- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-210-449/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- V. Ž., M. T.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:
pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo V. K. priteista 4 200 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Ž..
Iš nuteistojo V. K. taip pat priteista 2 765 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad:
1.1. jis padarė nužudymą, o būtent: 2016-10-15, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 19.50 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja Z. T. metu ne mažiau kaip 8 (aštuonis) kartus tyčia žarstekliu sudavė Z. T. į galvą, tuo padarė jai daugybines muštines žaizdas galvoje, daugybinius skeveldrinius įspaustinius kaukolės skliauto kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimą bei smegenų sukrėtimą, nuo ko Z. T. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė Z. T.. Tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.
1.2. jis sunaikino turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą, tyčia į viryklę pro atidengtus besikūrenančios krosnies viryklės metalinius žiedus ant žarijų įkišęs skudurą, kurio kitą galą padėjo ant greta krosnies viryklės buvusio poroloninio čiužinio, padegė K. Č. priklausantį namą, taip sunaikindamas Z. T. priklausančius daiktus: 2 (dvi) lovas, šaldytuvą, dujinę viryklę, stalą, du fotelius ir 3 (tris) spinteles – bendros 100 eurų vertės, nukentėjusiajam M. T. priklausančius daiktus: dvigulę lovą, sekciją, virtuvės baldų komplektą, didelę drabužių spintą, komodą, kambarinę spintelę, 2 (du) stalus, virtuvinį kampą, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, sulčiaspaudę – bendros 1883 eurų vertės, bei kieto kuro židinio krosnelę – 782 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino turtą ir M. T. padarė 2765 eurų vertės žalą. Tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jam paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o „uždaru režimu“ Lukiškių izoliatoriuje.
2.1. Apeliantas nurodo, kad bausmės atlikimui pataisos namuose prieštarauja. Tai motyvuoja tuo, kad nužudytos Z. T. sūnus M. T., jo manymu, bandys su juo susidoroti ir tai padarys su kitų asmenų, jo pažįstamų, irgi atliekančių laisvės atėmimo bausmes, pagalba. Nuteistojo nuomone, tokia grėsmė jam gali kilti X pataisos namuose, kuriuose jis turėtų atlikinėti bausmę, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Skunde nuteistasis nurodo, kad M. T. pažįsta kaip agresyvų asmenį, o apie savo planus su juo susidoroti M. T. netgi pasakė pats kai jie abu buvo kartu vežami į teismo posėdžius kitoje byloje. M. T. pasakė, kad jam (V. K.) „taip paprastai nesibaigs“.
2.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nors skiriant bausmes siekiama asmenį pataisyti, tačiau pataisos namuose tokie tikslai nepasiekiami. Pataisos namuose vartojami narkotikai, alkoholis, galioja nusikaltėlių sugalvotos taisyklės ir yra daromi nauji nusikaltimai. Jis nenori ten tapti visai sugadintu žmogumi. Mano, kad atlikdamas bausmę „uždarame režime“ galės būti apsaugotas nuo keršto ir pasirengs doram gyvenimui.
3. Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį pakeisti ir V. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime. Prokuroras nuteistojo V. K. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis V. K.. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio ir jame suformuoto prašymo matosi, kad V. K. neginčija teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo ir jo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir netgi jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliantas nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria laisvės atėmimo bausmė jam paskirta atlikti pataisos namuose. Jis prašo paskirti atlikti bausmę „uždarame režime“ Lukiškių kalėjime – tardymo izoliatoriuje, t. y. kalėjime.
6. Teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta dėl kelių priežasčių.
7. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BPK 320 str. 4 d. pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas kalėjime, lyginant su pataisos namais, susijęs su didesniais bausmę atliekančio asmens suvaržymais, nuteistųjų laikymo šioje pataisos įstaigoje sąlygos ir tvarka griežtesnės. Todėl akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas irgi atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime reikštų nuteistojo padėties pabloginimą. O taip pat pabloginti nuteistojo padėtį, kaip jau buvo nurodyta, apskritai galima tik kai dėl to yra prokuroro arba nukentėjusiojo skundai. Tokie apeliaciniai skundai šioje byloje nepaduoti.
8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pats nuteistasis, kuriam paskiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pataisos įstaigos, kurioje atliks bausmę, rūšies ir konkrečios įstaigos pasirinkti negali. BK 50 str. 3 d. yra nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (BVK). Šioje byloje nustatyta, kad V. K. ir anksčiau teistas, jau yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, šį kartą skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo V. K. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Todėl teismo sprendimas paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti būtent pataisos namuose atitinka ir BK 50 str. 3 d. bei atitinkamų BVK normų reikalavimus, ir galiojančią teismų praktiką.
9. Iš apeliacinio skundo turinio, jame dėstomų argumentų matosi, kad prašydamas paskirti bausmę atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime, V. K. iš esmės siekia ne bausmės sau pagriežtinimo ar jos atlikimo sąlygų pasunkinimo. Toks apelianto prašymas pirmiausia grindžiamas jo baime, kad pataisos namuose nužudytos Z. T. sūnus M. T. gali jam atkeršyti už šį padarytą labai sunkų nusikaltimą ir pats arba per kitus asmenis su juo susidoroti, t. y. panaudoti prieš jį fizinį smurtą. Be to, nuteistasis nurodo, kad pataisos namuose vyraujanti aplinka nepadeda bausmę atliekančiam asmeniui pasitaisyti, nes ten jaučiama neigiama kitų bausmę atliekančių asmenų įtaka ir pan. Tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta.
10. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai apie galimus kažkokius M. T. keršto veiksmus ateityje, taip pat apie neigiamą kitų nuteistųjų įtaka arba jų keliamą pavojų nuteistajam ateityje yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija pažymi dar ir tai, kad tie klausimai, apie kuriuos dėstoma V. K. apeliaciniame skunde, apskritai neturi būti siejami su pataisos įstaigos, kurioje jis atliks bausmę, rūšies nustatymu. Apeliantas nurodo, kad apie galimus keršto veiksmus M. T. pats jam yra sakęs šiuo metu, kai jie abu dalyvauja kitos baudžiamosios bylos nagrinėjime. Tačiau dėl tokių M. T. veiksmų nuteistasis V. K. turi teisę kreiptis į prokurorą ar kitas teisėsaugos institucijas. Ir tai padaryti jis turi visas galimybes. Tas pats pasakytina ir apie bet kokių neteisėtų veiksmų prieš šį nuteistąjį ateityje pataisos namuose galimybę.
11. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat dar kartą pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato BVK, konkrečiai, šio kodekso X skyrius. BVK 66-69 straipsniai nustato nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas, jų palikimo kardomojo kalinimo vietose, perkėlimo iš pataisos įstaigos į kardomojo kalinimo vietas, taip pat nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą sąlygas ir tvarką. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. vieną iš pataisos įstaigų rūšį – kalėjimą vadina „uždaru režimu“. Tačiau BVK 70 str. numato nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo galimybę ne tik kalėjime, bet ir kitų rūšių pataisos įstaigose. BVK 70 str. 6 d. netgi konkrečiai nurodyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Tai reiškia, kad apelianto pageidavimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būti izoliuotam nuo kitų nuteistųjų gali būti realizuotas ir pataisos namuose, o ne parenkant jam griežtesnę pataisos įstaigos rūšį. Bet kuriuo atveju visi šie klausimai galės ir turės būti sprendžiami tik skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus ir jo vykdymo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai, taip pat ir numatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, gali būti sprendžiami ir teisme BPK 362 str. nustatyta tvarka.
12. Atsakiusi į apeliacinio skundo argumentus ir juos atmetusi, teisėjų kolegija šioje nutartyje jau aptarė klausimų, kurie dėstomi skunde, sprendimo būdą, taip pat tai, kad tie klausimai galės būti sprendžiami tik nuosprendžio vykdymo metu. Tuo tarpu dėl tų pačių apelianto argumentų naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį, juo labiau, pabloginti nuteistojo padėtį, kai dėl to nepaduoti prokuroro arba nukentėjusiojo apeliaciniai skundai, jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.