Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., jo atstovei Linai Sakalauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padavimo terminą; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.45)I-7568; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2 512,13 eurų (8 673,87 Lt) senatvės pensijos nepriemoką; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėjo 2009-10-15 prašymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, o taip pat Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, pareiškėjui A. Č. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (12.6.11)-12-16-2400 buvo paskirta 1 086,91 Lt senatvės pensija. Pažymi, jog priimtu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-24737 dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo padidinta iki 1 110,25 Lt.

Paaiškina, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas 8 str. 1 d., pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, kadangi jis dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjas gavo sumažintą senatvės pensiją.

Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu A. Č. buvo dirbantis pensininkas turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jam paskirta pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2012-02-06 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reglamentuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, tiek kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą“. 2012-09-21 šis nutarimas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Pareiškėjas mano, kad paskirta senatvės pensija buvo neteisėtai sumažinta.

Pareiškėjas A. Č. VSDFV pateikė skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų panaikinimo ir 2010 - 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies kompensavimo, tačiau VSDFV skundo netenkino bei konstatavo, jog yra praleistas 3 metų skundo padavimo terminas. Nesutikdamas su tuo pareiškėjas pažymi, kad apie tai, jog pensijos buvo sumažintos neteisėtai jis sužinojo paskelbus aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas ir buvo teisinis pagrindas kreiptis dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies gražinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas (ypač iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo), darytina išvada, jog asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais bei aplinkybėmis, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjui kilusios pasekmės dėl prieštaraujančios Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jo senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Konstitucinis Teismas 2014-03-07 sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo, nagrinėdamas minėto nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad, užtikrinant teisingą patirtų praradimų kompensavimą, praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti, todėl pareiškėjas prašo iš VSDFV Vilniaus skyriaus jo naudai priteisti visą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį - 2 512,13 eurų (8 673,87 Lt), atnaujinus praleistą dėl aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių terminą skundui dėl negautos senatvės pensijos dalies gražinimo pateikti.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 23-27) paaiškina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012-09-21, todėl jis taikytinas į ateitį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis) ir nėra pagrindas išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 – 2011 metais negautą senatvės pensijos dalį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Nuo 2013-01-01 šis straipsnis pakeistas ir jame nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija A. Č. buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV teritorinių skyrių vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį).

Atsiliepime pabrėžia, jog VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokant pareiškėjui senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 šio įstatymo galiojimo laikotarpiu, t.y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, ir įvertinant tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010 – 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

VSDFV Vilniaus skyrius prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 42-45) teismo prašo A. Č. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.45) I-7568 atmesti kaip nepagrįstą, dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 8 673,87 Lt senatvės pensijos nepriemoką palikti nenagrinėtą, o bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo teismui atnaujinti skundo pateikimo VSDFV terminą nutraukti.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų nagrinėjami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010-2011 metais – ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai, o Fondo valdyba, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas (veiksmas) – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį.

VSDFV, įvertinusi tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV 2014-07-25 skundu dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą.

Dėl šios priežasties VSDFV 2014-09-16 sprendimu Nr. (1.45) I-7568, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas, ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2014-10-16 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas toliau. Tačiau pareiškėjas, nepateikdamas VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. Dėl to VSDFV negalėjo išnagrinėti jokių pareiškėjo argumentų ir įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo, negalėjo pabaigti administracinės procedūros, kaip numatyta Taisyklių 31 punkte. Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas 2014-10-06 skundu kreipėsi į teismą, VSDFV, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, priėmė 2014-10-21 sprendimą Nr. (6.5) I-8495 dėl administracinės procedūros sustabdymo.

Pabrėžė, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Todėl mano, kad VSDFV 2014-09-16 sprendime Nr. (1.45) I-7568 pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti, todėl šiuo sprendimu teisėtai ir pagrįstai suteikė pareiškėjui galimybę iki 2014-10-16 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti VSDFV 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.45) I-7568 atmestinas kaip nepagrįstas.

VSDFV nuomone, kadangi pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) apskundė praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų terminą, nepateikė VSDFV jokių įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo, VSDFV administracinė procedūra dėl 2014-07-25 skundo dar yra nebaigta (administracinė procedūra yra sustabdyta), t.y. pareiškėjo 2014-07-25 skundo nagrinėjimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo baigtas, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išmokėti VSDFV Vilniaus skyriaus 8 673,87 Lt sumažintos senatvės pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.

Reikšdamas reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal priskirtą kompetenciją nesprendė VSDFV (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį, sprendimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo priima VSDFV direktorius ar jo pavaduotojas), pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byla dalyje, kurioje prašoma priteisti iš iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2 512,13 eurų (8 673,87 Lt) senatvės pensijos nepriemoką, paliktina nenagrinėta. Likusių skundo reikalavimų atžvilgiu byla nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. Č. neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, priteisimo, akto teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2009-11-10 sprendimu Nr. 12-17-8387, pareiškėjui apskaičiuota 1086,91 Lt senatvės pensija nuo 2009-11-18 iki gyvos galvos (b. l. 28). Kadangi pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jo senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis ir jos dydis buvo 2010-01-01 – 1007,57 Lt, 2011-08-01 – 1028,23 Lt. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajame pensijų skyriuje 2014-03-19 buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti pažymą kiek buvo neišmokėtos pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą nuo 2010 m. iki 2012 m. (b. l. 32). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2014-03-26 rašte Nr. (10.1) 3-37635 pareiškėjui pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išmokėtos senatvės pensijos dydžius. Minėtame rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjui apskaičiuota 8673,87 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma (b. l. 33-34).

VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gautas pareiškėjo atstovės advokato padėjėjos Linos Sakalauskienės 2014-04-25 prašymas, pateikti patikslintą pažymą, kurioje atspindėtų, koks A. Č. nuo 2011-12-31 iki 2014-04-30 yra paskirtos pensijos dydis, perskaičiuotos pensijos suma, išmokėta suma bei skirtumas tarp paskirtos pensijos dydžio bei išmokėtos pensijos sumos (b. l. 35-36). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2014-06-09 rašte Nr. (10.1) 3-72716 advokato padėjėjai Linai Sakalauskienei pateikė duomenis, kaip buvo apskaičiuota, perskaičiuota bei keitėsi pareiškėjo paskirtos senatvės pensijos dydis.

2014-07-25 skundu pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-18 sprendimą Nr. 11-17-24737 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. Č.“ bei kitus su A. Č. senatvės pensijos mažinimu susijusius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus, priimtus vadovaujantis LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo 8 str. 1 d. nuostatomis, taip pat įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti A. Č. neišmokėtos 8 673,87 Lt senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo (b. l. 46-49).

2014-09-16 sprendime Nr. (1.45)I-7568 VSDFV pasisakė, kad pareiškėjo reikalavimo esmė yra nesutikimas su skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimu (kaip valiniu aktu) pradėti pareiškėjui mokėti sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą pensiją, o ne su skyriaus 2012-07-18 sprendimu Nr.11-17-24737, kuriuo jam paskirta pensija iš naujo, įgijus papildomą stažą. Akcentavo, kad naikinti minėtą sprendimą nėra pagrindo. Skundžiamame akte akcentuota, kad

pareiškėjas A. Č. kreipėsi į VSDFV praleisdamas nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjui pasiūlyta iki 2014-10-16 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pareiškėjui pradėti mokėti sumažintą senatvės pensiją, apskųsti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėta, kad per nustatytą laiką įrodymų nepateikus, arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo skundas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtu (b. l. 7-9).

Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymi, kad teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ginčus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja VSDFV (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013). Pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 p. sakoma, kad skundo nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.

Taigi, VSDFV 2014-09-16 sprendimo dalis, kuria pareiškėjui išaiškinta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundo praleidimo terminą, laikytina tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuriuo nėra išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad tarpiniai procedūriniai sprendimai nepriskirtini administraciniam teismui skųstinų administracinių aktų (veiksmų) kategorijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-574/2011, 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-730/2010 2011-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-286/2011).

Pažymėtina, kad skundžiamame akte pasisakyta ir dėl skyriaus 2012-07-18 sprendimo Nr. 11-17-24737 (b.l. 31), kuriuo pareiškėjui perskaičiuota pensija, teisėtumo – pasisakyta, kad jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas šios akto dalies neskundžia. Vertintina, kad skundžiama tik akto dalis, kuria pareiškėjui pasiūlyta pateikti įrodymus, pateisinančius termimo praleidimą.

Pripažintina, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų VSDFV sprendimas, kuriuo jo prašymas dėl termino atnaujinimo būtų atmestas ir nuspręsta jo pateikto prašymo dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nenagrinėti, ar toks prašymas būtų išnagrinėtas iš esmės. Kaip minėta, VSDFV 2014-10-21 sprendimu pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūrą sustabdė.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi, administraciniame teisme nagrinėtini tarp asmenų ir viešojo administravimo subjekto kilę ginčai, o pareiškėjas turi pagrįsti, kad toks ginčas yra kilęs.

Kaip minėta, VSDFV nėra priėmusi jokio sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą. Pripažintina, kad jog tarp A. Č. ir VSDFV ginčas nėra nekilęs.

Teismui konstatavus, kad VSDFV 2014-09-16 sprendimo dalis, kuria pareiškėjui pasiūlyta pateikti įrodymus, laikytina tarpiniu procedūriniu sprendimu, kurio teisėtumas bei pagrįstumas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka, byla dalyje dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti VSDFV 2014-09-16 sprendimo dalį, nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d.).

Teismų praktikoje ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas, jį išnagrinėjus, patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y., kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (akto) pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-870/2014, 2014-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-626/2014 ir kt.).

Taigi, ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos nepriemokos priteisimo gali būti keliamas tik tuo atveju, jeigu VSDFV išnagrinėtų jo pateiktą skundą ir savo sprendimu jį atmestų (tenkintų iš dalies).

Atsižvelgus į tai, kad A. Č. pateikto prašymo dėl pensijos nepriemokos grąžinimo nagrinėjimo procedūra nėra užbaigta, t. y. neišnaudota išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir šia tvarka galima pasinaudoti, darytina išvada, kad skundo dalis, kurioje prašoma priteisti pareiškėjo nurodytą pensijos nepriemoką, paliktina nenagrinėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Pagal Taisyklių 31 punktą, VSDFV direktoriui ar direktoriaus pavaduotojui suteikta teisės spręsti dėl termino atnaujinimo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, būtent VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir tik ji turi teisę spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Taigi, VSDFV, kaip viešojo administravimo institucijai, suteikta teisė spręsti klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti terminą. Teismui tokia kompetencija nesuteikta, todėl bylos dalis dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepatenkinus skundo nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 101 str. 1 d., 102 str. 2 d., 103 str. 1d., 104 str. 3 d., 149 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nutraukti bylos dalį dėl A. Č. skundo reikalavimo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-09-16 sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalį, kuria jam pasiūlyta pateikti įrodymus, pateisinančius skundo padavimo termino praleidimo priežastis.

Nutraukti bylos dalį dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo A. Č. skundo reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2 512,13 eurų (8 673,87 Lt) senatvės pensijos nepriemoką, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.