Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-197/2012

Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00045-2010-8

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. sausio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir B. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. B. T. įpareigotas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2010 m. sausio 5 d. apie 12 val. išlaužęs I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovęs į butą, paėmė 1 000 Lt vertės aukso sagę, 1 500 Lt vertės aukso apyrankę, 200 Lt vertės aukso grandinėlę, 300 Lt vertės aukso grandinėlę, 800 Lt vertės aukso grandinėlę, pintą su baltu auksu, 3 bendros 450 Lt vertės pakabukus, 150 Lt vertės sutuoktuvinį aukso žiedą, 2 bendros 600 Lt vertės žiedus, 200 Lt vertės sutuoktuvinį aukso žiedą, 1 000 Lt vertės aukso grandinėlę su pakabuku, 400 Lt vertės aukso auskarus, 150 Lt vertės dobilo formos aukso pakabuką, 800 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Canon“, pinigus sumoje 4 400 Lt, vieną JAV dolerį (ekvivalentu 2,32 Lt), 450 eurų (ekvivalentu 1 552,50 Lt), 50 Lenkijos zlotų (ekvivalentu 43,50 Lt), iš viso paėmė 13 548,32 Lt vertės nukentėjusiosios I. A. turtą, ir paruošė išnešimui nukentėjusiajam D. A. priklausančius daiktus: 3 500 Lt vertės kompiuterį, 780 Lt vertės benzino pjūklą, 500 Lt vertės vaizdo grotuvą, viso, bendros 4 780 Lt vertės turtą, tuo metu į butą grįžus nukentėjusiajam D. A., B. T. nešinas minėtu 13 548,32 Lt vertės nukentėjusiosios I. A. turtu, sušuko nukentėjusiajam D. A. „stovėti, užmušiu“, po ko nukentėjusiajam supratus, kad jam gresia realus pavojus ir bandant pasitraukti iš buto ir pasislėpti nuo kaltinamojo, bei pro buto duris išbėgus į namo laiptinę, B. T. bandė koja spirti nukentėjusiajam, pataikė į uždaromų buto durų apatinę dalį, kurią išspyrė, ir, tokiais veiksmais pagrasinęs tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pasišalino iš minėto buto, pagrobdamas 13 548,32 Lt vertės nukentėjusiajai I. A. priklausantį turtą.

Be to, B. T. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą:

jis 2010 m. sausio 5 d. apie 12.10 val. išlaužė I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1 430 Lt vertės duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. A. 1 430 Lt turtinę žalą.

Prokuroro teigimu, nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog B. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas peilį ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su nenustatytu asmeniu, tikslu pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, 2010-01-05 apie 12.00 val., išlaužęs I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovęs į butą, ir iš ten pagrobęs I. A. priklausantį turtą bendrai 13548,32 Lt sumai ir tuo padarydamas nukentėjusiajai 13548,32 Lt turtinę žalą, taip pat paruošė išnešti ir pagrobti D. A. priklausančius daiktus bendrai 4780 Lt sumai, tuo metu į butą grįžus nukentėjusiajam D. A., jis išbėgo iš galinio buto kambario ir, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, puolė D. A. šaukdamas „STOVĖTI, UŽMUŠIU“, po ko nukentėjusiajam supratus, kad jam gresia realus pavojus bei bandant pasitraukti iš buto ir pasislėpti nuo užpuoliko bei pro buto duris išbėgus į namo laiptinę, jis koja bandydamas spirti nukentėjusiajam, pataikė į uždaromų buto durų apatinę dalį, kurią išspyrė, tokiu būdu grasindamas tuoj pat prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, po ko nukentėjusiajam D. A. išbėgus laiptais į kiemą prie pastato (duomenys neskelbtini), jis bandydamas išlaikyti pagrobtą turtą bei išvengti sulaikymo, laikydamas rankoje lenktinį peilį ir rodydamas nukentėjusiajam grasino, sakydamas „UŽMUŠIU“, tokiu būdu padarė plėšimą, panaudodamas peilį ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

Prokuratūros nuomone, teismas visiškai nepagrįstai perkvalifikavo B. T. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. l d., motyvuodamas tuo, kad B. T. padarytoje veikoje nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., kvalifikuojančio požymio, t.y. kad turto pagrobimo metu nebuvo panaudotas peilis.

Teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus ir nurodė, kad nukentėjusysis gali sąžiningai klysti dėl kaltinamojo grasinimo peiliu. Prokuratūros įsitikinimu, nukentėjusiojo D. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu yra labai tikslūs, nuoseklūs ir jo duoti parodymai patvirtinti byloje surinktais kitais įrodymais. Nukentėjusiojo veiksmai, pamačius bute įsibrovusius du asmenis, buvo nuoseklūs, kryptingi, siekiantys sulaikyti nusikaltimą padariusius asmenis. Jis vijosi vieną iš nusikaltimą padariusių asmenų (B. T.), tuo pačiu metu pranešė policijai apie nusikaltimą ir visą laiką pasakojo telefonu policijai apie įvykių eigą. Jis buvo nuo B. T. apie 10-15 metrų atstumu. Tuo metu B. T. išsitraukė peilį, pradėjo eiti link D. A. ir šaukti rusiškai „ateik čia, užmušiu“. Taigi, nukentėjusysis matė peilį, nes kaltinamasis ėjo link jo. Todėl teismo išvada, kad nukentėjusysis stovėjo apie 10-15 metrų atstumu nuo kaltinamojo ir jokios galimybės ką nors padaryti nukentėjusiajam nebuvo, nepagrįsta. Be to, nukentėjusysis kartu su policijos pareigūnais buvo įvykio vietoje, vaikščiojo po apleistą namą, kuriame slėpėsi B. T., matė kaip buvo surastas peilis ir jau įvykio vietoje pažino, kad tai tas pats peilis. Taigi, teismas, prokuratūros nuomone, visiškai nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus ir nuosprendį grindė šioje dalyje vien tik kaltinamojo duotais parodymais.

Taip pat nepagrįstai teismas konstatavo, jog byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo grasinimai pasišalinus iš buto, (duomenys neskelbtini), buvo išsakyti bei padaryti spontaniškai ir vieninteliu tikslu – siekiant išvengti sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde pažymima, jog B. T. grasino nukentėjusiajam bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas peilį, grasino lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas ne tik išvengti sulaikymo, bet ir turėdamas tikslą užvaldyti iš buto, (duomenys neskelbtini), pagrobtą turtą. Tuo metu, kai nukentėjęs D. A. vijosi kaltinamąjį, pastarasis su savimi turėjo ir nešėsi minėtame bute pagrobtus daiktus, kuriuos jis, panaudodamas smurtą, t.y. grasinimus ir vėliau peilį, siekė užvaldyti. Pagrobtą plėšimo būdu turtą kaltinamasis užvaldė tada, kai pasislėpė nuo jį besivejančio nukentėjusiojo apleistame name, kuriame ir išmetė minėtus daiktus bei peilį, nes suprato, kad nepavyks išvengti sulaikymo, kadangi į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie ir sulaikė B. T.. Be to, pats B. T. parodė, kad daiktus išmetė prie apleisto pastato, kuriame jį sulaikė policijos pareigūnai, t.y. jau po to, kai panaudodamas grasinimus ir peilį užvaldė svetimą turtą. Tai patvirtina ir 2010 m. sausio 5 d. sulaikymo vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir vieno metro atstumu nuo namo lango ant sniego matosi esantys geltono metalo daiktai, taip pat minėtame pastate rastas peilis.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, prokuratūros įsitikinimu, B. T. padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. l d. B. T., išbėgęs su pagrobtu svetimu turtu iš buto, (duomenys neskelbtini), į kurį įsibrovė, jį besivejančiam D. A. prie pastato (duomenys neskelbtini) grasino peiliu, sakydamas „UŽMUŠIU“, ne tik norėjo išvengti sulaikymo, bet ir bandė išlaikyti pagrobtą turtą.

B. T. veiką teisingai kvalifikavus pagal BK 180 str. 2 d., nebus pagrindo taikyti jo atžvilgiu ir BK 75 str. nuostatas.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vertino byloje esančius įrodymus dėl aplinkybių, susijusių su grasinimais nukentėjusiajam D. A. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei peilio panaudojimu, ko pasėkoje skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms ir nepagrįstai B. T. inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1 d., taip pat teismas neteisingai nustatė inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumo momentą.

Kaip matyti iš B. T. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis pripažino, jog 2010-01-05 apie 12.00 val. išlaužęs I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovęs į butą, paėmė 13 548,32 Lt vertės nukentėjusiosios I. A. turtą, ir paruošė išnešimui nukentėjusiajam D. A. priklausantį bendros 4 780 Lt vertės turtą Jis dėl grasinimų ir peilio nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu panaudojimo parodė, jog neprisimena, ar grįžusiam į namus savininkui ką nors pasakė, gal kažką ir pasakė, nes tuo metu buvo pasimetęs. Nesitikėjo, kad sugrįš savininkas. Savininkas iš buto išbėgo pirmas ir pradėjo rėkti, paskui jį išbėgo ir jis. Durys bute buvo sugadintos, tačiau neprisimena, ar jis spyrė koja į duris, gal savininkas išmušė duris, gal ir jis. Nusileidus į pirmą aukštą, savininkas išbėgo į vieną pusę, o jis į kitą pusę, ten buvo du išėjimai. Lauke buto savininkas jį pradėjo vytis, jis bėgo į gėlių turgelio pusę. Buto savininkas, bėgdamas jam iš paskos, kvietė policiją ir šaukė. Bėgant prie (duomenys neskelbtini) jis sustojo, kad pailsėtų, atsikvėptų. Tuo metu nukentėjusiajam gal kažką ir sakė, bet nukentėjusysis stovėjo 10-15 metrų atstumu. Jis nepamena, ar rodė nukentėjusiajam, kad kažką turi rankoje. Po to jis nubėgo toliau. Ar buvo toje vietoje žmonių, jis nežino, nes nematė. Peilio su savimi jis neturėjo. Buto savininkas jį visą laiką vijosi ir kalbėjo telefonu. Po to jis peršoko tvorą ir pamatė policiją. Ką prie savęs turėjo, jis viską išmetė, auksą pinigus. Jį sulaikė apleisto pastato viduje.

Iš nukentėjusiojo D. A. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog pakilęs laiptais į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 5 aukšte, jis pamatė išstumtą užrakto širdelę, nieko neįtardamas įėjo į butą, širdelė buvo persukta. Įėjęs į butą, jis uždarė duris ir, paėjęs gal metrą, pamatė staiga iš abiejų galinių kambarių išeinančius du jam nepažįstamus vyrus. Jie pradėjo rėkti „stoj, ubju”, jis suprato, kad jam kilo grėsmė, atsidarė duris ir išbėgo į laiptinę, trenkė smarkiai durimis, kad juos sulaikytų. Tuo metu nuo B. spyrio išlūžo durų dalis. Jis iš buto išbėgo pirmas, jie bėgo iš paskos. Bėgdamas laiptais, jis rėkė „padėkit, vagys”, norėjo atkreipti kaimynų dėmesį. Jis išbėgo į kiemą, kol durys neužsidarė, matė, kad du asmenys išbėgo į kitą namo pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Tuomet jis vėl įbėgo į laiptinę ir bėgo paskui juos. Bėgdami vyriškiai išsiskyrė, vienas nubėgo į vieną pusę link policijos garažo, o kitas nubėgo į kitą pusę link gėlių turgelio. Jis paskambino pagalbos numeriu, pranešė apie apiplėšimą ir papasakojo kas vyksta. Jis pasirinko vytis vieną iš asmenų, t.y. B.. Jis bėgo 10-15 metrų atstumu nuo B., gal buvo ir sumažinęs atstumą, tačiau stengėsi laikytis saugaus atstumo. B. pasislėpė prie (duomenys neskelbtini) pastato už kolonos, (duomenys neskelbtini), tuo metu jis pradėjo šaukti „vagis, vagis”. B. T. išsitraukė peilį, atsilenkė jį, pradėjo eiti link jo ir šaukė „ateik čia, ubju”. Jis šaukė žmonėms „padėkit”, žmonės pamatė ir sustojo, tuomet B. susivokė, išsigando ir pradėjo bėgti toliau. Jis B. toliau vijosi, išgirdo policijos signalus, B. peršoko per tvorą, jis apibėgo tvorą. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, policija pastebėjo kur įbėgo B. T., nusivijo jį ir jis apleistame pastate buvo sulaikytas. Nukentėjusysis apklausos metu patvirtino, jog B. T. prie (duomenys neskelbtini) pastato prie kolonos, (duomenys neskelbtini), grasinant peiliu, jis matė peilio ašmenis, rankeną, jis buvo atlenktas, B. T. peilį laikė rankoje. Jis matė kai policijos pareigūnas sulaikymo vietoje rado peilį, pas jį klausė, ar šitas peilis. Jis patvirtino, kad tai tas pats peilis, kuriuo jam grasino B. T., buvo auksinės detalės, medinė rankenėlė. Pažymėtina tai, kad iš esmės nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus, tame tarpe ir dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nukentėjusysis davė viso proceso metu, todėl nukentėjusiojo parodymus dėl grasinimo panaudojant peilį pripažinti nepatikimais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Juolab, kad nukentėjusiojo parodymus, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. P. parodė, jog būtent jis su kolega D. Č., patruliuodami po (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą, kad įvyko apiplėšimas, asmuo grasinęs peiliu pabėgo. Nuvykę nurodytu maršrutu, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė du bėgančius asmenis. Pagal nurodytus požymius suprato, kuris iš jų įvykdė apiplėšimą. Kaltinamasis peršoko per tvorą, įbėgo į pastatą, jo porininkas nubėgo paskui jį, jis nubėgo iš kitos pusės. Porininkas sulaikė pilietį, šalia jo buvo rasta rankinė, racija, vėliau buvo rasti pinigai, peilis sniege. Kaltinamasis pats nurodė, kur apytiksliai numetė aukso dirbinius ir jis rado papuošalus. Matėsi pėdsakai sniege, namas buvo be stogo, pagal bėgimo pėdsakus sienoje esančioje skylėje rado pinigus ir šalia - peilį. Nukentėjusysis atpažino peilį, kuriuo buvo grasinta. Nei jis, nei nukentėjusysis peilio nelietė. Liudytojas patvirtino, jog vietoje, kurioje buvo rasti pinigai ir peilis, matėsi vieno žmogaus pėdsakai, buvo šviežiai pasnigta, daugiau pėdsakų tikrai nebuvo. Peilis buvo numestas, pinigai buvo užkišti, atstumas – iki metro. Peilis, pinigai nebuvo apsnigti. Reikėjo kapstyti sniege tik juvelyrinius dirbinius. Liudytojas nurodė ir tai, jog jie klausė nukentėjusiojo kaip atrodo peilis, nukentėjusysis apibūdino peilį, peilis atitiko nurodytus požymius.

Teisiamojo posėdžio metu, nesant galimybės pakartotinai apklausti liudytoją D. Č., buvo pagarsinti pastarojo parodymai, duoti 2010-04-27 vykusio teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas parodė, jog jis dirba policijos pareigūnu. Iš VPK jis ir V. P. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra apiplėštas butas ir buto šeimininkas vejasi tą pilietį. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė bėgantį nukentėjusįjį, kuris telefonu papasakojo, kad yra apleistas namas, į kurį nubėgo kaltinamasis. Jie pamatė kaltinamąjį, kuris įbėgo į namą. Jis (D. Č.) peršoko per tvorą, nukentėjusysis liko už tvoros ir nuėjo iš kitos pusės. Jis pribėgo prie įėjimo į namą, kaltinamasis nuėjo į antrą aukštą, sėdėjo galiniame kambaryje ant čiužinio, kur ir buvo sulaikytas. Kaltinamasis su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo visokie instrumentai – atsuktuvai, racijos, prietaisas spynoms laužti. Kaltinamasis prisipažino, kad aukso dirbinius išmetė pro langą. Po to kolega rado pinigus, iš sniego surankiojo visą auksą. Įvykio vietoje jis buvo su kolega, jis (D. Č.) peilio nerado. Po to atvyko 2 PK operatyviniai darbuotojai. Jo kolega, ar operatyvinis darbuotojas, tiksliai neprisimena, jam rodė rastą peilį. Nukentėjusysis sakė, kad jam buvo grasinta peiliu. Apie tai, kad buvo grasinta peiliu, liudytojas sužinojo pranešimo metu.

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK NTS tyrėjas I. O. patvirtino, jog įvykio dieną jis budėjo operatyvinėje grupėje, buvo gautas pranešimas, jog patruliai sulaikė asmenį. Įvykio vietoje jam patruliai papasakojo, jog buvo apvogtas butas, grįžo šeimininkas, nukentėjusysis bėgdamas iškvietė policiją, atvažiavo patruliai ir sulaikė kaltinamąjį. Sulaikymo vietoje buvo surasti pinigai, peilis ir auksas. Apžiūros protokolas buvo surašytas vietoje. Liudytojas paskambino specialistui, jis atvažiavo ir nufotografavo. Peilis ir pinigai buvo metro atstumu vienas nuo kito.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK KTS specialistas J. K. patvirtino, jog įvykio vietoje nufotografavo rastus pinigus, peilį ir auksą. Vietą, kur guli rasti pinigai, peilis, auksas, parodė I. O..

Iš 2010 m. sausio 5 d. sulaikymo vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis pastatas. Apžiūros metu nustatyta, kad tyrimo veiksmo dalyviai įeina į pastatą (apgriautą) adresu, (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės, pakyla į antrą aukštą. Stogo nėra, viduje pasnigta, matosi pėdsakų takelis pakeliui į antrą aukštą. Pasukama į kairę, judama apgriautu koridoriumi. Praėjus apie 5 metrus, priešais durų tarpą (kuris yra kairėje pusėje) dešinėje pusėje priešais sienos nišą yra išdaužta gipsinė siena. Tarp gipso ir mūrų yra pinigai (litai). Judant tiesiai, dešinėje pusėje už nišos apie 1 metrą prie pat sienos ant žemės guli sulankstomas peilis, rankena rudos spalvos. Tyrimo veiksmo dalyviai juda tiesiai, pasuka į dešinę, patenka į mažą kambariuką, ten pasuka į kairę, praeina pro duris, patenka į mažą kambariuką. Žiūrint tiesiai (pro duris) matosi mažas langas, be rėmo. Tyrimo veiksmo dalyviai išeina pro duris atgal, grįžta į atvirą vietą po langu. Vieno metro atstumu nuo lango ant sniego matosi trys geltonos spalvos žiedai, pakabukas su balta akute, laivelio formos pakabukas, geltono metalo grandinėlės. Atlikus apžiūrą, paimti peilis rudos spalvos rankena ir daiktai, surašyti apžiūros protokolo priede Nr. 1.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-01-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktas buitinės paskirties lenktinis peilis, paimtas 2010-01-05 įvykio vietos ir B. T. sulaikymo vietos apžiūros metu, nėra šaltasis nešaunamasis ginklas. Specialisto išvadoje nurodyta, jog pateikto tirti peilio geležtė pagaminta iš šviesiai pilkos spalvos metalo, peilio rankena sudaryta iš dviejų pusių, rankenos dalys pagamintos iš šviesiai pilkos spalvos metalo, padengtos geltonos spalvos metalo danga, rankenos šonuose kniedėmis iš geltonos spalvos metalo pritvirtintos rudos spalvos kriaunos, pagamintos iš medienos.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia B. T. parodymus apie tai, jog jis nukentėjusiajam bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), negrasino peiliu. Kaip aukščiau jau buvo minėta, nukentėjusiojo parodymai dėl nurodytų aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, juos patvirtina byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, sulaikymo vietos apžiūros protokolas. Nukentėjusysis nuosekliai aiškino, jog jam įėjus į butą, jis pamatė staiga iš abiejų galinių kambarių išeinančius du jam nepažįstamus vyrus. Jie pradėjo rėkti „stoj, ubju”, jis suprato, kad jam kilo grėsmė, atsidarė duris ir išbėgo į laiptinę, trenkė smarkiai durimis, kad juos sulaikytų. Tuo metu nuo B. T. spyrio išlūžo durų dalis. Prie (duomenys neskelbtini) pastato už kolonos, (duomenys neskelbtini), B. T. laikydamas rankoje ir rodydamas jam lenktinį peilį, pradėjo eiti link jo ir šaukė „ateik čia, ubju”. Pažymėtina tai, jog vien ta aplinkybė, jog nukentėjusiajam peiliu buvo grasinama 10-15 m atstumu ir B. T. kategoriškai neigė grasinęs nukentėjusiajam peiliu, pirmosios instancijos teismui nesuteikė pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis sąžiningai suklydo dėl B. T. grasinimo peiliu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamas aplinkybes, iš esmės vertino tik nukentėjusiojo D. A. ir kaltinamojo B. T. parodymus, tuo tarpu liudytojų V. P., D. Č., I. O., J. K. parodymai, sulaikymo vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys taip ir liko neįvertinti. Tuo tarpu iš policijos pareigūnų V. P., D. Č., kurie pirmieji atvyko į sulaikymo vietą ir sulaikė B. T., parodymų seka, jog jie apie tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu buvo grasinama peiliu, sužinojo jau gavę pranešimą apie įvykį. Tai, kad buvo grasinama nukentėjusiajam peiliu, pareigūnams, prieš pat sulaikant B. T., patvirtino ir nukentėjusysis D. A.. Pareigūnai patvirtino, jog sulaikymo vietoje, šalia nišoje rastų įdėtų pinigų, ant apsnigtos žemės, buvo rastas peilis. Liudytojas V. P. nurodė, jog buvo rasti pinigai ir šalia peilis. Peilis buvo numestas, pinigai buvo užkišti, atstumas – iki metro, peilis, pinigai nebuvo apsnigti. Liudytojas patvirtino, jog vietoje, kurioje buvo rasti pinigai ir peilis, matėsi vieno žmogaus pėdsakai, buvo šviežiai pasnigta, daugiau pėdsakų tikrai nebuvo. Liudytojas nurodė ir tai, jog jie klausė pas nukentėjusįjį, kaip atrodo peilis, nukentėjusysis apibūdino peilį, peilis atitiko nurodytus požymius. Nukentėjusysis sulaikymo vietoje atpažino peilį, kuriuo buvo grasinta. Nei jis, nei nukentėjusysis peilio sulaikymo vietoje nelietė. Liudytojas tyrėjęs I. O., apžiūrėjęs sulaikymo vietą, taip pat nurodė, jog sulaikymo vietoje buvo surasti pinigai, peilis ir auksas. Peilis ir pinigai buvo per metrą vienas nuo kito. Liudytoju apklaustas specialistas J. K. patvirtino, jog įvykio vietoje nufotografavo rastus pinigus, peilį ir auksą. Iš 2010 m. sausio 5 d. sulaikymo vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis pastatas, kuriame rasti pinigai, peilis. Pažymėtina ir tai, jog sulaikymo vietoje rastas peilis, kaip daiktinis įrodymas baudžiamojoje byloje, tinkamai buvo užfiksuotas 2010 m. sausio 5 d. sulaikymo vietos apžiūros protokole, radimo vietoje buvo nufotografuotas bei paimtas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistui peilis tirti pateiktas užklijuotame bei užantspauduotame baltos spalvos popieriaus voke. Specialistui, apžiūrėjus pateiktą tirti objektą, konstatuota, jog pateiktas tirti buitinės paskirties lenktinis peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas, pateiktas peilis pagamintas pramoniniu būdu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip, sulaikymo vietoje rastas peilis nebuvo pateiktas nukentėjusiajam D. A. atpažinti BPK 193 str. tvarka, kita vertus, kaip aukščiau jau buvo minėta, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. P. nurodė, jog sulaikymo vietoje klausė pas nukentėjusįjį, kaip atrodo peilis, nukentėjusysis apibūdino peilį, peilis atitiko nurodytus požymius. Nukentėjusysis sulaikymo vietoje atpažino peilį, kuriuo buvo grasinta. Tokiu būdu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog B. T. nukentėjusiajam D. A. ne tik bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, bet taip pat prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), grasino peiliu. Grasinimai buvo realūs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neteisingai pirmosios instancijos teismas byloje surinktų ir teisiamojo posėdžiu metu ištirtų įrodymų pagrindu nustatė B. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumo momentą bei grasinimų kryptingumą, tikslą. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog B. T., nukentėjusiajam grasinimų tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasėkoje palikus nusikaltimo vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasišalino iš minėto buto ir įgijo galimybę realiai disponuoti pagrobtu 13 548,32 Lt vertės turtu, taip pat su išvada, jog B. T. grasinimai pasišalinus iš buto, (duomenys neskelbtini), buvo išsakyti bei padaryti spontaniškai ir iš esmės vieninteliu tikslu – siekti išvengti sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina tai, jog plė­ši­mas lai­ko­mi baig­tu, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. Jei va­gys­tės bū­du gro­biant tur­tą, ta­čiau, dar jo ne­už­val­džius, pa­nau­do­ja­mas smur­tas sie­kiant iš­lai­ky­ti pa­im­tą tur­tą, to­kia vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip plė­ši­mas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose” 8 p., 11 p.). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, jog B. T. tiek turto pagrobimo vietoje, tiek laikotarpiu nuo pasišalinimo iš turto pagrobimo vietos iki vietos, kurioje jis buvo sulaikytas, realiai nebuvo užvaldęs pagrobto svetimo turto, t.y. jis neturėjo galimybės val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią, nes nusikaltimo darymo metu buvo užkluptas ir iki sulaikymo vietos visą laiką buvo persekiojamas nukentėjusiojo D. A.. Tai, kad B. T., grasindamas nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei grasindamas peiliu, ne tik siekė išvengti sulaikymo, bet ir išlaikyti pagrobtą svetimą turtą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tai, jog pastarasis pagrobtą svetimą turtą išmetė tik sulaikymo vietoje, pamatęs policijos pareigūnus ir suvokęs, jog nepavyks išvengti sulaikymo bei išlaikyti pagrobto svetimo turto. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog B. T. kvalifikuotas plėšimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Aukščiau padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybė, jog ne visas kaltinime nurodytas turtas, kurį pasikėsinta pagrobti, buvo rastas B. T. sulaikymo vietoje (nerasta 200 Lt vertės sutuoktuvinis aukso žiedas, 400 Lt vertės aukso auskarai, 150 Lt vertės dobilo formos aukso pakabukas, 630 Lt grynųjų pinigų). Tai patvirtina ir paties B. T. parodymai, kur jis pripažįsta, jog dalį pagrobtų daiktų galėjo pamesti bėgdamas nuo jį besivejančio nukentėjusiojo D. A.. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog buvo apžiūrėta visa distancija nuo buto (įvykio vietos) iki B. T. sulaikymo vietos.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas aukščiau išdėstytą, nustato, kad B. T., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas peilį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas su nenustatytu asmeniu, tikslu pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, 2010-01-05 apie 12.00 val., išlauždamas I. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir tokiu būdu patekęs į butą, ir iš ten pagrobęs I. A. priklausantį turtą, bendrai 13548,32 Lt sumai ir tuo padarydamas nukentėjusiajai 13548,32 Lt turtinę žalą, taip pat paruošęs išnešti ir pagrobti D. A. priklausančius daiktus bendrai 4780 Lt sumai, tuo metu į butą grįžus nukentėjusiajam D. A., išbėgo iš galinio buto kambario ir, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, puolė D. A., šaukdamas „STOVĖTI, UŽMUŠIU“. Po to, nukentėjusiajam supratus, kad jam gresia realus pavojus bei bandant pasitraukti iš buto ir pasislėpti nuo užpuoliko bei pro buto duris išbėgus į namo laiptinę, B. T. koja bandydamas spirti nukentėjusiajam, pataikė į uždaromų buto durų apatinę dalį, kurią išspyrė, tokiu būdu grasindamas tuoj pat prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą. Po to, nukentėjusiajam D. A. išbėgus laiptais į kiemą, prie pastato (duomenys neskelbtini), B. T., bandydamas išlaikyti pagrobtą turtą bei išvengti sulaikymo, laikydamas rankoje lenktinį peilį ir rodydamas jį nukentėjusiajam, grasino, sakydamas „UŽMUŠIU“, tokiu būdu jis pasikėsino įvykdyti plėšimą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas peilį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nusikaltimo vietoje užkluptas nukentėjusiojo D. A. bei pastarojo persekiojamas, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismas, skirdamas B. T. bausmę pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika nuosavybei yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nusikalstamą veiką buvo pasikėsinta padaryti, veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas buvo daromas savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti. B. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pastarojo atsakomybę lengvina tai, jog jis savo noru atlygino nukentėjusiajai I. A. padarytą turtinę žalą, be to, nors civiliniame ieškinyje nebuvo reikalavimo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą neturtinę žalą, papildomai sumokėjo 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Vertinant B. T. asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, jog nors jis anksčiau buvo ne kartą nuteistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, tačiau inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas jau buvo išnykęs. Jis gi, baustas administracine tvarka. Nuo 2007-08-08 dirba (duomenys neskelbtini) administratoriaus pareigose, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su neįgalia motina. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog B. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti BK 180 str. 2 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė pagal LR BK 187 str. 1 dalį, turi būti subendrintina LR BK 63 str. 5 d. 1 punkto pagrindu, su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą - viena iš B. T. padarytų nusikalstamų veikų (LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d.) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį.

B. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 dalyje bei 180 str. 2 dalyje ir nuteisti jį dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 12 31 nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 187 str. 1 dalį ir B. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžio dalį, kuria B. T. buvo taikytos LR BK 75 str. 1-3 dalies nuostatos, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.