- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-671-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- M. Z.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-671-115/2009
Teisėjas Valdas Ciesiūnas Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 62; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-124-531/2009, pagal ieškovo M. Z. (M. Z. ) ieškinį atsakovui A. A. (A. A. ), dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
ieškovas M. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. A. 18776 Lt dydžio žalos atlyginimą, 6905 Lt avanso už automobilio remontą, viso 25681 Lt, 5 % palūkanas, bei sumokėtą žyminį mokestį, taip pat visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gegužės 8 dieną Daugpilio mieste Latvijos Respublikoje, ieškovas perdavė atsakovui jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 528 FP 1616 1999 m. laidos. Automobilis buvo nukentėjęs avarijoje. Atsakovas įsipareigojo jį suremontuoti per 3 mėnesius. Už remontą ieškovas sumokėjo atsakovui 2000 Eur (6905 Lt) dydžio avansą. Iki šiol automobilis nesuremontuotas ir jam negrąžintas. Dėl to jis patyrė turtinę žalą, už kurią yra atsakingas atsakovas. Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos išvadomis, kuriose nurodoma, kad automobilio BMW 528i, 1999 m. laidos rinkos vertė buvo 30000 Lt. Jo atkūrimo kaštai - 50928 Lt. Automobilio likutinė vertė po apgadinimo - 5685 Lt. Jo atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą būklės pripažintas ekonomiškai netikslingu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jokios sutarties su ieškovu dėl automobilio remonto nebuvo. Jokių pinigų jam ieškovas nėra perdavęs. Teigia, kad jis ieškovui leido laikyti avarijoje sudaužytą automobilį jo nuomojamose patalpose Karlų km. iki jis bus perduotas remontui.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 11313,79 Lt dydžio žalos atlyginimą. Iš A. A. išieškoti 339,41 Lt žyminio mokesčio, 764,78 Lt atstovavimo išlaidų, 179,84 Lt dokumentų vertimo išlaidų, viso 1284,03 Lt ieškovui M. Z. , ir 7,39 Lt pašto išlaidų valstybei. Iš ieškovo M. Z. priteisė 8,55 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio remonto, kas būtų traktuojama, kaip rangos sutartis. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad tokia sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Tai, kad atsakovas automobilį priėmė kartu su registracijos liudijimu ir užvedimo rakteliais, savaime nereiškia, jog jis prisiėmė prievolę jį suremontuoti ir perduoti savininkui tinkamą naudojimui pagal paskirtį. Pirmos instancijos teismas remdamasis bylos duomenis ir liudytojų parodymais nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pasaugos sutartiniai santykiai. Pažymėjo, kad automobilio, jo dokumentų ir raktų perdavimas ir paėmimas, jo laikymas uždaroje, iš lauko rakinamoje ir saugojamoje patalpoje, už kurios saugumą atsako nuomininkas, sudaro pakankamą faktų visumą, jog šalys sudarė ir vykdo iki šiol, pasaugos sutartį (LR CK 6.830 str. 1 d.). Iš ieškovo pateiktos pirkimo - pardavimo sutarties teismas nustatė, kad automobilio įsigijimo kaina buvo 25896 Lt (7500 Eur). Jo rinkos vertė iki avarijos 29789 Lt (6005 Latai). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nuostoliai turėtų būti ne didesni, nei automobilio įsigijimo vertė, nes jis buvo įsigytas 2005 m. gruodžio mėn., o avarija įvyko 2006 m. kovo 25 d.. Tokiu būdu, perduoto atsakovui A. A. saugoti automobilio vertė turėjo sudaryti 16998,79 Lt sumą. Kaip matyti iš vėlesnių vertinimo ataskaitų, automobilio atstatymas iki buvusių jo fizinių savybių buvo ekonomiškai netikslingas ir jis remontuojamas nebuvo. Tačiau neginčijamai nustatyta, kad buvo iškomplektuojamos atskiros jo dalys, tinkamos tolesniam naudojimui, o dabartinė automobilio likutinė vertė yra apie 5685 Lt. Todėl pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad pas atsakovą A. A. ieškovo automobilis buvo iškomplektuotas, nes nebuvo tinkamai laikomas, todėl automobilis neteko 11313,79 Lt (16998,79 - 5685) vertės. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.832 str. 1 d. saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti perduoto turto išsaugojimą. Žala šiuo konkrečiu atveju yra žymus techninės automobilio būklės pablogėjimas dėl iškomplektavimo, ką patvirtina fotografijos, esančios transporto priemonės vertinimo ataskaitose. Neteisėti veiksmai šiuo atveju suprantami, kaip teisinės pareigos neatlikimas, pasireiškęs nesiėmimu apsaugos priemonių, kurios leistų išvengti transporto priemonės iškomplektavimo be savininko žinios. Atsakovas niekaip neinformavo apie tai ieškovo, kol šis pats nuvykęs pastebėjo turto būklės pablogėjimą. Pažymėtina, kad atlyginimo už turto saugojimą nebuvo reikalaujama, tačiau turto saugotojas neįrodė, jog jis tinkamai vykdė pareigą saugoti jam patikėtą turtą, ėmėsi visų tinkamų priemonių, jog saugomo turto vertė nesumažėtų. Atsakovas neinformavo ieškovo apie automobilio iškomplektavimą (CK 6.248 str. 1 d.), todėl teismas padarė kategorišką išvadą, jog atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo pagal sutartį, dėl ko atsirado žala ieškovui, ir, kurią jis turi atlyginti. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog tarp šalių susiklostė neatlygintinės pasaugos teisiniai santykiai, ir ieškovui neįrodžius, kad tarp jų buvo sudarytos kitokios sutartys (rangos, paskolos ir kt.), ieškovui priteisė iš atsakovo tokią žalą, kokia atsirado dėl netinkamo transporto priemonės saugojimo ir su tuo susijusio jos vertės sumažėjimo, t. y. 11313,79 Lt sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. A. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2009-02-21 sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė pasaugos sutartiniai santykiai. Atsakovas pažymi, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog automobilis yra atsakovo nuomojamose patalpose, kuriomis tik jis gali naudotis, yra nepagrįsta. Atsakovas ten nuomojasi patalpas tik dviems automobiliams, kitose patalpose stovi kiti automobiliai, o patalpomis naudojasi kiti nuomininkai. Pagal CK 6.831 str. 1 d. fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija penkis tūkstančius litų. Automobilio, nors ir po avarijos, vertė didesnė nei 5000 Lt, todėl pasaugos sutartis turėjo būti rašytinė. Pagal LR CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas atvežė jam ir paliko savo daužtą automobilį, kol nuspręs, ką toliau daryti su automobiliu. Ieškovas galėjo rūpintis automobiliu, jį valdyti, remontuoti, tačiau palikęs automobilį ilgą laiką juo pats nesidomėjo. Todėl atsakovas pažymi, kad su ieškovu susitarė dėl automobilio stovėjimo vietos subnuomos, o ne dėl pasaugos. Atsakovas taip pat mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Pažymi, kad automobilis ieškovo buvo paliktas 2006 metų gegužės mėnesį, ieškovo apžiūrėtas 2008-12-12, transporto priemonės remonto išlaidų apskaičiavimo pažyma parengta pagal ieškovo aprašytus sugadinimus 2008-12-19, t.y. praėjus 2,5 metams po automobilio palikimo bei po to, kai ieškovas pats apžiūrėjo automobilį. Nurodo, kad ieškovo ir atsakovo pateiktos automobilio vertinimo ataskaitos yra detalios, atliktos betarpiškai apžiūrėjus automobilį, todėl paneigė 2007-12-19 transporto priemonės remonto išlaidų apskaičiavimo pažymoje nurodytą remonto išlaidų apskaičiavimą, parodė, kad minėtoje pažymoje nurodyta remonto suma yra aiškiai per maža. Kadangi teismas apskaičiavo žalos dydį remiantis 2007-12-19 transporto priemonės remonto išlaidų apskaičiavimo pažyma, išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos 4 sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, tačiau atsakovo manymu, ieškovas neįrodė nei vienos iš šių sąlygų. Pirmos instancijos teismas nenurodė, kuom remiantis padarė išvadą, kad automobilis atsakovui buvo perduotas neišardytas, o išardytas jį palikus atsakovui. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog žalos sąmatoje išvardintos dalys buvo automobilyje jo palikimo metu pastate Karlų kaime. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šias dalis pasisavino atsakovas arba, kad atsakovas yra atsakingas už jų saugojimą. Taip pat nepateikė įrodymų, kad šios dalys buvo tinkamos realizavimui ir nepateikė įrodymų patvirtinančių jų vertę, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Ieškovas nesudarė su atsakovu automobilio saugojimo sutarties, atsakovas automobilio nesaugojo, todėl pačiam ieškovui tenka atsitiktinė daikto (tam tikrų dalių) žuvimo ar sugadinimo rizika.
Atsiliepimas
Ieškovas M. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2009-02-21 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad tarp jo ir atsakovo susiklostė pasaugos santykiai. Taip pat ieškovas mano, kad teismas teisingai nustatė ir žalos dydį. Pažymi, kad automobilis atsakovui po autoįvykio buvo perduotas tik su mechaniniais gedimais. Pagal 2005 m. gruodžio 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį ieškovui priklausančio automobilio BMW528 kaina - 7500 Eur - 25 896 Lt. Pagal 2007-12-19 Eksperto transporto priemonių remonto išlaidų apskaičiavimą, automobilio kaina po avarijos sumažėjo 8393 litais, todėl bendra automobilio kaina po autoįvykio buvo nustatyta 17 503 Lt. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad perduoto atsakovui saugoti automobilio vertė sudarė 16 998,79 Lt, todėl dėl automobilio iškomplektavimo jo vertė sumažėjo 11313,79 Lt ir tuo jam yra padaryta tokio dydžio žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. A. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš jo ieškovui M. Z. yra priteista žala, laikant, kad ji atsirado iš pasaugos sutartinių santykių.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas, todėl keistinas, sumažinant priteistinos žalos dydį.
Apeliantas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp jo ir ieškovo susiklostė pasaugos sutartiniai santykiai, nes nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kaip to reikalauja CK 6.831str.1d., kadangi automobilio vertė po autoavarijos viršijo 5000Lt. Kolegija pažymi, kad pasaugos sutartis yra viena iš sandorių rūšių. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63str.1 d.). Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti davėjo perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 str.) Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugojimui, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą. Kitaip tariant, ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji sudaro pasaugos sutarties dalyką. Ar buvo susitarta dėl pasaugos paslaugų, gali būti sprendžiama iš to, kokius faktinius veiksmus atliko daikto davėjas ir jo gavėjas. Taip pat pažymėtina, kad pasaugos sutarties formą reglamentuojantis CK 6.831 str, įsakmiai nenurodo, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Pagal CK 1.93 str. 1 ir 2 d. ir 6.831 str. rašytinės pasaugos sutarties formos nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojančia. Tai rodo, kad ieškovas turi įrodyti tokios sutarties sudarymo faktą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė į jo nuomojamą garažą atvežtą autoavarijoje sugadintą Latvijos piliečiui, t.y. ieškovui, priklausantį automobilį BMW 528, turint tikslą jį suremontuoti Lietuvoje. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, tačiau teigia, kad pagal žodinį susitarimą jis tik leido ieškovui kelis mėnesius nemokamai pasinaudoti viena iš dviejų nuomojamų vietų garaže, o automobilio apsauga ir remontu turėjo rūpintis pats automobilio savininkas. Kad su atsakovu buvo sudaryta rangos sutartis dėl automobilio remonto įrodymų nėra, tačiau liudytojai J. Z. ir G. Z. patvirtino, kad būtent su A. A. buvo susitarta, jog jis organizuos Lietuvoje M. Z. automobilio remontą. Kolegija mano, kad pirmos intencijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė automobilio pasaugos sutartiniai santykiai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas gyvena kitoje valstybėje, o atsakovas priėmė nevažiuojantį automobilį į savo nuomojamą garažą, turint tikslą jį suremontuoti Lietuvoje. Į garažą automobilio savininkas savarankiškai patekti negalėjo, kadangi raktų nuo jo neturėjo, o nuomojamų patalpų apsauga pagal sutartį (b.l.42) turėjo rūpintis pats nuomininkas (Nuomos sutartis 9p.). Be to, atsakovui buvo perduoti ir automobilio dokumentai bei variklio užvedimo raktelis. Tai rodo, kad be atsakovo niekas kitas negalėjo užtikrinti ieškovui priklausančio automobilio apsaugos, nes šią pareigą savo valiniais veiksmais prisiėmė apeliantas. Kolegija pažymi, kad sutartis yra sandorio rūšis ir ji neturi būti suprantamas tik kaip rašytinis dokumentas. Tai išplaukia iš įstatymo nuostatos, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių buvo sudaryta automobilio pasaugos sutartis. Pagal CK 6.832 str. 1 d. saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto turto išsaugojimą. Kokių priemonių yra protinga reikalauti iš saugotojo, spręstina pagal šiam asmeniui tenkančios pareigos pobūdį, jos vykdymo intensyvumą bei aplinkybes, pašalinančias jo atsakomybę už daikto išsaugojimą. Saugotojas turi užtikrinti daikto išsaugojimą. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintina, tai saugotojas atsako visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (CK 6.845 str. 2 d.). Atlygintinos pasaugos atveju, įstatymu įtvirtinta saugotojo atsakomybė be kaltės. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad pasaugos sutartis yra neatlygintinė, todėl atsakovo atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti jo kaltę(CK 6.845str.2d.), o taip pat kitas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246-6.249str. Tai reiškia, kad atsakovui civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t.y. esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, šiuo atveju, tai automobilio iškomplektavimas. Atsakovas teigia, kad automobilis išliko tos pačios būklės kaip ir buvo atvežtas. Tačiau automobilis remontui buvo atvežtas po 2006-03-25 įvykusios autoavarijos Latvijoje, kur ir fiksuoti automobilio sugadinimai (b.l.8) ir byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilis Latvijoje buvo ardomas ar remontuojamas. Tuo tarpu iš ieškovo pateiktos kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitos ir joje esančių nuotraukų matyti, kad 2008-09-30 vertintojui apžiūrint atsakovo nuomojamose patalpose stovintį ieškovui priklausantį automobilį, jis rastas demontuotas, kai kurios detalės sudėtos salone ir bagažinėje. Tai rodo, kad negalima tikėti atsakovu, jog atvežto automobilio būklė nepakito ir išliko tokia pati.
Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip prisiimtos pareigos neatlikimas. Teisinė atsakovo pareiga šiuo atveju buvo nepabloginti priimto saugoti automobilio būklės, t.y. neleisti jo iškomplektuoti Ta aplinkybė, kad paliktas saugoti automobilis buvo iškomplektuotas, objektyviai rodo, jog saugotojas netinkamai vykdė saugotojo pareigos ir tarp iškomplektavimo ir netinkamo pareigos vykdymo yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žalos. Kai asmuo turtą saugo neatlygintinai, tai jam tenkanti saugotojo pareiga vertinama kaip apdairaus, rūpestingo ir atidaus savininko elgesys, siekiant išsaugoti turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas prisiimto automobilio apsauga faktiškai nesirūpino, nes nieko negali pasakyti kas ir kada jį iškomplektavo, nors tose pačiose patalpose laikė savo automobilį, o nuėmimas atskirų detalių negalėjo likti nepastebėtas. Atsakovas taip pat nieko nepranešė ieškovui apie vykdomą automobilio iškomplektavimą ir nereikalavo jį pasiimti, jeigu pats negalėjo užtikrinti jo apsaugos dėl galimybės kitiems asmenims patekti į tas pačias patalpas. Neatlygintino saugojimo atveju saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias, t. y. pareiga užtikrinti tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra laikoma jo nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kuris buvo būtinas siekiant užtikrinti ieškovo turto apsaugą ir išvengti arba sumažinti atsiradusias pasekmes. Todėl kolegija pripažįsta, kad atsakovas yra kaltas dėl automobilio iškomplektavimo ir ieškovui atsiradusios žalos. Tačiau kolegija sprendžia, kad neapdairiai, nerūpestingai elgėsi ir sugadinto automobilio savininkas, kuris nesudaręs rašytinės sutarties perdavė automobilį faktiškai nepažįstamam asmeniui, neįsitikinęs ar šis asmuo gali užtikrinti jo turto apsaugą nuomojamose patalpose. Be to, pats ieškovas ilgą laiką nesirūpino automobilio remontu ir nesiekė jo atsiimti, nors ir negavo iš atsakovo jokių žinių apie automobilio būklę ar galimybę suremontuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad dėl automobilio iškomplektavimo bei atsiradusios žalos yra kaltas ir ieškovas.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo nustatytu žalos dydžiu, nurodant, kad 2007-12-19 automobilio remonto išlaidos yra paskaičiuotos be jo apžiūros ir neteisingai. Kaip matyti iš remonto išlaidų skaičiuotės (b.l. 10), tai joje nurodyti automobilio remonto darbai faktiškai atitinka automobilio sugadinimus, kurie nurodyti policijos pažymoje (b.l.8). Tačiau kolegija mano, kad nustatant žalos dydį vadovautis nurodyta skaičiuote negalima, nes automobilis neremontuotinas, todėl jo atstatymo kaštai yra žymiai didesni. Tuo pačiu neteisingai yra nustatytas ir automobilio vertės sumažėjimas dėl jo iškomplektavimo. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad iškomplektuoto automobilio vertės sumažėjimas pagal ieškovo pateiktą vertinimo ataskaitą neturėtų būti 11313,79Lt. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pagal ieškovo pateiktą vertinimo ataskaitą automobilio atstatymo kaštai (be automobilio iškomplektavimo) faktiškai sudaro 32153Lt(50928Lt – 18775Lt). Tuo tarpu automobilis yra įsigytas už 25896Lt, todėl jo vertė avarijos dienai negalėjo būti didesnė nei nurodyta suma. Pagal byloje esančius įrodymus faktiškai negalima nustatyti kas buvo iškomplektuota ir kokia iškomplektuotų detalių ir darbų vertė. Be to, pažymėtina, kad sumontuoti iškomplektuos detales nėra reikalo, nes automobilis yra neremontuotinas, o vertinimo ataskaitose nurodytos darbo sąnaudas bei įkainiai rodo, kad iškomplektuotų detalių surinkimas, t.y. darbai atstatant iškomplektuotą automobilį, sudarytų nemažą atstatymo kaštų dalį. Todėl atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat vadovaujantis CK 6.249str.1d. kolegija sprendžia, kad reali ieškovui padaryta žala dėl automobilio iškomplektavimo yra 6257Lt. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, tai dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir pats ieškovas, todėl vadovaujantis CK 6.253str.5d. priteistinos iš atsakovo žalos dydis mažintinas iki 4500Lt.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė iš atsakovo priteistinos žalos dydį, todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326str.1d.3p.). Tuo pačiu vadovaujantis CPK 93, 96 ir 98 str. yra perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, atstovavimo, vertimo ir procesinių dokumentų įteikimo. Kadangi ieškinio suma sudarė 25681Lt, o priteista tik 4500Lt, t.y. 17,52 proc. nuo reikalaujamos priteisti sumos, ieškovui priteistina 135Lt žyminio mokesčio (4500Ltx3proc.), 289,08Lt atstovavimo išlaidų (1650Ltx17,52proc), 33,46Lt vertimo išlaidų (191Ltx17,52proc.). Kitas ieškovo turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra. Iš atsakovo taip pat priteistina 2,79Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (15,94Lt.17,52proc.).
Iš ieškovo priteistina atsakovui 824,80Lt atstovavimo išlaidų (1000Ltx82,48proc.), 494,88Lt vertinimo ataskaitos išlaidų (600Ltx82,48proc), 195,48Lt vertimo išlaidų (237Ltx82,48proc.), o taip pat 13,15Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (15,94Ltx 82,48proc.).
Ieškovas taip pat privalo atsakovui atlyginti 204,41Lt žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinėje teismo instancijoje(11313,79Lt.-4500Lt=6813,79Ltx3proc.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutar ė:
Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-124-531/2009, sumažinant priteistos žalos dydį ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. A. ieškovui M. Z. (M. Z. ) 4500,0Lt padarytai žalai atlyginti, o taip pat 135,0Lt. žyminio mokesčio, 289,08 Lt atstovavimo, 33,46 vertimo išlaidų, viso - 4822,54 Lt, o taip pat 2,79Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. Z. (M. Z. ) 1515,16Lt atsakovui A. A. bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 13,15Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“.
Priteisti iš ieškovo M. Z. (M. Z. ) 204,41Lt atsakovui A. A. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.