- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-575-2433-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. rugsėjo 9 d. surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis, 2008 m. rugsėjo 9 d. 6 val. 30 min., Lazdijų rajone, Krosnos miestelyje, kelių Marijampolė-Liudvinavas-Krosna ir Alytus-Simnas-Kalvarija sankryžoje, vairuodamas automobilį Volvo FH12, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, keisdamas važiavimo kryptį, puspriekabe kliudė kelio ženklą ir namo priestatą, kuriuos apgadino, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nepranešė apie eismo įvykį policijai. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus. Asmens veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu J. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 100 Lt (vieno šimto litų) baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir skyrė galutinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad be paties pažeidėjo prisipažinimo jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), pažeidėjo paaiškinimu (b. l. 10), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), R. J. paaiškinimu (b. l. 11), V. J. ir A. A. tarnybiniais parnešimais (b. l. 12, 13). Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – dėl savo padaryto pažeidimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas skyrė minimalią baudą ir taikė minimalų specialios teisės atėmimo terminą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ATPK 30-2 straipsnis).
III.
Apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą bei netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliaciniame skunde (b. l. 25-26) nurodo, kad neneigia padaręs pažeidimą, dėl to gailisi ir prašo atsižvelgti į šias aplinkybes:
1. Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas dėl jo darbo pobūdžio – vairuoja krovininį automobilį.
2. Prašo atsižvelgti į šeimyninę padėtį – iš pirmos santuokos išlaiko keturis vaikus, du iš jų mažamečiai.
3. Prašo įvertinti tai, kad pažeidimu padaryta žala yra atlyginta, jis anksčiau nėra baustas už tos pačios rūšies pažeidimų padarymą, charakterizuojamas teigiamai, nėra įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu J. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų – asmuo vairuodamas transporto priemonę ne tik sukėlė eismo įvykį, tačiau ir pasišalino iš įvykio vietos. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, atlygino padarytą žalą yra jo atsakomybę švelninančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (šeimyninė padėtis ir pan.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.