- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- A-756-111-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes (praneeja),
teismo posedyje raytinio proceso ir apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 11 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo N. P. skunda atsakovui Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treciuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, del tarnybinio patikrinimo ivados dalinio panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas N. P. kreipesi su skundu i Klaipedos apygardos administracini teisma praydamas: 1) panaikinti Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipedos apskrities VPK) 2008 m. spalio 31 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr. 30-IS-13 „Del N. P. sveikatos sutrikdymo“ dali ir pripa˛inti, kad 2008 m. rugpjucio 1 d. Klaipedos apskrities VPK 4-ojo policijos komisariato tyrejo N. P. sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu; 2) ipareigoti Klaipedos apskrities VPK iduoti pareikejui siuntima i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Pareikejas skunde nurode, kad 2008 m. rugpjucio 1 d. apie 14 val. 16 min. Klaipedos miesto 4 policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupes specialisto nurodymu jis nuvyko i nusikalstamos veikos padarymo vieta (Taikos pr. 141, Klaipeda) ir siekdamas surasti dingusiu daiktu, oko per traneja, taciau u˛kliuves u˛ metaliniu konstrukciju ir griudamas ant atriu metaliniu strypu patyre blauzdos ir pa˛asties traumas. Ta pacia diena Klaipedos universitetines ligonines priemimo skyriuje jo ap˛iura atlikes gydytojas Arnas Stakevicius diagnozavo, kad jis turi dvi pletines ˛aizdas – apie 3 cm ilgio deineje pa˛astyje ir apie 6 cm ilgio deines blauzdos apatiniame trecdalyje. Del patirtu su˛alojimu jis gydesi ir buvo nedarbingas nuo 2008 m. rugpjucio 1 d. iki 2008 m. rugpjucio 22 d. Susi˛alojimo metu buvo blaivus. Klaipedos apskrities VPK virininkas 2008 m. spalio 31 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 30-IS-13, kurioje pripa˛inta, kad jo patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas, susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu, taciau siuloma kompensacijos nemoketi. Pareikejas skunde pa˛ymejo, jog i nustatytu faktiniu aplinkybiu (del kuriu ginco nera) matyti, kad jis trauma patyre tarnybos metu. Jokiu duomenu, leid˛ianciu manyti, kad nagrinejamu atveju jis nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, nera, todel patirto su˛alojimo negalima vertinti kaip jo paties didelio neatsargumo pasekmes. Todel, pareikejo nuomone, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, jam turi buti imoketa istatymo numatyto dyd˛io kompensacija. Savo skunda pareikejas taip pat grinde Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A15-327/2005, 2006 m. vasario 1 d. nutartis administracineje byloje Nr. A15-740/2006) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkricio 22 d. nutarimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos apskrities VPK prae atmesti pareikejo skunda kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad 2008 m. rugpjucio 1 d. pareikejas policijos komisariato budetojo nurodymu nuvyko i nusikalstamos veikos padarymo vieta gautai informacijai patikrinti. Statybvieteje okdamas per traneja pareikejas nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, u˛kliuvo u˛ metaliniu konstrukciju ir patyre trauma. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigybiu atlikimo ar pareiguno statuso, imokama nuo 1 iki 5 metu jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Atsakovo nuomone, nagrinejamu atveju negalima teigti, kad informacijos patikrinimas ivykio vietoje buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareikejo sveikatai ar gyvybei. Pareikejas trauma patyre del laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, t. y. nenustatytoje vietoje perokti ikasta traneja, nesilaikant statybvieteje darbo saugos taisykliu reikalavimu. Pareikejo kritimas ir patirta trauma vertintini kaip paties pareikejo didelio neatsargumo pasekmes, nesusijusios su tarnybiniu butinumu. Todel, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 6 dalimi, kompensacija pareikejui neturi buti mokama. Atsakovo nuomone, pareikejo patirta trauma vertintina kaip nelaimingas atsitikimas.
II.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 11 d. sprendimu pareikejo skunda patenkino: 1) panaikino Klaipedos apskrities VPK 2008 m. spalio 31 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr. 30-IS-13 dali, kuria pripa˛inta, jog pareikejas patyre nelaiminga atsitikima tarnyboje, ir pripa˛ino, kad pareikejo sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje atliekant tarnybines pareigas; 2) ipareigojo Klaipedos apskrities VPK iduoti pareikejui siuntima i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Teismas sprendime nurode, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali (byloje aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. X-804 redakcija) pareigunui kompensacija (nuo 1 iki 5 metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io) del sveikatos sutrikdymo mokama nustacius viena i iu atveju: 1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ar pareiguno susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas yra susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato CMEK (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintu Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu (toliau – ir Taisykles) 3-10 punktu nuostatas, del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ityrimo vidaus tarnybos istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti prie˛astini ryi ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas kompensacijos mokamos tik tuomet, kai tarnybiniu pareigu ejimas arba tarnyba buvo su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo prie˛astimi. Statute nera pateikta „susi˛alojimo del tarnybos savoka“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos (administracines bylos Nr. A11-735/2005, Nr. A5-986/2006, Nr. A2-1172/2006, Nr. A261-1956/2008), kad pagal savokos „susi˛alojimas del tarnybos“ prasme laikytina, jog ji pasireikia tuo, kad tarp patirto su˛alojimo ir tarnybos yra tiesioginis prie˛astinis ryys. Tai reikia, kad aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje jis tarnauja) vadovybes nurodymus arba patvarkymus. Pareikejas yra vidaus tarnybos pareigunas. Statuto 3 straipsnio 1 ir 7 dalys itvirtina tarnybos ypatumu kompensavimo principa, kuriuo grind˛iama vidaus tarnyba, reikianti, kad pareigunu tarnybos ypatumai (padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesnis darbo laikas ir ivairus su tarnyba susije apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teises aktuose nustatytomis socialinemis garantijomis. Pareigunu tarnyba yra ir atsakinga, ir pavojinga. Kiekvienoje situacijoje, kiekvienu atveju pareigunas turi priimti atsakingus sprendimus, pasirinkti tinkama, optimaliausia elgesio varianta, siekdamas ivengti neigiamu pasekmiu, apginti kitus asmenis bei u˛tikrinti vieaja tvarka. I tarnybinio patikrinimo med˛iagos matyti, kad 2008 m. rugpjucio 1 d. 14 val. 16 min. Klaipedos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui D. ˇ. pranee apie statybos irankiu vagyste daugiabucio namo statybvieteje, Taikos pr. 141, Klaipedoje. Operatyvaus valdymo grupes specialisto nurodymu Klaipedos miesto 4-ojo policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejas N. P. , tuo metu buves operatyvines grupes sudetyje, buvo isiustas patikrinti informacijos. Nuvykes i ivykio vieta N. P. ap˛iurejo statybviete ir, okdamas per ikasta traneja, griuvo ant alia gulejusios i armaturos strypu sutvirtintos konstrukcijos atsikiusiais galais ir patyre blauzdos ir pa˛asties traumas. Del to buvo nedarbingas nuo 2008 m. rugpjucio 1 d. iki 2008 m. rugpjucio 22 d. Paaikinimuose apie ivyki pareikejas nurode, jog susi˛alojo griudamas statybvieteje: bevaikciodamas po statybviete oko per ikasta traneja ir griuvo ant alia gulejusios i armaturos strypu suvirintos konstrukcijos. Griuvimo momentu rankose laike dokumentu dekla, radijo stoti, fotoaparata bei rankine, ir tai apsunkino judejimo sauguma. Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato virininko 2006 m. liepos 19 d. isakymu Nr. 30-V-245 patvirtinto Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipedos miesto 4-ojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimu skyriaus tyrejo pareigybes apraymo 14-19 punktai nustato ias pareigas einancio valstybes tarnautojo funkcijas: priimti piliecius su skundais, praneimais, pareikimais apie nusikalstamas veikas, priimti sprendimus; pagal kompetencija vykdyti ikiteisminio tyrimo instituciju, teismu ir prokuraturos pavedimus; nagrineti padarytu nusikalstamu veiku prie˛astis bei salygas ir imtis priemoniu joms alinti bei rengti ir igyvendinti priemones, u˛kertancias kelia nusikalstamoms veikoms; dirbti operatyvinese grupese, atlikti nusikalstamu veiku ir baud˛iamuju nusi˛engimu ikiteismini tyrima. Teismas sprendime pa˛ymejo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra pasisakes, jog tais atvejais, kai istaigos vadovas Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme patvirtina pareigunui nepalankia tarnybinio patikrinimo ivada ir ja remdamasis del Statuto 40 straipsnio nuostatu taikymo jokio atskiro administracinio akto nepriima, tokia tarnybinio patikrinimo ivada, atsi˛velgiant i konkrecias faktines aplinkybes, gali buti vertinama kaip pareikejui teisines pasekmes sukeliantis sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. baland˛io 24 d. nutartis administracineje byloje Nr. A11-333/2007; 2007 m. gegu˛es 2 d. nutartis administracineje byloje Nr. A11-457/2007). Nagrinejamu atveju tarnybinio patikrinimo ivada sukelia pareikejui teisines pasekmes – jos pagrindu nuspresta, jog patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas, susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu, ir nuspresta nemoketi kompensacijos. Tokia ivada atitinka individualaus administracinio akto po˛ymius, numatytus Vieojo administravimo istatymo 8 straipsnyje ir Administraciniu bylu teisenos istatymo 2 straipsnio 14 dalyje. Atsakovo nuomone, nagrinejamu atveju pareikejas elgesi neatsargiai, o vaikciojimas statybvieteje neatitinka padidejusio pavojaus sveikatai ir gyvybei savokos. Administracines teises teorijoje didelio neatsargumo savokos apibre˛imo nera. Vidaus tarnybos statute i savoka taip pat nera iaikinta. Todel nagrinejamu atveju i savoka turi buti aikinama taip, kaip ji aikinama atsi˛velgiant i bendruosius teises principus, teisingumo ir protingumo kriterijus, konkretu ivyki bei konkrecias aplinkybes. Teisineje literaturoje didelis neatsargumas apibre˛tas kaip paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmu ˛alingas pasekmes, taciau lengvabudikai tikisi ju ivengti. Nagrinejamu atveju pareikejo veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo. Byloje nera irodymu, kad pareikejas, vaikciodamas statybvieteje, nepaise paprasciausiu atidumo, rupestingumo taisykliu. Nera pateikta jokiu irodymu, kad pareikejas galejo patekti i statybos objektus kitu keliu. I nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu matyti, kad pareikejas patyre trauma tarnybos metu, dirbdamas operatyvines grupes sudetyje ir vykdydamas nusikalstamos veikos tyrima. Pastaroji aplinkybe Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme nulemia patirtos traumos priskyrima su˛alojimo del tarnybos kategorijai. Teismas konstatavo, kad pareikejo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, todel skund˛iamos tarnybinio patikrinimo ivados dalis, kuria pripa˛inta, kad pareikejo patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas, susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu, keistina, nurodant, kad pareikejo sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje del tarnybiniu pareigu atlikimo. Teismas sprendime taip pat nurode, jog Statuto 40 straipsnio 8 dalis numato, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato CMEK, vadovaudamasi Vyriausybes tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigunu ar kursantu sunkiu, apysunkiu ir lengvu su˛eidimu, traumu bei kitu sveikatos sutrikdymu sarau Vyriausybes nustatyta tvarka. Vyriausybes 2004 m. rugsejo 22 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareiguno ar vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykliu 4 punktas numato, kad pareigunas siunciamas i CMEK, kai vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba. Pagal iu taisykliu 5 punkta pareiguna i CMEK siuncia vidaus reikalu statutine istaiga. Todel atsakovas ipareigotinas iduoti pareikejui siuntima i CMEK (Statuto 40 straipsnio 8 dalis).
III.
Apeliaciniais skundais atsakovas Klaipedos apskrities VPK ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos prao panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti. Apeliantu nuomone, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme nagrinejamu atveju negalima teigti, kad informacijos patikrinimas ivykio vietoje buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareikejo sveikatai ar gyvybei. Ivertinus ivykio vietoje paties pareikejo apsisprendima kaip apeiti ikasta traneja, galima konstatuoti, kad prie patirdamas trauma pareikejas statybvieteje akivaizd˛iai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel kritimas ir patirtas su˛alojimas vertintini kaip paties pareikejo didelio neatsargumo pasekmes, nesusijusios su tarnybiniu butinumu. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad kompensacijos nemokamos, jeigu pareiguno ar kursanto mirties arba susi˛alojimo prie˛astis buvo samoningas, su tarnybiniu butinumu nesusijes saugumo taisykliu pa˛eidimas. Todel pareikejui kompensacija iuo atveju nepriklauso. Apeliantu nuomone, teismas netinkamai aikino Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies 6 punkto nuostatas. Apeliantai pa˛ymi, kad iuo metu galiojancioje Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies redakcijoje istatymu leidejas vartoja 3 savokas: „su˛alotas“, „susi˛alojo“ ir „sveikata sutrikdyta“. Dviejose salygose, kurios siejamos su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, istatymu leidejas vartoja visas tris savokas, o trecioje – tik viena savoka „sveikata sutrikdyta“. Teismas nepagristai tapatina teiginius „sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ ir „sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu“. Apeliantu nuomone,
savoka „sveikata sutrikdyta“ neapima savoku „su˛alotas“ ir „susi˛alojo“, ji reikia, kad pareiguno sveikatai buvo padarytas poveikis i alies, t. y. tie atvejai, kai jo sveikata yra sutrikdoma kito asmens ar asmenu del jo tarnybiniu pareigu vykdymo. Be to, teiginiai „sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ ir „sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso“ nera tapatus, nes sveikata del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso gali buti sutrikdyta ir ne tarnybiniu pareigu atlikimo metu. Pareikejo patirta trauma negali buti vertinama kaip sveikatos sutrikdymas del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, nes pareikejo sveikata nebuvo sutrikdyta – jis susi˛alojo, be to, susi˛alojimas ivyko ne del tarnybiniu pareigu atlikimo, o tarnybiniu pareigu atlikimo metu. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruod˛io 14 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A9-1123/2007 aikindamas galiojancias Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, pa˛ymejo, jog „Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija mokama pareigunams dviem atvejais: 1) kai pareiguno sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarp iu pareigu atlikimo, susijusio su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, ir pareiguno sveikatos sutrikdymo yra prie˛astinis ryis; 2) kai pareiguno sveikata buvo sutrikdyta del pareiguno tarnyboje atliekamu ar atliktu pareigu arba del pareiguno statuso (pavyzd˛iui, treciuju asmenu neteisetos veikos prie pareiguna motyvu buvo pareiguno tarnyboje atlikti veiksmai). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatu analize leid˛ia teigti, kad draudimo imokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas tarnybos metu (iskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai, arba yra nu˛udomas, jo sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu vykdymo ar pareiguno statuso. Tais atvejais, kai pareiguno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, taciau ne del aukciau nurodytu prie˛asciu, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teises aktai.“ Taciau teismas nagrinejamu atveju neatsi˛velge i tu paciu teises normu taikyma ankstesneje analogikoje byloje ir neu˛tikrino vienodos (nuoseklios, neprietaringos) teismu praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas del netinkamo materialines teises normu aikinimo ir taikymo (Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 143 str.).
Nagrinejamoje byloje gincas yra kiles del atsakovo 2008 m. spalio 31 d. tarnybinio patikrinimo ivados dalies, kuria pripa˛inta, jog pareikejo 2008 m. rugpjucio 1 d. patirta trauma (deines blauzdos ir deines pa˛asties pletines ˛aizdos) yra nelaimingas atsitikimas, susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu, teisetumo ir pagristumo. Pareikejas skundu prae pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog N. P. sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje del tarnybiniu pareigu atlikimo, o rezoliucineje dalyje nusprende panaikinti tarnybinio patikrinimo ivados dali, kuria pripa˛inta, jog N. P. patyre nelaiminga atsitikima tarnyboje ir nurodyti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje atliekant tarnybines pareigas.
Kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais reglamentuoja teises normos, itvirtintos Statuto 40 straipsnio 3 dalyje.
Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali (byloje aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. X-804 redakcija) pareigunui kompensacija del sveikatos sutrikdymo mokama nustacius viena i iu atveju: 1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.
Ar pareiguno <...>, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, <...>, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, <...> susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno <...> gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 (toliau – ir Taisykles) 3-10 punktu nuostatas del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ityrimo vidaus tarnybos istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryi ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, ar tarnybiniu pareigu atlikimas yra susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Taisykliu 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo ivados, kuri teikiama tvirtinti istaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp ju - nurodyti ar yra nustatytas prie˛astinis ryys, ar teises aktu nustatyta tvarka imoketina kompensacija (Taisykliu 10.6 punktas). Skund˛iamoje ivadoje i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisykliu 10 punkte nurodytus klausimus atsakyta.
Statuto 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigunu sveikata ir gyvybe visam ju tarnybos laikui valstybes biud˛eto leomis privalomai draud˛iama nuo nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nuo nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nuo nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos. Pareigunu sveikatos ir gyvybes draudimo suma lygi jo darbo u˛mokesciui, mokamam draudiminio ivykio menesi, padaugintam i 12, ir negali buti didesne u˛ 48 Vyriausybes nustatytas minimalias menesines algas. Aptariamos redakcijos Statuto 2 straipsnio 8 dalis apibre˛ia, kad nelaimingas atsitikimas tarnyboje ar susijes su tarnyba – ivykis tarnybos metu, iskaitant eismo ivyki tarnybos metu, ivykis pertraukos pailseti ir pavalgyti metu, jei pareigunas ios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareiguno tarnybiniu pareigu atlikimu susijes ivykis, kurio metu pareigunas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar keliu veiksniu poveiki, kurio padarinys yra pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.
I minetu Statuto nuostatu akivaizdu, kad istatymu leidejas atribojo kuriais atvejais del sveikatos sutrikimu vidaus tarnybos pareigunui turi buti imokama atitinkamo dyd˛io kompensacija, o kuriais draudimo imoka. Pa˛ymetina, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytu socialiniu garantiju taikyma (skirtingai nuo Statuto 49 straipsnio 1 dalyje) istatymu leidejas sieja su papildomais kriterijais, t. y. tarnybiniu pareigu atlikimas turi buti susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. ie kriterijai turi buti vertinami ne tik atsi˛velgiant i Statuto 3 straipsnio 7 dalyje pateikta vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principo samprata, bet ir tiesiogiai siejami su konkrecia pareiguno veikla, vykdant Policijos veiklos istatyme bei pareigybes aprayme nustatytas funkcijas.
Pa˛ymetina, kad pareikejo N. P. susi˛alojimo aplinkybes byloje abejoniu nekelia ir del ju ginco tarp aliu nera. Pareikejas, eidamas Klaipedos miesto 4-ojo policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejo pareigas, budamas operatyvines grupes sudetyje, 2008 m. rugpjucio 1 d. 14.18 val. komisariato budincio vieosios policijos Operatyvaus valdymo grupes specialisto nurodymu buvo isiustas i ivykio vieta – daugiabucio namo statybviete del statybos irankiu vagystes. Paaikinimuose N. P. nurode, kad iekodamas galimai dingusiu daiktu statybvieteje oko per ikasta traneja ir griuvo ant alia gulejusios i armaturos strypu suvirintos konstrukcijos, ko pasekmeje susi˛alojo.
Taigi ginco, kad pareikejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, nagrinejamoje byloje nera. Taciau, teiseju kolegijos vertinimu, pagal bylos aplinkybes iuo konkreciu atveju pareikejo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareikejas deines blauzdos ir deines pa˛asties trauma patyre atlikdamas ivykio vietos ap˛iura, t. y. tuomet, kai bylos duomenimis nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareikejo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenes vertybems, kurias jis turetu ginti, atlikdamas tarnybos pareigas. Pareikejo paaikinimai, kad jis i statoma pastata negalejo patekti kitaip, nes apie ji visa buvo ikasta traneja, iomis konkreciomis aplinkybemis, visikai nepateisina jo nepakankamai rupestingo elgesio. N. P. elgesys – okinejimas per, pareikejo teigimu, apie 1 m plocio traneja, siekiant patekti i pastata tam, kad ap˛iureti, ar jame nera galimai pagrobtu daiktu (pats pareikejas pirmosios instancijos teismo posed˛io metu paaikino, kad jam atvykus i ivykio vieta paaikejo, jog statybos irankiai pagrobti nebuvo, taciau galejo buti pagrobti surenkami pastoliai, del kuriu vagystes i policija dar nebuvo kreiptasi) sietinas su samoningu saugumo taisykliu nesilaikymu, kuris nebuvo salygotas tarnybinio butinumo.
Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys leid˛ia daryti ivada, jog pareikejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, taciau jo susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija.
Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nepagristai konstatavo, kad N. P. sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje del tarnybiniu pareigu atlikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pa˛ymejes, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, gali buti priskiriami, pavyzd˛iui, tokie vidaus tarnybos pareigunu su˛alojimai, kai juos tretieji asmenys su˛aloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje (2008 m. gruod˛io 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-1987/2008). Nagrinejamu atveju pareikejas susi˛alojo pats, elgdamasis neatsargiai ir nerupestingai statybvieteje iekant galimai pagrobtu daiktu, ir pareikejo susi˛alojima byloje nustatytomis aplinkybemis atsakovas pagristai ivertino kaip nelaiminga atsitikima tarnyboje. Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai.
Del idestytu aplinkybiu teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iaikino ir pritaike Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, todel prieme nepagrista ir neteiseta sprendima, kuris naikinamas.
ABTI 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus. Kolegija pa˛ymi, kad teismu praktika taikant istatymus kitose bylose gali buti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylu faktines aplinkybes visikai identikos, sprend˛iant ginca buvo taikytas ir aikintas tas pats istatymas (atitinkama jo norma), atsi˛velgiant i istatymu ir atitinkamu ju normu pasikeitimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos nutartys, priimtos bylose, kuriose nors ir buvo sprend˛iami gincai del kompensaciju patyrus traumas vidaus tarnyboje mokejimo, taciau jos skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal ginco teisinius santykius reglamentuojancias teises normas (tose bylose taikytos Statuto 40 str. 3 d. nuostatos, galiojusios iki 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. IX-804, kurios skyresi nuo priimtu iuo istatymu ir nagrinejamam gincui spresti netaikytinos). Tad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, priimtais pareikejo skunde ir teismo sprendime nurodytose bylose negali buti remiamasi kaip analogikose bylose suformuota praktika (ABTI 20 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacinius skundus patenkinti.
Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 11 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima: pareikejo N. P. skunda atmesti.
Sprendimas neskund˛iamas.