Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1691-798/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-07
Bylos Nr.
2A-1691-798/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05249-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
If P
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Artūras Kalytis
Kategorijos
  • 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1691-798/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05249-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.7; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),

kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Vytauto Zeliankos,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, atsakovo atstovui D. V., trečiojo asmens atstovei R. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai (tretysis asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 349,91 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „If draudimas“, kaip draudikas, 2008-03-15 draudimo sutarties pagrindu su D. V. apdraudė transporto priemonė Toyota Corolla Verso transporto priemonių draudimu casco plius. 2008-12-27, apie 17.50 val. Mažeikių raj. kelyje Mažeikiai-Tauragė, ties 14,200 kilometru įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta transporto priemonė. Eismo įvykis atsitiko dėl to, kad transporto priemonės vairuotojas D. V. nesuspėjo išvengti susidūrimo, kai staiga į kelią išbėgo šernas. 2008-12-27 eismo įvykį draudikas pripažino draudiminiu ir minėtos draudimo sutarties pagrindu bei remiantis pateiktais faktines transporto priemonės remonto išlaidas pagrindžiančiai dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką, lygią 10 349,91 Lt. LR CK 6.1015 str. 1 d. numato, jog jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nurodė, kad už nuostolius, atsiradusius iki 2008-12-27 eismo įvykio yra atsakingas atsakovas. CK 6.267 str. 2 d. numato, kad valstybė atlygina laukinių gyvūnų padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad CK 6.267 str. numato du skirtingus gyvūnų padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo režimus. Pirmasis yra taikomas tais atvejais, kai žalą padaro naminiai gyvūnai arba asmens žinioje esantys laukiniai gyvūnai – tokią žalą privalo atlyginti šių gyvūnų savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Antrasis atvejis, kai žalą padaro laukiniai gyvūnai. Šiuo atveju norma yra blanketinė, nurodanti, kad laukinių gyvūnų padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka ir tik esant specialiajai normai. Sistemiškai aiškinant CK 6.263 str., 6.267 str. nuostatas aiškiai matoma įstatymų leidėjo valia, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai numatyta įstatymuose ir įstatymų nustatyta tvarka. LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d. nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nurodė, kad jei įstatymų leidėjas numatytų, kad valstybė visais atvejais privalo atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą, tai prieštarautų teisingumo principams. Taip pat atkreipia dėmesį, kad automobilis pagal CK 6.270 str. nuostatas laikomas padidinto pavojaus šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, kad padidinto pavojaus šaltinis kelia didesnį pavojų nei įprasta ir jo valdytojas privalo elgtis atsargiau nei įprastai, automobilio vairuotojas turėjo tinkamai įvertinti jo vairuojamos transporto priemonės keliamą pavojų aplinkai ir savo galimybes suvaldyti automobilį bet kuriuo, ne tik autoįvykio atveju. Kiekvienas atsakingas ir rūpestingas transporto priemonės vairuotojas turėtų suvokti, kad visada yra tikimybė, jog laukiniai gyvūnai nėra valdomi pilna apimtimi ir bet kada gali išbėgti į kelią. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl nenugalimos jėgos, atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo dėl autoįvykio, todėl mano, kad dėl žalos atsiradimo kaltas minėto automobilio vairuotojas. Nurodė, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad valstybė ar jos institucijos būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką.

Tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad sistemiškai aiškinant CK 6.263 str. ir 6.267 str. nuostatas teigtina, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai yra numatyta įstatymuose ir įstatymų nustatyta tvarka. Nesutinka su ieškovo pozicija, kad už padarytą žalą atsakingas asmuo yra valstybė, bei kad valstybė gali ir privalo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią galimybę bei turi visas galimybes ir priemones kontroliuoti ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms. Jeigu valstybė dalyvauja lygiais civiliniais pagrindais teisiniuose santykiuose ir jai, pagal ieškovą, kyla civilinė atsakomybė, tai lygiai taip pat transporto priemonės valdytojui (savininkui), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kurio atsakomybė pagal CK 6.270 str. kyla be kaltės, egzistuoja bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nepažeisti minėtos pareigos. Valstybė, kaip laukinės gyvūnijos savininkė, tinkamai vykdė ir vykdo savo pareigą užtikrinant tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose. Nurodė, kad iš pateiktos medžiagos neaišku, ar eismo įvykis neabejotinai įvyko dėl susidūrimo su šernu – gyvūnas rastas nebuvo, tokia išvada padaryta tik iš vairuotojo žodžių.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atmetė bei priteisė valstybės naudai 47,85 Lt pašto išlaidų bei Vilniaus m. 3 apylinkės teismui 203,38 Lt, išmokėtus liudytojui. Teismas nurodė, kad policijos tarnybiniame pranešime nėra nurodyti liudytojai, galėję matyti šį įvykį, nėra nurodyti ir įvardinti rasti daiktai bei pėdsakai, nenurodyti jokie požymiai, iš kurių būtų nustatyta gyvūno rūšis. Teismas konstatavo, kad pateikti policijos pareigūnų dokumentai buvo sudaryti nemačius gyvūno, nes jis nebuvo rastas. Duomenys apie gyvūną dokumentuose įrašyti remiantis tik transporto priemonės vairuotojo parodymais. Teismas nurodė, kad byloje esant vienintelio liudytojo prieštaringiems parodymams (vienokiems po eismo įvykio, kitokiems posėdžio metu), jog autoįvykis įvyko laukiniam gyvūnui (šernui) susidūrus su transporto priemone bei nesant kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojo išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad žala transporto priemonei buvo padaryta būtent laukiniam gyvūnui susidūrus su transporto priemone, todėl ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas If P&C Insurance AS prašė panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismui nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad žala transporto priemonei padaryta būtent laukiniam gyvūnui susidūrus su transporto priemone, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra nepagrįsta. Šį faktą ieškovas įrodinėjo 2009-01-07 Mažeikių raj. PK nutarimu administracinėje byloje Nr. 86-73-PR5-433, 2008-12-27 tarnybiniu pranešimu, autoavarijos vietos schema, 2008-12-27 D. V. paaiškinimais bei 2010-12-07 teismo posėdžio metu duotais liudytojo D. V. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinės bylos medžiagai esant su trūkumais, o liudytojo parodymams esant prieštaringiems, aplinkybė dėl laukinio gyvūno susidūrimo su transporto priemone laikytina neįrodyta. Nurodė, kad esant šlapiai kelio dangai stabdymo pėdsakai ant važiuojamosios kelio dalies neišlieka, todėl ir negalėjo būti užfiksuoti policijos patrulių. Ieškovo nuomone, liudytojo D. V. parodymų smulkūs neatitikimai nelaikytini esminiais, nes nuo eismo įvykio yra praėję daugiau nei dveji metai, D. V. yra senyvo amžiaus žmogus, todėl natūralu, jog atitinkamos eismo įvykio aplinkybės galėjo pasimiršti. Nurodė, kad teismas negali pasisakyti ir spręsti dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o šio reikalavimo pažeidimai laikomi esminiais proceso pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės vairuotojas D. V. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turėjo būti trauktinas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas asmens nerūpestingumas yra neišvengiamai darantis įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylą šio asmens, savo sprendime pasisakė dėl D. V. kaltės eismo įvykio metu. Tai reiškia, kad teismas pasisakė dėl asmens teisių ir pareigų, kuris nebuvo įtrauktas į bylą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės, remiantis CK 6.270 str. nurodytomis aplinkybėmis. CK 6.270 str. pagrindu atsakovas nuo civilinės atsakomybės galėtų būti atleistas tik esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje transporto priemonės vairuotojo veiksmus įvardino kaip nerūpestingus, tačiau šiuo atveju vairuotojo veiksmų negalima vertinti kaip neatsargių, tuo labiau labai neatsargių. Teismų praktikoje dideliu neatsargumu laikomas toks neatsargumas, kuomet asmuo numatė arba galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairuotojo veiksmai pripažinti nerūpestingais vien dėl to, jog jis nesugebėjo išvengti susidūrimo, kai staiga į kelią išbėgo laukinis žvėris – šernas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovo skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nagrinėjamu atveju teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su vairuotoju D. V. ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl jo teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.270 str. 1 d., o pozicija, kad žala kilo dėl vairuotojo neatidumo ir didelio nerūpestingumo yra logiška, pagrįsta ir įrodyta.

Tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovo skundą, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad negalima daryti išvados, jog vairuotojas automobilį vairavo laikydamasis visų atsargumo priemonių kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau nemano, kad tokia pozicija įtakoja šio asmens teisinę padėtį. Trečiojo asmens nuomone, automobilio vairuotojas šioje civilinėje byloje teisinio suinteresuotumo neturi. Nurodė, kad D. V. tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, padengtai sniegu, prastam matomumui, pustant, pasirinkdamas 80 km/h greitį, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, numatė arba galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Vairuotojas nurodė, kad gyvūną pastebėjo prieš 200 metrų, todėl turėjo ir galėjo išvengti susidūrimo su kelyje esančia kliūtimi, todėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.270 str. pagrindu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teismo posėdyje išklausiusi proceso šalis (CPK 183,185 str.), konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str.).

Byloje nustatyta, kad 2008-12-27, apie 17.50 val. Mažeikių raj. kelyje Mažeikiai-Tauragė, ties 14,200 kilometru įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta transporto priemonė COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK autoįvykio medžiagos matyti, kad autoįvykis įvyko transporto priemonei TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrus su laukiniu gyvūnu – šernu (b.l.77-87). UAB „If draudimas“, kaip draudikas, 2008-03-15 draudimo sutarties pagrindu su D. V. apdraudė transporto priemonė Toyota Corolla Verso transporto priemonių draudimu casco plius. 2008-12-27 eismo įvykį draudikas pripažino draudiminiu ir minėtos draudimo sutarties pagrindu bei remiantis pateiktais faktines transporto priemonės remonto išlaidas pagrindžiančiai dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką, lygią 10 349,91 Lt. LR CK 6.1015 str. 1 d. numato, jog jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo principus nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė fakto, jog žalą sukėlė laukinis gyvūnas bei neteisingai nagrinėjamoje byloje pritaikė CK 6.270 str., bei nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 2008-12-27, t.y. tada, kada įvyko aukščiau nurodytas eismo įvykis, nebuvo įstatymo nustatytos tvarkos, pagal kurią yra atlyginama laukinių žvėrių padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje įstatymo normoje įtvirtintas konstitucinis imperatyvas, jog asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo ir kad žala turi būti atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, įstatymo įtvirtinta teisė į laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimą negali būti paneigta vien dėl to, jog nėra įstatymo nustatytos šios žalos atlyginimo tvarkos. CK 6.267 str. 2 d. nuostata, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, yra neįgyvendinta ir yra įstatymo spraga, dėl kurios negali būti paneigta konstitucinė teisė gauti žalos atlyginimą. Laukinio žvėries išbėgimas į kelią prieš valstybiniu keliu važiuojantį automobilį kelia grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas, esant įstatymo ar teisės spragai, teismas taiko įstatymo ir teisės analogiją (CK 1.8 str.). Dėl teisinių santykių panašumo teismai turi pagrindą taikyti CK 6.267 str. 1 d. analogiją, spręsdami dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009). Dėl to pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo atsakomybės teisingai sprendė pagal CK 6.267 str. 1 d. analogiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009, pateiktais išaiškinimais (CPK 4 str.).

Teisėjų kolegija, atmeta apelianto argumentus, kad pirmos instancijos, konstatuodamas įrodymų nepakankamumą netinkamai vertino administracinės bylos medžiagą. Kolegija pažymi, kad šaliai nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje (prejudiciniai faktai). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nustatyta, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio 2009-01-07 nutarimu Nr. 86-73-PR5-433 buvo nutarta nepradėti administracinės teisės pažeidimo teisenos nesant pažeidimo sudėties, nes gyvūnas eismo įvykio vietoje nerastas, kelio ženklo Nr. 131 nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, nesant pažeidimo sudėties, nėra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas, todėl jam netaikytina prejudicinių faktų taisyklė nagrinėjant šią civilinę bylą.

Be to, apeliantas ginčydamas netinkamą administracinės bylos medžiagą vertinimą byloje, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad bylos medžiagoje yra galimi smulkūs reikalavimų eismo įvykio schemai pažeidimai (mastelio nenurodymas), 2008-12-27 tarnybinio pranešime nenurodyti kartu su D. V. važiavę asmenys. Visa tai negali paneigti pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir sprendime padarytų išvadų susijusių su įvykio vertinimu bei nesudaro pagrindo, apeliacinės instancijos teismui padaryti išvados, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino administracinės bylos medžiagą.

Žemesnės instancijos teismas

Dalis atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, neturėdamas pakankamai įrodymų apie tai, kad D. V. vairuojamas automobilis susidūrė su laukiniu gyvūnu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir konstatuodamas, jog iš pateiktų įrodymų negalima teigti, jog eismo įvykis įvyko dėl laukinio gyvūno- šerno kaltės iš esmės pasirėmė tik vienintelio liudytojo parodymais (b.l. 201-202).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, koks duotų parodymų sąsajumas su byla ir jų informatyvumas, todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas juos išnagrinėjęs ir įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir byloje neesant pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2008-12-27, apie 17.50 val. Mažeikių raj. kelyje Mažeikiai-Tauragė, ties 14,200 kilometru eismo įvykis atsitiko dėl to, kad transporto priemonės vairuotojas D. V. nesuspėjo išvengti susidūrimo, kai staiga į kelią išbėgo laukinis gyvūnas- šernas.

Bylos duomenys patvirtina, kad medžiaga apie įvykusio autoįvykio aplinkybes, kurio metu buvo apgadintas automobilis, neinformatyvi, duomenys yra nepakankami, nes nėra nurodyti liudytojai, galėję matyti šį įvykį, nėra nurodyti ir įvardinti rasti daiktai bei pėdsakai, nenurodyti jokie požymiai, iš kurių būtų nustatyta gyvūno rūšis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikti policijos pareigūnų dokumentai buvo sudaryti nemačius gyvūno, nes jis nebuvo rastas, o duomenys apie gyvūną dokumentuose įrašyti remiantis tik transporto priemonės vairuotojo parodymais. Teismas nurodė, kad byloje yra vienintelio liudytojo prieštaringi parodymai (vienokie po eismo įvykio, kitokie posėdžio metu), jog autoįvykis įvyko laukiniam gyvūnui (šernui) susidūrus su transporto priemone.

Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 183 str., 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju laikėsi šių nuostatų, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad žala transporto priemonei padaryta būtent laukiniam gyvūnui susidūrus su transporto priemone todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, remiantis CK 6.270 str. pagrindu, nes teismas laikė, jog šioje byloje egzistuoja nukentėjusio asmens (vairuotojo) nerūpestingumą liudijančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vairuotojo veiksmus vertino ne tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet taikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Iš bylos duomenų seka, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu neapšviestame kelyje, apsiniaukus, esant šlapiai kelio dangai, vietomis padengtai sniego, pustant. Vairuotojas D. V. teisme kaip liudytojas apklaustas nurodė, kad gyvūną matė prieš 200 metrų, pasuko vairą į kairę, o 2008-12-27 paaiškinimuose nurodė, kad bandė stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė. Kolegija pažymi, kad autoįvykis įvyko atviroje vietovėje kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, ties 14,2000 kilometru. Dėl to apelianto apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad laukinis žvėris staiga iššoko prieš judančią transporto priemonę, laikytina neįrodyta, nes pagal teisės aktų reikalavimus vairuotojas, laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų, pastebėjęs kliūtį privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, vairuotojas automobilį vairavo nesilaikydamas visų atsargumo priemonių kaip to reikalauja teisės aktai ir todėl yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.270 str.1 d. pagrindu.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmos instancijos teismas nusprendė dėl asmens teisių ir pareigų, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir tai yra absoliutus pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu gali panaikinti teismo sprendimą nustatęs ir įvardijęs kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinės padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Teismas pažymi, kad šalių prašymu transporto priemonės vairuotojas D. V. buvo apklaustas kaip liudytojas, davė parodymus ir buvo išklausytas. Pirmos instancijos teismas vertindamas liudytojo D. V. parodymus, autoįvykio aplinkybes ir kitus įrodymus negalėjo padaryti išvados, kad vairuotojas automobilį vairavo laikydamasis visų atsargumo priemonių kaip to reikalauja teisės aktai. Taigi, teismas konstatavo faktines aplinkybes, kuriomis esant įvyko eismo įvykis ir todėl teisėjų kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas nepadarė sprendime tokių išvadų, kurios turėtų įtakos vairuotojo D. V. teisinei padėčiai, nesprendė dėl jo teisių ir pareigų pasikeitimo.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl transporto priemonės vairuotojo D. V. suinteresuotumo bylos baigtimi. Pagal CPK 37 str. dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi tik proceso dalyviai turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. D. V. buvo apdraudęs transporto priemonę Toyota Corolla Verso transporto priemonių draudimu casco plius, o 2008-12-27 eismo įvykį draudikas UAB „If draudimas“, pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudimo išmoką, todėl D. V. neturi teisinio intereso šioje byloje, nes draudimo įmonė nepriklausomai nuo autoįvykio aplinkybių privalo mokėti draudimo išmoką.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Antanas RudzinskasTeisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėVytautas Zelianka