Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. e2A-55-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
e2A-55-392/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
I. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-55-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04546-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo I. S. (I. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui I. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą I. S. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti prie statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą priestatą bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui I. S. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovą I. S. mokėti po 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Nurodė, kad atsakovas I. S., neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstravo nuosavybės teise valdomą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą. Analogiška teisinė reglamentacija nurodoma minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakovas, pažeisdamas nurodytas teisės aktų nuostatas, savavališkai rekonstravo nesudėtingą statinį į neypatingą. T. y. atsakovas, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, rekonstravo nesudėtingą statinį, prie seno statinio (8,16 m x 6,16 m) pristatė priestatą 9,25 m x 6,45 m, h – 7,00 m, taip atlikdamas rekonstrukcijos darbus išplėtė statinio plotą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte, nustatyta, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. To paties reglamento 9.5 punkte numatyta, kad laikoma jog statinio laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos, kai prie statinio pristatomas priestatas, jei dėl šio priestato keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan., esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Atsakovas atlikdamas savavališkus rekonstrukcijos darbus, sukėlė sienas į viršų, taip įrengdamas ir naujas laikančiąsias konstrukcijas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad neypatingo statinio rekonstrukcijos atveju yra būtinas leidimas rekonstruoti statinį, o 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato privalomą rekonstravimo projektą. Atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai rekonstravo jam nuosavybės teise priklausantį statinį, atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas atsakovui 2015 m. sausio 13 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150113-00007. 2015 m. sausio 13 d. atsakovui buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150113-00009, kuriuo atsakovui nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 13 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas 2015 m. liepos 14 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją pratęsti minėto nurodymo įvykdymo terminą, o 2015 m. liepos 21 d. Sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (23.51)-RE-185 terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti buvo pratęstas iki 2015 m. spalio 13 d. Tačiau Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-151109-00215 nustatyta, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Atsakovas I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė kad, atsakovas siekia visais teisėtais būdais įteisinti pastato rekonstrukciją. Kadangi atsakovui priklausantis statinis yra valstybinėje žemėje, todėl Nacionalinė žemės tarnyba dar 2014 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo, jog neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų vykdoma šio pastato rekonstrukcija, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2015 m. sausio 14 d. išdavė specialius architektūros reikalavimus. Be to, atsakovas kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo, esančiam statiniui eksploatuoti suformavimo. Problema yra tame, kad kaip vėliau paaiškėjo, rekonstruotas statinys pateko į miškų paskirties žemės plotą, nors realiai ten miško nėra, todėl atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl šio sklypo dalies išbraukimo iš miško plotų teritorijos. Atsakovas deda visas pastangas gauti leidimą rekonstruoti pastatą ir jį įteisinti. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, jog atsakovas I. S. 2014 m. liepos 31 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui dėl sutikimo rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2014 m. rugsėjo 26 d. raštu nurodė, jog neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka, gavus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pritarimą, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, trečiųjų asmenų interesų, būtų vykdomi ginčo statinio rekonstravimo darbai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą I. S. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti jam nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus. Atsakovui I. S. neįvykdžius įpareigojimo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus – įpareigojo atsakovą I. S. savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam devynių mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatytas dalis, taip, kad atitiktų Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo 2002 m. gruodžio 28 d. atliktus kadastrinius matavimus ir sutvarkyti statybvietę.Teismas nustatė, kad I. S. nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas turi vieną priestatą (viso yra 4 patalpos). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 14 d. įsakymu buvo nuspręsta pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant kitos paskirties žemės sklypo suformavimą po I. S. nuosavybės teise priklausančiu statiniu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 26 d. raštu neprieštaravo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams gavus Vilniaus rajono savivaldybės pritarimą ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 13 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-150113-00007 patvirtina, jog gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas savavališkai; nustatytų pažeidimų padarymo laikas – 2014 m. gruodžio 29 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 13 d. I. S. pateikė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2015 m. liepos 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo terminą iki 2015 m. spalio 13 d. (pagal I. S. prašymą). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. nurodė, jog žemės sklypas po pastatais (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentuose nesuformuotas. Vilniaus rajono savivaldybės 2016 m. liepos 7 d. rašte nurodė, jog 2016 m. gegužės 31 d. prašymas išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atmestas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymu buvo patvirtintas M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatytos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai, taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, išskyrus suformuotus žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 2390, 2391, 154. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba 2016 m. lapkričio 28 d. rašte Dėl tarnybinės pagalbos nurodė, kad teritorija, kurioje yra gyvenamasis namas, miško žemės plotu buvo inventorizuota 1986 metais. 2014 metais pagal I. S. prašymą atliktas miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, patikslinant duomenis, dalį teritorijos išbraukiant iš miško žemės ploto.Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog atsakovas, neturėdamas rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, prie nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatė 9,25 m ilgio ir 6,45 m pločio, 7,00 m aukščio pastato dalį. Rekonstrukcijos projektas ir leidimas yra statybą leidžiantys dokumentai, o statinių rekonstrukcija jų nesant laikytina savavališka. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnį ir nustatyti devynių mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto rekonstrukcijai įteisinti, t. y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą. O neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovui turi būti taikomas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodymas – savavališkai pastatyto statinio nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant: įpareigoti atsakovą I. S. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti jam nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus; atsakovui I. S. neįvykdžius įpareigojimo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus – įpareigoti atsakovą I. S. savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam devynių mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatytas dalis taip, kad atitiktų 2005 m. gruodžio 7 d. atliktus kadastrinius matavimus. Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovui I. S. neįvykdžius nustatytu terminu teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, įpareigoti atsakovą I. S. mokėti po 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nustatė, kad atsakovas ginčo statinį rekonstravo neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, todėl ginčo statinio statyba yra laikoma savavališka. Ieškovė neprieštarauja teismo sprendimui dalyje dėl įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismas šiuo atveju taikė netinkamą teisės aktą. Teismas, pasisakydamas dėl savavališkos statybos padarinių, taikė Statybos įstatymo 33 straipsnį ir nustatė devynių mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto rekonstrukcijai įteisinti. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, o ne savavališkos statybos padarinių šalinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie, vadovaujantis Statybos įstatymo 32 straipsniu, šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas šis įstatymas.Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nesprendė ieškovės reikalavimo: neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovą mokėti po 30 Eur baudą į inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Visais atvejais įpareigojant atsakovą šalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime turi nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.Atsakovas I. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje dėl termino parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto rekonstrukcijai įteisinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti 24 mėnesių terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus. Sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas atsakovui nustatyti terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto rekonstrukcijai įteisinti. Tačiau, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėjo atsižvelgti į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinti administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, turtinę padėtį, amžių, sveikatos būklę ir kt. Mano, jog teismas, nustatydamas tokį itin trumpą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto rekonstrukcijai įteisinti, pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas neatsižvelgė į atsakovo amžių, į tai, jog jis neįgalus pensininkas, neraštingas, todėl jo sveikatos būklė, išsilavinimas, socialinė padėtis, lietuvių kalbos nemokėjimas, turtinė padėtis apsunkina galimybes tvarkyti reikalus susijusius su šiuo ginču. Teismo nustatytas 9 mėnesių terminas yra niekaip neįvykdomas, nustačius tokį trumpą terminą teismo sprendimas netenka prasmės, nes akivaizdu, kad sprendimas dėl įpareigojimo įvykdymo per tokį itin trumpą terminą yra neįvykdomas ir reikalaujantis papildomo teisminio įsikišimo dėl termino pratęsimo.Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistą. Apeliantas civilinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pažeidė įstatymų reikalavimus, t. y. statybos darbus vykdė be statybas leidžiančio dokumento, teismo prašė suteikti daugiau laiko dokumentų tvarkymui. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą, kuris yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą. Apeliantas tik apeliaciniame skunde nurodo, kad yra senyvo amžiaus, pensininkas, jo pajamos yra minimalios, dėl ko jis per nustatytą terminą negalės įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė įrodymų, kad jos pajamos mažos (dokumentai nepateikti ir su apeliaciniu skundu). Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės prašymas pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį ištaisant tik turto objekto adresą nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir keisti teismo sprendimą. Gatvės pavadinimas gali būti taisomas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovės prašymas išnagrinėti naują (nenagrinėtą) reikalavimą apeliacinės instancijos teisme dėl 30 Eur baudos paskyrimo atsakovui už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, pažeis civilinio proceso koncentruotumo principą, pagal kurį šalys privalo galutinai suformuluoti savo reikalavimus rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl savavališkos statybos padarinių taikė netinkamą teisės aktą, ir nesprendė ieškovės reikalavimo, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovą mokėti po 30 Eur baudą į inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Apeliantė nurodo, kad visais atvejais įpareigojant atsakovą šalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime turi nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia ieškovo pozicija gali būti pagrįsta, tačiau atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, ieškovė turės teisę kreiptis į antstolį, kuris vykdymo procese gali kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui už teismo įpareigojimo nevykdymą, skyrimo. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminą atsakovui parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus vadovavosi Statybos įstatymo 33 straipsniu. Tačiau Statybos įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovas, neturėdamas rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, savavališkai atliko namo rekonstrukciją. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Statybos įstatymo 32 straipsniu, kuriame nustatyta, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Nors, kaip teisingai nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama teisės norma, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturėjo įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, ir nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį ištaisant tik nekilnojamojo turto objekto adresą nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą. Apeliantė gali pasinaudoti CPK 276 straipsnyje nustatyta teise kreiptis į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo.

Dėl atsakovo I. S. apeliacinio skundo

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 9 mėnesių terminu parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto rekonstrukcijai įteisinti, nes teismas nustatydamas itin trumpą terminą neatsižvelgė į atsakovo amžių, jo sveikatos būklę, socialinę ir turtinę padėtį.Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui dar 2015 m. sausio 13 d. surašytas savavališkos statybos aktas. 2015 m. sausio 13 d. privalomuoju nurodymu atsakovui nustatyta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2015 m. liepos 13 d. 2015 m. liepos 21 d. sprendimu atsakovui privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. spalio 13 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu 2015 m. lapkričio 9 d. nustatyta, kad anksčiau minėtas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Ieškovė 2015 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovės ieškinį 2017 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad apeliantas iki skundžiamo sprendimo priėmimo turėjo 25 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo dėl atsakovo padarytų pažeidimų nėra, pagrįstai nustatė 9 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus. Be to, iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos praėjo dar ilgesnis terminas - 12 mėnesių, per kuriuos atsakovas turėjo galimybę įvykdyti jo atžvilgiu priimtą nepalankų sprendimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje 9 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos projektinės dokumentacijos parengimui ir statinio rekonstrukciją leidžiančių dokumentų gavimui yra pakankamas. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo I. S. (I. S.) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė