojo dureles, tačiau durelės neatsidarė. Tuomet tas vairuotojas nuėjo prie priekinių keleivio pusės durelių ir jas atidaręs, galimai pasižiūrėjo ar kažką kalbėjo. Tas eismo įvykio vaizdas ją tiesiog sustingdė, nes prieš dešimt metų eismo įvykio metu žuvo jos sūnus, todėl ji arčiau eismo įvykio vietos nėjo ir daugiau nežiūrėjo, o apsisukusi nuėjo link Kooperacijos gatvės. Kaip įvyko pats eismo įvykis ir kokiomis aplinkybės, kuria gatve ir kaip važiavo paminėtas šviesios spalvos automobilis bei kas jį vairavo, ji nematė. Vėliau darbe ji papasakojo kolegei apie tai, kokį baisų vaizdą matė įvykus šiai avarijai. Praėjus kažkuriam laikui minėta kolegė pasakė, kad internetiniame puslapyje „Facebook“ perskaitė ir sužinojo, kad po šio eismo įvykio mirė automobilio vairuotoja ir jos artimieji ieško liudytojų, paklausė, ar ji galėtų liudyti. Ji sutiko ir leido jai „Facebook“ puslapyje paskelbti jos mobilaus ryšio telefono numerį (pati „Facebook“ neturi). Taip vėliau su ja susisiekė, kaip sužinojo, žuvusios vairuotojos dukra (vardo ir pavardės nežino) ir paklausė, ar galėtų paliudyti ką matė ir ji sutiko. Nei vieno iš eismo įvykio dalyvių ar jų artimųjų ji nepažįsta (2 tomo b. l. 98-101).
Liudytojas J. D. parodė, kad 2024-02-28, apie 11.30 val., jis vairavo savo tėčiui M. D. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo Klaipėdos m., Sausio 15-osios gatve, nuo Taikos pr., link Rumpiškės g., kur turėjo sukti į kairę ir važiuoti link bažnyčios. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Eismas nebuvo intensyvus. Važiuojant Sausio 15-osios gatve, apie 40-50 km/h greičiu, antra eismo juosta ir likus iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra prie Sausio 15-osios g. ir Rumpiškės g. sankryžos, apie 20 m atstumui, išgirdo gale motoro užimą ir pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė parvažiuojantį automobilį - džipą (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), kuris įvažiavo į pirmą eismo juostą ir ja važiuodamas aplenkė jį bei persirikiavo į antrą eismo juostą, priešais jo vairuojamą automobilį. Mano, kad šis automobilis važiavo apie 60 km/h greičiu, nors tiksliai jo važiavimo greitį jam įvertinti sunku. Automobiliui - džipui tik aplenkus jį, už kokių dviejų sekundžių išgirdo atsitrenkimo garsą. Pamatė kaip automobilis - džipas, atsitrenkė į automobilį „VW Golf“, į šio automobilio kairę pusę, kuris nuo smūgio apsisuko šonu ir nuslydo į priešingą eismo juostą, už Sausio 15-osios ir Rumpiškės g. sankryžos. Automobilis - džipas liko stovėti minėtoje sankryžoje. Iš kur ir kaip į sankryžą įvažiavo automobilis „VW Golf“, jis nepastebėjo, tačiau logiškai mąstant, mano, kad automobilis „VW Golf“ turėjo įvažiuoti į sankryžą jam iš dešinės pusės, t. y. iš Rumpiškės gatvės, iš šalutinio kelio. Kokiu atstumu buvo automobilis - džipas nuo į sankryžą įvažiavusio automobilio „VW Golf“ prieš pat susidūrimą, jis nežino, nes, kaip ir minėjo, jis nepastebėjo į sankryžą įvažiuojančio automobilio „VW Golf“. Automobilis- džipas prieš susidūrimą su automobiliu „VW Golf“ nestabdė. Viskas įvyko staiga ir mano, kad automobilis-džipas būtų nespėjęs sustabdyti, kad neatsitrenkti į automobilį „VW Golf“. Įvykus eismo įvykiui, pamatė, kad automobilio-džipo vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir nuėjo už jo. Kur jis nuėjo, nepamatė. Kadangi jį ištiko lengvas šokas, tai jis tuo metu nepagalvojo sustoti ir nueiti pažiūrėti į eismo įvykio vietą, todėl pasuko į kairę, į Rumpiškės gatvę ir nuvažiavo. Tik vėliau atsipeikėjęs pagalvojo, kad reikėjo sustoti ir nueiti pažiūrėti. Vėliau internete perskaitė, kad automobilio „VW Golf“ vairuotoja, kitą dieną po eismo įvykio, mirė (2 tomo b. l. 104-101).
Iš specialisto išvados Nr. M 81(2024 (03) matyti, kad išskyrus medicinines intervencijas (intraveninių injekcijų žymės dešinėje poraktikaulinėje srityje, poodinių intraveninių injekcijų žymės abiejuose rankose po intraveniškai leistų medikamentų), V. P. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, išsidėsčiusi kairio skruosto, kairės akies apatinio voko ir kairio žando srityse su smulkiu netaisyklingos formos odos nubrozdinimu kairiame žande, smulkus apvalios formos paviršinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui smakro dešinėje pusėje, masyvi poodinė kraujosruva kairės alkūnės ir kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje su ovalios formos odos nubrozdinimu alkūnės išoriniame paviršiuje, įstrižos juostos formos poodinė kraujosruva dešinės krūties vidinėje ir apatinėje srityse, daugybiniai smulkūs taškiniai ir brūkšnelių pavidalo odos įbrėžimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų plaštakų užpakaliniuose paviršiuose, netaisyklingos formos masyvi poodinė kraujosruva kairės kirkšnies, gaktos ir kairės didžiosios lytinės lūpos srityse, masyvios poodinė kraujosruvos abiejų kojų vidiniuose paviršiuose su odos nubrozdinimais abiejų blauzdų vidiniuose paviršiuose, išsidėsčiusios nuo abiejų šlaunų viršutinių trečdalių iki abiejų blauzdų apatinių trečdalių, kraujosruvos kairio krūtinės ląstos šono minkštuosiuose audiniuose su kairėje priekinėje pažastinėje linijoje lūžusiais III, V, VI VII šonkauliais, kairio plaučio sumušimas su kraujosruva kairio plaučio vartų srityje, širdies sumušimas su kraujosruvomis po epikardu kairio prieširdžio ir kairio skilvelio užpakaliniame paviršiuose, dubens kaulų - kairio gaktikaulio abiejų šakų ir kairės kryžkaulio klubakaulio jungties lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą su masyvia kraujosruva dubens minkštuosiuose audiniuose, išplitusia į kairį užpilvaplėvinį tarpą, kairio inksto sumušimai su kraujosruvomis kairio inksto vartų ir geldelių srityse bei kraujosruva kairio inksto kapsulėje, sužalojimų sukeltas sunkus trauminis hemoraginis šokas, kas remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių - 6.6.11., 6.6.14., 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Sužalojimai abiejų plaštakų užpakaliniuose paviršiuose gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais smulkiais, aštrius kraštus turinčiais daiktais, galimai, sudužusio automobilio stiklo šukėmis, dešinės krūties sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, pailgu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai, nuo saugos diržo, o visi kiti sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, galimai, kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Visi sužalojimai yra padaryti maždaug prieš vieną parą laiko iki mirties, anksčiau kaip 2024-08-28 11,40 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas). V. P. mirė nuo eismo įvykių metu patirtų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką. Mirusiosios V. P. kūno tyrimo metu nustatyti šie patologiniai pakitimai: mazginė struma, kardiomiopatija, aterosklerozė aortoje III st. I laipsnio, kepenų fibrozė, nutukimas, būklė po senos cholecistektomijos atlikimo, senas pooperacinis randas pilvo apatinėje dalyje, kurie įtakos mirčiai neturėjo. Specialisto išvadoje Nr. T-A 1318(2024 (01) nurodyta, kad V. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Sprendžiant iš tyrimo metu rastų sužalojimų, išsidėstymo, V. P. padaryti sužalojimai buvo suduodant pirminį smūgį iš kairės pusės kūno atžvilgiu (1 tomo b. l. 182-185).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolų ir jo priedų matyti, kad schemoje, fotolentelėje užfiksuota, jog 2024-02-28 apie 11.30 val. Sausio 15-osios ir Rumpiškės gatvių sankryžoje, Klaipėdos m., automobilis „Ford F-150 Raptor“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (lietuviški vardiniai), susidūrė su automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Sausio 15-osios kelio atkarpa apžiūrima kryptimi nuo Taikos pr. link Tilžės g. Kelias turi dvi eismo juostas, juostos skiriamos horizontalaus kelio ženklinimo linijomis (1.6 – artėjimo linija ir 1.7 – siaura brūkšninė linija). Prie sankryžos, Sausio 15-osios ir Rumpiškės sankryžoje, matomi kelio ženklai Nr. 203 bei Nr. 534. Dešinėje bei kairėje pusėje matoma Rumpiškės g. Kelias sudarytas iš dviejų eismo juostų – į abi kryptis po vieną eismo juostą. Priešingų eismo krypčių eismą skiria dviguba ištisinė horizontalioji kelio ženklinimo linija Nr. 1.3. Automobilis „Ford F-150 Raptor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Sausio 15-osios ir Rumpiškės g. sankryžoje. Automobilis yra Sausio 15-osios g. centre, jo priekinė dalis pasisukusi link Sausio 15-osios g. 17 namo. Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmojoje eismo juostoje prie Sausio 15-osios g. 17 namo, jo priekis atsuktas į Rumpiškės gatvę (1 tomo b. l. 25–32, 50–52).
Iš transporto priemonių apžiūros protokolų ir fotolentelių matyti, kad automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės šonas, automobiliui „Ford F150 Raptor“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Lietuviški vardiniai), apgadinta priekinė dalis (1 tomo b. l. 33-41, 42-49).
Eismo įvykio metu automobilis „Ford F150 Raptor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ir atlikta techninė apžiūra (1 tomo b. l. 55-59).
Iš 2024-02-28 tyrėjo R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad iškart po įvykio D. D. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 tomo b. l. 1-4).
Iš 2024-02-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės G. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant kartu su tyrėju R. B. nustatytu maršrutu ekipažu „L1111“, iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, jog Sausio 15-osios ir Rumpiškės sankryžoje susidūrė du automobiliai. Mato iš toliau. Iš vieno automobilio bando moterį išlaisvinti žmonės. Atvykus nurodytu adresu buvo pastebėta, kaip vyras bando atidaryti automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles, kur buvo prispausta moteris. Į įvykio vietą atvyko GMP ir PGT, su jų pagalba moteris buvo ištraukta iš automobilio. Kaip vėliau nustatyta, automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja buvo V. P., gim. 1956m., kuri buvo išvežta į ligoninę. Automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo D. D., gim. (duomenys neskelbtini) , jam nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Jis paaiškino, kad važiuodamas iš Taikos pr. į Sausio 15-osios gatvę pastebėjo prie pėsčiųjų perėjos moterį, todėl ėmė stabdyti automobilį. Pilnai nesustojęs pamatė, kad moteris nusisuko ir nuėjo, todėl vyras važiavo toliau ir pastebėjo, jog iš Rumpiškės g. išlindęs yra automobilio „Volkswagen Golf“ priekis. Kadangi jam buvo pagrindinis kelias, vyras nesustojo ir važiavo toliau. Važiuojant ėmė veikti automobilio automatinė stabdymo sistema, ir tik tada jis pastebėjo, kad iš Rumpiškės g. išvažiavo „Volkswagen Golf“ automobilis, kuris atsitrenkė į „Ford“ vairuotojo pusę. Atsitrenkus, automobilis „Volkswagen Golf“ atsidūrė kitoje pusėje. Iš automobilio išlipęs D. D. nubėgo prie vairuotojos ir bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, tačiau nepavykus išjungė akumuliatorių, kad automobilis neužsidegtų. Bendraujant su „Ford“ vairuotoju priėjo vyras T. K., kuris nurodė, kad matė visą įvykį, nes važiavo Sausio 15-osios gatve. T. K. nurodė, jog važiuodamas Sausio 15-osios gatve link Taikos pr., prie sankryžos su Rumpiškės g., jam iš kairės pusės į Sausio 15-osios pagrindinę gatvę iš Rumpiškės g. išvažiavo „Volkswagen Golf“, kai tuo metu pagrindine gatve važiavo „Ford“ automobilis. Taip pat prie mūsų priėjo kito automobilio vairuotojas O. M., kuris nurodė, kad važiavo Rumpiškės gatve ir jo automobilio registratorius užfiksavo eismo įvykį. O. M. buvo išsiųstas reikalavimas dėl vaizdo įrašo. Kadangi moterį V. P. išsivežė GMP, buvo susisiekta su jos vyru A. K., kuriam buvo suteikta informacija apie jo žmoną V. P. – kad ši yra išvežta į ligoninę dėl eismo įvykio ir kad reikia atvykti paimti automobilį „Volkswagen Golf“. Taip pat su mumis susisiekė V. P. dukra O. M., kuri nurodė, jog atvyks paimti mamos automobilį „Volkswagen Golf“. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomo b. l. 60–62).
Iš 2024-03-12 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolų matyti, kad iš D. D. buvo paimtas saugos pagalvių valdymo blokas „Restraint control module ML3T-14B321-YD“ Nr.701336513447 (1 tomo b. l. 76-79).
Iš 2024-03-01 vyresniosios tyrėjos S. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad elektroniniu paštu iš A. M. ( A. M.) gautas vaizdo įrašas, darytas automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, kuriame užfiksuotas eismo įvykis Sausio 15-osios-Rumpiškės gatvių sankryžoje, Klaipėdos m. (vaizdas iš automobilio važiuojančio Rumpiškės gatve, V. P. vairuojamam automobiliui „Volkswagen Goll“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš paskos) (1 tomo b. l. 70-71).
2024-03-05 A. K. elektroniniu paštu pateikė nuorodą į vaizdo įrašą (vaizdo įrašas iš Rumpiškės g, nuo namo, esančio netoli Marijos Taikos Karalienės bažnyčios) (1 tomo b. l. 74).
2024-03-20 O. M. elektroniniu paštu pateikė nuorodą į vaizdo įrašą (vaizdo įrašas iš namų bendrijos namo, esančio Sausio 15-osios g.) (1 tomo b. l.75).
Iš kitų daiktų apžiūros protokolo (vaizdo įrašų apžiūros) matyti, kad: 1. vaizdo įrašas 20240229171128424_d0cb398965db435e9252c3da0cb52985_G93366125, 51 781 KB. Vaizdo įrašo kairėje pusėje viršuje data: „02-28-2024 WED“, vaizdo įrašo apačioje dešinės pusės kampe užrašas „Gatve 1“. Įrašo pradžia – 12:05:17, pabaiga – 12:06:22. Vaizdo įrašas darytas nuo namo, esančios vaizdo kameros, iš Rumpiškės g. (nuo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pusės), žiūrint į Sausio 15-osios gatvę, Klaipėdos m., į sankryžą. Vaizdo įraše matomas parvažiuojantis tamsios spalvos automobilis su įjungtais priekiniais trumpųjų šviesų žibintais, kuris važiuoja Rumpiškės gatve nuo Paryžiaus Komunos gatvės link Sausio 15-osios gatvės. Šis automobilis, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu – Sausio 15-osios gatve, į ją įvažiuoja nesustojęs ir iš karto į jo kairįjį šoną atsitrenkia tamsios spalvos automobilis „džipas“, važiavęs Sausio 15-osios gatve nuo Taikos pr. pusės link Tilžės g. Nuo smūgio automobilis, kuris įvažiavo į Sausio 15-osios gatvę, galu pasisuka į Tilžės gatvės pusę ir atbuline eiga nuslysta į Sausio 15-osios gatvės eismo juostą, skirtą važiuoti link Taikos pr. Automobilis „džipas“ priekiu pasisuka link Rumpiškės g., kur yra vaizdo kamera, ir beveik skersai važiuojamosios dalies sustoja. Iš automobilio „džipo“ išlipa vairuotojas ir nueina prie automobilio, su kuriuo susidūrė. Iš paskos automobiliui „džipui“ važiavęs tamsios spalvos automobilis „Opel“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pasuka į Rumpiškės gatvę ir važiuoja link Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pusės. Pilkos spalvos automobilis, važiavęs iš paskos ta pačia kryptimi kaip ir automobilis, kuris sankryžoje išvažiavo iš Rumpiškės gatvės į Sausio 15-osios gatvę ir susidūrė su automobiliu „džipu“, sustoja. 2. Vaizdo įrašas „Body įrašas (1)“, 24 781 KB. Vaizdo įrašo apačioje užrašas: „INCAR X15 N55.705 E21.160 SPEED: 33.1 km/h“, 2024-02-28, įrašo pradžia – 11:40:08, pabaiga – 11:40:25. Vaizdo įrašas daromas Rumpiškės gatve link Sausio 15-osios gatvės iš važiuojančio automobilio per priekinį lango stiklą. Priekyje važiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris sankryžoje į Sausio 15-osios gatvę įvažiuoja nestabdydamas ir iš karto į jo kairįjį šoną priekine dalimi atsitrenkia tamsios spalvos automobilis „džipas“, važiavęs Sausio 15-osios gatve link Tilžės g. Po smūgio automobilis, kuris įvažiavo į Sausio 15-osios gatvę, stovi šioje gatvėje, galu pasisukęs į Tilžės gatvės pusę. Tamsios spalvos automobilis „džipas“ stovi Sausio 15-osios g., priekiu pusiau pasisukęs link Rumpiškės g., link Marijos Taikos Karalienės bažnyčios. Iš šio automobilio „džipo“ išlipa vairuotojas. Rumpiškės gatvės kairėje važiuojamosios dalies pusėje, arčiausiai Sausio 15-osios gatvės, stovi baltos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Įrašas baigėsi. 3. Vaizdo įrašas „DO3_20240228122745.mp.4“. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe užrašas „02-28-2024 Wed“, apatiniame dešinės pusės kampe – „vaikų žaidimų aikštelė“. Vaizdo įrašo pradžia – 12:27:44, pabaiga – 13:06:25. Vaizdo įraše matosi daugiabučių namų kiemas su vaikų žaidimų aikštele ir dalimi Sausio 15-osios gatvės, kur yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, bei dalimi Rumpiškės gatvės, kuri veda link Marijos Taikos Karalienės bažnyčios. Visos sankryžos nesimato. 12:43:14 matosi, kaip per minėtą pėsčiųjų perėją, esančią Sausio 15-osios gatvėje, eina galimai vyras. Tuo metu nuo Rumpiškės gatvės pusės link minėtos pėsčiųjų perėjos eina moteris, rankoje laikydama išskleistą rausvos spalvos skėtį. Moteriai nepriėjus pėsčiųjų perėjos, vyras pereina gatvę, ir tuo metu nuo Taikos pr. link Tilžės g. pravažiuoja tamsios spalvos automobilis „džipas“, kuris sankryžoje stabdo (užsidega galiniai žibintai) ir į kažką atsitrenkia (į ką nesimato, nes neapima vaizdo kamera). Netrukus atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis, po to – ugniagesių gelbėtojų automobilis (1 tomo b. l. 100–101).
Iš specialisto išvados Nr. 11-87(24) matyti, kad automobilio „Ford F150 Raptor“, VIN 1FTFW1RG6NFB73783, oro pagalvių valdymo modulio tyrimo metu nustatyta, kad 5 sek prieš įvykį automobilio greitis buvo 91 km/h; po to, akceleruojant iki 4,6 sek prieš įvykį, greitis padidintas iki 92 km/h; 4 sek prieš įvykį, judant 92 km/h greičiu, panaudotas darbinis stabdis, ir iki 3 sek prieš įvykį greitis sumažintas iki 81 km/h; po to, nestabdant ir neakceleruojant, iki 2,6 sek prieš įvykį automobilio greitis sumažėjo iki 79 km/h; 2,4 sek prieš įvykį spaudžiamas akceleratoriaus pedalas, greitis 78 km/h, jis didėja, likus 0,6 sek prieš įvykį, jis yra 81 km/h; 0,4 sek prieš įvykį automobilis stabdomas judant 81 km/h greičiu, stabdymas vykdomas iki įvykio, tai yra 0,0 sek; įvykio momentu greitis 67 km/h (detaliau žr. tiriamąją dalį 7 pav). Kiti automobilio „Ford F150 Raptor“, VIN 1FTFW1RG6NFB73783, oro pagalvių valdymo modulio tyrimo metu nustatyti duomenys aprašyti specialisto išvados tiriamojoje dalyje (1 tomo b. l. 84-90).
Iš ekspertizės akto Nr.11K-303(24), 11K-421(24) matyti, kad eismo įvykio metu pagrindine gatve 92 km/h greičiu važiavusio automobilio „Ford F150 Raptor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis artėjant prie sankryžos buvo sumažintas iki 81 km/h, 0,4 sek prieš ivykį (susidūrimą), apie 8,7 m atstumu neprivažiuojant susidūrimo vietos automobilis „Ford F150 Raptor“ buvo stabdomas. Kertant sankryžą automobilis „Ford F150 Raptor“ priekine dalimi atsitrenkė į skersai jo judėjimo krypties iš dešinės į kairę apie 26,5 km/h greičiu važiavusio nestabdomo automobilio „Volkswagen Goll“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną. Susidūrimo momentu automobilio „Ford F150 Raptor“ greitis buvo apie 67 km/h. Transporto priemonių susidūrimas įvyko sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtoje, automobiliui „Ford F150 Raptor“ į sankryžą įvažiuojant savo judėjimo krypties dešine gatvės puse, o automobiliui „Volkswagen Golf“ pagrindinę gatvę kertant menamu šalutinės gatvės važiuojamosios dalies tęsiniu (žr. tiriamąją dalį, 1 + 3 pav.). Veikiant inversijos ir susidūrimo jėgoms po susidūrimo automobilis „Ford F150 Raptor“ judėjo į priekį ir sukosi apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, o automobilis „Volkswagen Golf“ nuo pirminės jo važiavimo krypties buvo nublokštas skersai į dešinę, sukosi apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį. Po eismo įvykio transporto priemonės sustojo vietose, kuriose buvo aptiktos eismo įvykio vietos apžiūros metų. Jeigu prieš eismo įvykį. automobilio „Ford F150 Raptor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo reagavimo stabdymui momentu, automobilis „Ford F150 Raptor“ būtų važiavęs 50 km/h greičiu ir nebūtų stabdomas, tai automobilio „Ford F150 Raptor“ priartėjimo prie susidūrimo vietos momentu automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į priekį nuvažiuotų apie 6,09 m atstumu, išvažiuotų iš automobilio „Ford F150 Raptor“ judėjimo juostos, transporto priemonės prasilenktų nesusidurdamos, susidūrimo būtų išvengta. Tikėtina, kad važiuodamas tyrimo metu nustatytu faktiniu greičiu, automobilio „Ford F150 Raptor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Ford F150 Raptor“, valst. Nr. 1D11I, vairuotojo veiksmai, - artėdamas prie sankryžos su šalutine gatve važiavo 92 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, tuo kėlė grėsmę eismo saugumui ir susidariusioje situacijoje prarado galimybę nesusiduriant prasilenkti su skersai pagrindinę gatvę iš šalutinės gatvės važiavusių automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui „Ford F150 Raptor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susilyginus su kelio ženklu žyminčiu pėsčiųjų perėją, užvažiavus ant pėsčiųjų perėjos ir ją pravažiavus, pėsčioji, atėjusi šaligatviu, sustojusi ir žengusi žingsnį atgal, stovėjo vienoje vietoje, apytiksliai 2,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Techniniu požiūriu artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos automobilio „Ford F150 Raptor“, valst. Nr. ID111, vairuotojas privalėjo važiuoti neviršydamas didžiausio leistino gyvenvietėse 50 km/h greičio, artėdamas prie perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (1 tomo b. l. 132-144).
Iš AB „ Lietuvos draudimas“ pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad dėl 2024-02-28 eismo įvykio, kurio metu mirtinai sužalota V. P., nukentėjusiesiems žala atlyginta. A. K. yra išmokėta 24 000 Eur, O. M. yra išmokėta 18 965,97 Eur, I. P. išmokėta 14 000 Eur draudimo išmokos patirtai neturinei žalai atlyginti. Taip pat draudimo bendrovė kompensavo Valstybinei ligonių kasai 3553,7 Eur pagal pateiktą pretenziją už V. P. suteiktas gydymo išlaidas (3 tomo, 117).
Iš susitaikymo protokolo matyti, kad 2025-02-05 kaltinamasis D. D. ir nukentėjusieji A. K., O. M., I. P. susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis D. D. visiems nukentėjusiesiems atlygino išlaidas, turėtas advokato paslaugoms, ir 15 000 Eur neatlygintą draudimo bendrovės dalį neturtinės žalos. Nukentėjusieji kaltinamojo atžvilgiu atsisako civilinio ieškinio, jokių pretenzijų neturi, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta nukentėjusiesiems ir kaltininkui susitaikius. Nukentėjusieji sutinka, kad kaltinamajam teismas neskirtų baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisė, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo (3 tomas, b. l. 118).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi 2024 02 01 iki 2024 12 01) (toliau – KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. D. 2024-02-28, apie 11.30 val., Sausio 15-osios - Rumpiškės gatvių sankryžoje, Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, viršydamas didžiausią leistiną važiavimo greitį, elgdamasis neatsargiai, prarado galimybę sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir nesusiduriant prasilenkti su skersai į pagrindinę gatvę iš šalutinės - Rumpiškės gatvės, važiavusiu V. P. vairuojamu automobiliu ir su juo susidūrė, t. y. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio vairuotoja V. P. Klaipėdos universiteto ligoninės reanimacijos skyriuje mirė.
Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino, parodė, kad vairuodamas viršijo greitį. Kadangi buvo pastatyti automobiliai, jie tiek jam, tiek nukentėjusiajai trukdė vienas kitą pamatyti. Važiuojant iš šalutinės gatvės išvažiavo nukentėjusiosios automobilis, ir jų automobiliai susidūrė. Iš karto po susidūrimo iškvietė pagalbą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: liudytojų ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvados, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir jo priedai, transporto priemonių apžiūros protokolai ir fotolentelės, tarnybiniai pranešimai, kitų daiktų apžiūros protokolas, ekspertizės aktas. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo KET reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent D. D. veiksmai, tai yra tai, kad jis, vairuodamas automobilį elgėsi neatsargiai, viršijo didžiausią leistiną važiavimo greitį 50 km/h, sukėlė eismo saugumui grėsmę, prarado galimybę sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir nesusiduriant prasilenkti su skersai į pagrindinę gatvę iš šalutinės važiavusiu V. P. vairuojamu automobiliu ir su juo susidūrė – sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio vairuotoja V. P. 2024 m. vasario 29 d. 10.15 val. Klaipėdos universiteto ligoninės reanimacijos skyriuje mirė. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis D. D. būtų laikęsis nurodytų KET reikalavimų (9, 30, 127 p.), būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent D. D. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp D. D. veiksmų – dėl neatsargumo padarytų KET 9, 30, 127 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių – V. P. padarytų sužalojimų, dėl kurių ji iš karto po autoįvykio žuvo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl D. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
D. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino žalą nukentėjusiesiems. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis D. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino jiems žalą, apmokėjo patirtas advokato išlaidas. Kaltinamasis D. D. anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų, pradėtų jo atžvilgiu, nėra, baustas administracine tvarka, tačiau kaip pats paaiškino teisiamojo posėdžio metu, dauguma pažeidimų padaryta ir nuobaudų paskirta vairuojant įmonės automobiliu, kuriais važinėjasi darbuotojai, dalis baudų jau yra panaikintos, pažeidimus padarė kiti asmenys, kurie vairavo, o atsakomybę prisiėmė pats D. D., kaip bendrovės direktorius.
Kaltinamasis D. D. atlygino nukentėjusiesiems 15 000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, taigi jis ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusiesiems patirta žala būtų atlyginta ne tik draudimo bendrovės, bet ir jo lėšomis. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo D. D. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o ši nusikalstama veika atsitiktinė, padaryta dėl neatsargumo, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl kaltinamasis D. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse).Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus, ankščiau neteistas, byloje nėra duomenų apie D. D. po šio įvykio padarytus naujus KET pažeidimus. Nors kaltinamasis iki šio įvykio ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau dalis pažeidimų yra panaikinta, o kitą dalį pažeidimų, kaip nurodė D. D., padarė kiti asmenys, kurie vairavo įmonei priklausančius automobilius, tačiau atsakomybę prisiėmė jis, kaip bendrovės direktorius. Paskirtas baudas yra sumokėjęs, be to, padaryti nusižengimai nėra labai šiurkštūs. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio žuvo žmogus, tačiau jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, iš karto pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su pareigūnais, atlygino nukentėjusiesiems jų patirtą žalą ir savo lėšomis, atlygino nukentėjusiesiems jų išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido, nukentėjusieji sutinka, kad byla kaltinamajam būtų nutraukta jiems susitaikius su kaltinamuoju, jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi, taip pat nukentėjusieji sutinka, kad D. D. nebūtų skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones). Dėl šių paminėtų aplinkybių D. D. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas suvaržytų kaltinamąjį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –
1. vaizdo registratorius su atminties kortele, saugos pagalvių valdymo blokas „Restraint control module ML3T-14B321-YD“, perduoti saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo patalpa), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusiems asmenims (vaizdo registratorius su atminties kortele– A. M., saugos pagalvių valdymo blokas– D. D.);
2. DVD laikmenos su vaizdų ir kt. įrašais, 7 vnt. (prie bylos medžiagos), saugomos baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, kaltinamajam D. D. susitaikius su nukentėjusiaisiais A. K., O. M. ir I. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti D. D., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatos).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. vaizdo registratorių su atminties kortele, saugos pagalvių valdymo bloką „Restraint control module ML3T-14B321-YD“, perduotus saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo patalpa), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti juos pateikusiems asmenims ( vaizdo registratorių su atminties kortele–A. M., saugos pagalvių valdymo bloką– D. D.);
2. DVD laikmenas su vaizdų ir kt. įrašais, 7 vnt. (prie bylos medžiagos), saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.