- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1-2621-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34009-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- E. Z.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, - 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimu, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumo neturintis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Z. 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 00.06 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad rugpjūčio 9 d. vakare po darbo apie 21.00 val. susitiko su draugais bare (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vartojo alkoholį. Pavartojęs alkoholio sėdo už savo automobilio ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pradėjo traukti automobilį į dešinę, todėl išlipo pažiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad pradurta padanga. Iš galo sustojo automobilis ir stovėjo, po kurio laiko atvažiavo policija. Pareigūnai patikrino jo dokumentus, paklausė ar nevartojo alkoholio, patikrino alkotesteriu. Jis pripūtė 2,2 promilės ir jį išvežė į areštinę. Automobilis priklauso jo mamai, su kuria gyvena, tačiau faktiškai automobiliu naudojasi jis, mama vairuotojo pažymėjimo neturi. Jo vairavimo stažas 12 metų, niekada anksčiau nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus, neturi panašių nusižengimų. Dėl savo veiksmų labai gailisi, jų nepateisina, padarė išvadas, tai bus jam didelė pamoka. Vairavimo teisė jam labai reikalinga dėl darbo, nes reikia važiuoti 5-6 kartus per savaitę. Kitų pajamų šaltinių be šio darbo neturi. Mano, kad jo poelgiui turėjo įtakos emocinė būsena dėl jo gyvenime vykstančių tam tikrų dalykų. Priklausomybės alkoholiui neturi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoja jo mamą su kuria gyvena nuo vaikystės. Jis klauso mamos nuomonės, ji gali daryti jam teigiamą įtaką, jo poelgį mama smerkia. Administracinė bauda, kiek pamena, buvo anstolio nuskaičiuota nuo kortelės 2019-08-14, bet dar patikrins ir jeigu paaiškės, kad nesumokėta, pažada baudą sumokėti. Daugiau administracinių nuobaudų neturi. Jeigu teismas neskirs laidavimo, prašo taikyti minimaliausią bausmę, daugiau jis nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta galima laiduotoja J. K. paaiškino, kad ji yra E. Z. mama. Žino apie sūnaus padarytą nusikalstamą veiką ir jo elgesį smerkia. Sūnui toks įvykis pirmą kartą atsitiko. Ji pati nevairuoja, kai reikia, sūnus paveža. Automobilį registravo savo vardu, nes kai sūnus negali važiuoti, norėjo, kad kas nors kitas ją pavežtų iki sodo, autobusu jai važiuoti sunku. Dėl sodo buvo nupirkusi automobilį, moka už jį draudimą. Ji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, su pareigūnais reikalų neturėjo. Šiuo metu yra pensijoje, gyvena kartu su E., gerai jį pažįsta ir gali daryti teigiamą įtaką. E. jos nuomonės klauso, jai padeda. E. tėvas jau yra miręs. Kitas jos vyresnis sūnus gyvena atskirai su savo šeima, ir gali būti E. autoritetu, padėjo E. auginti. Mano, kad nusikalstamai veikai galėjo įtakos turėti asmeniniai sūnaus išgyvenimai. Pažada griežčiau E. kontroliuoti, jei reikės - prašys vyresniojo sūnaus pagalbos. Ji turi vadovavimo patirtį, anksčiau užėmė vadovaujančias pareigas, moka kalbėtis su žmonėmis. Mato, kad sūnus pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tiki, kad jis pasitaisys, yra jaunas, padarė išvadas.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu įtariamasis E. Z. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, o antros apklausos metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2019-08-09 vakare automobiliu OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nurodyti negali. Automobilis priklauso jo mamai J. K., tačiau būtent jis pats šį automobilį pirko už savo pinigus, jį remontuoja ir draudžia privalomuoju draudimu. Kavinėje jis vartojo alkoholinius gėrimus, tą vakarą išgėrė 300-350 gramų brendžio, o valgęs nebuvo maždaug nuo pietų. Apie 23.30 val. išėjo iš kavinės ir atsisėdo už automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo bei išvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, nes ten gyvena jo draugė. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve suprato, kad automobilį traukia į dešinę pusę, todėl sustojo norėdamas patikrinti kas atsitiko. Išlipęs pamatė, kad pradurta padanga, o neilgai trukus prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Jis pateikė dokumentus, policijos pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu ir jis sutiko. Jam buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Praėjus maždaug 20 minučių, tikrinant antrą kartą, nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau - į areštinę. Su savimi automobilyje alkoholio neturėjo ir iki atvykstant policijos pareigūnams jo nevartojo. Kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, iš jų pasimokė ir vertina kritiškai. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto ir sutrumpinto proceso tvarka, prašys būti atleistas pagal laidavimą, laiduotoja sutinka būti jo mama (b. l. 49, 76-77).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-09 apie 23.55 val. dirbdamas su kolega Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrule M. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatve automobiliu OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Jiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, toje pačioje gatvėje ((duomenys neskelbtini) gatvės antroje eismo juostoje, važiuojant link (duomenys neskelbtini) parko) pastebėjo stovintį automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš po variklio dangčio rūko dūmai. Minėtas automobilis stovėjo be šviesų ir be avarinės signalizacijos. Priėjęs prie vairuotojo pamatė, kad šis mėgino užvesti automobilį, tačiau dėl savo būklės (galimai neblaivumo), to padaryti jam nepavyko. Paklausus vairuotojo, kas atsitiko, šis paaiškino, kad važiavo pas draugę. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. Z., kuris paaiškino, kad prieš dvi valandas gėrė alų. E. Z. buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir pirmo bandymo metu 2019-08-10 00.06 val. jam nustatytas 2.20 promilės neblaivumas, o antro bandymo metu 2019-08-10 00.32 val. - 2.33 promilės neblaivumas. Vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Automobilis OPEL buvo apžiūrėtas, jame alkoholinių gėrimų butelių nebuvo. Po to automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Po kiek laiko prie jų privažiavo E. Č., kuris paaiškino, kad matė, kaip minėto automobilio OPEL vairuotojas apie 23.50 val., nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo viduryje dviejų eismo juostų ir tai jam sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Apie tai jis informavo paskambinęs 112. Dėl šio įvykio E. Z. buvo sulaikytas (b. l. 29-31).
Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-09 apie 23.50 val. važiavo automobiliu BMW, kurį vairavo jo draugas. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link centro ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža pastebėjo per vidurį tarp dviejų eismo juostų važiuojantį automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie apvažiavo ir važiavo toliau link centro. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto minėtas automobilis OPEL juos aplenkė ir važiavo pavojingai manevruodamas, „apžergęs dvi eismo juostas“, mėtėsi po kelią, iš po automobilio apačios kilo žiežirbos, o iš po variklio dangčio - dūmai. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sustojo neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės viaduko, o jie sustojo už jo. Jis išlipo iš draugo vairuojamo automobilio ir nuėjo prie automobilio OPEL vairuotojo durų. Už vairo sėdėjo vaikinas, automobilyje buvo vienas ir atrodė akivaizdžiai neblaivus. Minėtas vaikinas kalbėjo nerišliai, negalėjo paaiškinti kas atsitiko, bandė pradėti važiuoti, bet jam nepavyko, o jis prašė, kad vairuotojas išjungtų automobilio variklį. Po kurio laiko vairuotojas išjungė variklį, o jis grįžo į savo draugo automobilį ir jie išvažiavo savo reikalais. Maždaug po 15 minučių jam paskambino iš policijos ir prašė sugrįžti į įvykio vietą, kad jis atpažintų automobilį vairavusį asmenį ir parašytų paaiškinimą. Grįžęs į įvykio vietą jis atpažino minėtą asmenį, parašė paaiškinimą ir išvyko. Jo akivaizdoje minėtas asmuo alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 34-36).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad E. Č. 2019-08-09 23.50 val. pranešė, jog važiuojant link (duomenys neskelbtini) parko, kur naujas viadukas, dideliu greičiu, per kelias eismo juostas pavojingai manevruojant važiavo automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojo, vairuotojas išlipo, galimai yra neblaivus (b. l. 6-7).
Vyriausias patrulis A. K. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002-09-24, savininkas-valdytojas yra J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2019 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Opel Vectra“ 2002 m. gamybos kaina be PVM buvo 1016 Eur (b. l. 10).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Apžiūros metu jokie daiktai nebuvo paimti. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 17-19).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. Č. rašytiniame 2019-08-10 paaiškinime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32).
Neblaivumo nustatymo akto duomenys ir alkotesterio „Alcotest 6810“ rodmenys patvirtina, kad 2019-08-10 00.06 val. E. Z. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu 2019-08-10 00.32 val. - 2,33 promilių neblaivumas. Prietaisas „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0762 metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 37-39).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog E. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-08-10 00.06 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis E. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be E. Z. prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. K. ir E. Č. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, transporto priemonės apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. E. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti E. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoju jo motiną J. K..
Prokuroras prašė netenkinti prašymo dėl laidavimo, nes nėra pagrindo manyti, kad E. Z. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs. Taip pat E. Z. turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, 2018-10-28 mieste viršijo greitį 34 km/h. Be to, kaltinamojo alkoholio vartojimas paskutiniu metu kelia problemas visuomenės nariams ir jam pačiam. Apsvaigęs jis daro veiksmus, kurie nėra priimtini, yra baustumas už grasinimus apsaugos darbuotojui. Todėl nemano, kad būdamas mamos priežiūroje kaltinamasis galėtų nenusikalsti. Mama pati nurodė, kad po kiekvienos nuobaudos bandydavo vertinti griežtai, kalbėdavosi su sūnumi, tačiau jai nepavyksta E. sustabdyti. Nors mama paminėjo, kad jei reikės, kviesis E. brolį į pagalbą, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne apie kaltinamojo perdavimą broliui. Pastebi, kad paskutinis administracinis nužengimas ir šis nusikaltimas buvo padarytas su motinos vardu registruotu automobiliu.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015).
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis E. Z. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, žala neatsirado, tačiau teismas mano, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. E. Z. yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už smurtinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus (b. l. 58-70) ir nors nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apibūdina E. Z. asmenybę, kaip linkusią vartoti alkoholį ir, būnant neblaiviam, daryti neapgalvotus sprendimus, prarasti savikontrolę. Taip pat E. Z. yra 7 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 5 kartus už KET nusižengimus, 2018-10-28 Vilniaus mieste viršijo leistiną greitį 34 km/h, kas laikytina šiurkščiu ir pavojingu nusižengimu. Be to, jis, būdamas neblaivus 2019-04-07 viešoje vietoje vartojo alkoholį, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino apsaugos darbuotojui, kad „gali lūžti kojos“, „dabar vakarais saugokis“, todėl pažeidė viešąją tvarką, turi dvi galiojančias nuobaudas. Iš to seka, kad E. Z. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, būdamas neblaivus daro naujus teisės pažeidimus, pažeidimai sunkėja, todėl teismas mano, kad ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o E. Z. nesaikingo alkoholio vartojimo rezultatas. Be to, kaip nurodė, kaltinamasis, jis su mama gyvena jau ilgą laiką, tačiau motinos pamokymai ir kontrolė jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad prašymas dėl laidavimo negali būti tenkinams, nes nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų sąlygų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl E. Z. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas
E. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę E. Z., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų nusikaltimą, pavojingai vairavo mieste, žala neatsirado, laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau neteistas (apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs), tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
E. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-08-10 00.06 val. iki 2019-08-10 13.25 val. (vieną dieną) (b. l. 41, 42), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už dviejų MGL dydžio baudą.
Kaltinamasis E. Z. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, žala neatsirado, tačiau vairavo automobilį mieste būdamas vidutinio girtumo laipsnio ir kėlė didelį pavojų aplinkiniams, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 57).
Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro Dariaus Burbulio 2019-08-13 nutarimu buvo laikinai nuo 2019-08-13 iki 2020-02-13 apribotos J. K. nuosavybės teisės į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskirta savininkė J. K. (b. l. 12, 14-16). Prokuroras prašo šį automobilį konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas E. Z. motinos J. K. vardu. Iš kaltinamojo E. Z. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad šis automobilis faktiškai priklauso jam, o ne J. K.. Jis pirko automobilį už savo pinigus ir juo vienas naudojasi, moka privalomąjį draudimą, rūpinasi automobilio remontu. Mama vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilio nevairuoja. E. Z. nurodė, kad automobilį įregistravo motinos vardu dėl tam tikrų aplinkybių, konkrečiau nepaaiškino, todėl J. K. teiginius, kad automobilį ji įsigijo dėl jos važinėjimo į sodą, teismas vertina, kaip pastangas padėti kaltinamajam baudžiamajame procese, švelninti jo padėtį. Teismas daro išvadą, kad automobilis faktiškai priklauso E. Z. ir yra jo nuosavybė.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas. E. Z. neblaivus vairuodamas automobilį padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK kodekso 72 straipsnio 2, 4 ir 6 dalimis, jam turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant J. K. vardu įregistruotą jo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroro 2019-08-13 nutarimu taikytas laikinas J. K. nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo pagal šį nuosprendį įvykdymo.
Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54, 56) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, turi būti perduotas VĮ „Regitra“.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2019-08-13 UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 1,04 Eur su PVM (b. l. 22-27). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. 00.06 val. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. 13.25 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti E. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4 ir 6 dalimis, paskirti E. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant J. K. vardu įregistruotą automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo pagal šį nuosprendį įvykdymo.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Priteisti iš E. Z. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1,04 Eur (vieną eurą 04 ct) proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191688326) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, nurodant mokėjimo paskirtį - išlaidos už automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.