Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinėjęs nuteistojo A. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau - Komisijos) 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 59-232,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. vasario 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. vasario 16 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2014 m. birželio 16 d.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 59-232 nutarė netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad A. J. bausmės atlikimo metu nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu 25 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 13 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 1 nuobauda nutarimo piėmimo dienai buvo galiojanti.

2014 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė A. J. skundą dėl minėto Komisijos nutarimo. Įvertinęs visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo metu A. J. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrintas bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra ne tik siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir siekis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas.

A. J. manymu, tiek teismas, tiek Komisija nepagrįstai neįvertino daugelio itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių, būtent: Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija teigia <...> Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones <..>. Toliau tą patį sakinį, pasak nuteistojo, Komisija pati paneigia ir akcentuoja <..> nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O jei taip komisija akcentuoja, socialinių reabilitacinių priemonių taikymo pratesimą pilnai gali vykdyti ir probacijų tarnybos, kurios tam turi visas sąlygas ir priemones, bei kurios yra efektyvesnės. A. J. nuomone, ši priežastis negali būti pagrindu paneigti jo teigiamą elgesį pataisos įstaigoje, nes jų įgyvendinimas ne nuo jo valios ir pastangų priklauso. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jo nuobaudos yra pasinaikinusios (paskutinė nuobauda pasibaigė 2014 m. rugsėjo 10 d.). Skunde nurodoma, kad pataisos namuose A. J. dirbo, mokėsi suvirintojo specialybės, yra baigęs staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, žiūri TV, skaito periodinę spaudą, sportuoja. Už gerą elgesį 2 kartus skatintas: 1 kartą Šiaulių TI-2007-10-11 skirta padėka ir Vilniaus pataisos namuose - 2013-04-12 skirtas nuobaudos panaikinimas ankščiau laiko. Šiuo metu bausmę atlikinėja paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos" programoje, integracijos į visuomenę programoje, laisvalaikio užimtumo programoje, socialinio orientavimo bei teisinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja nuteistųjų sporto varžybose. Šiuo metu dalyvauja privalomojoje asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje integracijos į visuomenę programoje. Nuo 2014-03-20 iki 2014-04-29 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo" užsiėmimuose. Nuteistojo teigimu, jis turi mūrininko-tinkuotojo-dažytojo specialybę. Iki įkalinimo dirbo įvairius statybos darbus. Ankščiau dirbo Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų suvirintoju. Šiuo metu dėl darbo vietų stokos nedirba, dirbdamas dengė savanoriškai ieškinį, o šiuo metu neturi iš ko dengti. Lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti UAB „Kestartis". Kai bus paleistas iš pataisos įstaigos, garantuotas darbas leis dengti ieškinį. Lankė kursus asociacijos „Laisvas žmogus" dėl prevencijos priklausomybės klausimais. Pasak nuteistojo, atlikus jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei - 12 balų. Ankstesnio svarstymo metu rizikos įvertinimas buvo didesnis, o tai rodo, kad jis linkęs taisytis į gerą pusę. Socialiniai ryšiai yra glaudūs ir stabilūs, palaikomi laiškais, telefonu. Pasimatymų metu lankomas žmonos, sesers, motinos. Turi nuolatinę gyvenamą vietą. Nuteistojo manymu, visos šios aplinkybės teigiamai jį charakterizuoja ir rodo teigiamą jam paskirtos bausmės poveikį. Anot A. J., teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis nėra numatyti LR BVK 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota jam skiriant bausmę ir jam jos nemažai atlikus. Taip pat, nuteistojo teigimu, teismas nustatinėdamas faktines aplinkybes neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. A. J. nuomone, teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl savo nusikaltimų jis kaltę pripažįsta, visiškai prisiima atsakomybę. Turiu ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros. Jo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, jog pataisos įstaigoje bausmę atlieku paprastosios grupės sąlygomis. Pasak A. J., BK 41 str. numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį visam gyvenimui. Nuteistasis pažymi, kad padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals. A. J. nuomone, jo teigiamas elgesys pastaruoju metu pataisos namuose įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Nuteistasis mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes jis savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį jis yra jau realizavęs (BK 41 str. 2 d.). Anot nuteistojo, jo bausmės atlikimo aplinkybės rodo, jog atlikta bausmės dalis yra jį paveikusi, tad jis ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BVK 157str. 1d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164str. 2d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2007-02-16, 2/3 jam paskirtos bausmės faktiškai atliko 2014-06-16. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 12 balų. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu A. J. nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu BVK 157 str. yra aiškiai nurodyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurie jas įvykdė. Taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nuteistasis neatitinka visų BVK 157 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Be to, sprendžiant A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į tai, kad bausmės atlikimo metu jis pažeidė režimo reikalavimus net 25 kartus, 13 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą – 2013-09-10 papeikimu. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai ši drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau Komisijos nutarimo priėmimo metu ji buvo dar galiojanti. Tuo tarpu kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo nurodomas argumentas, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnį jo elgesį bei šiuo metu jau nebegaliojančias nuobaudas, atmestinas. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Tik taip galima visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo ryžtą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės atlikimo metu (2011 m., 2012 m.) A. J. pataisos įstaigos administracijos buvo charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 195; 2 t., b. l. 6), kas irgi atitinkamai apibūdina jo elgesį atliekant bausmę aptariamu laikotarpiu. Tuo pačiu sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pastaruoju metu A. J. elgesys pasikeitė į teigiamą pusę. Taip 2014-07-31 Išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės nurodoma, jog šiuo metu A. J. beveik metus laiko (skundo nagrinėjimo dienai – daugiau nei metus) nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, tad jo elgesio korekcijos galimybė išlieka (b. t. 1, b. l. 56). Pastaroji aplinkybė bei tai, kad pataisos namuose A. J. atliko gerbūvio darbus, dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, laisvalaikio užimtumo programoje, socialinio orientavimosi bei teisinio švietimo programose, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais neabejotinai rodo teigiamą bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, vertinant šias aplinkybes aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį šiuo metu jau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma skunde, atsisakydamas taikyti A. J. atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo ne jo įvykdyto nusikaltimo pavojingo laipsnį bei pobūdį, bet nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei tai, jog A. J. nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

A. J. dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad priimdama skundžiamą nutarimą Komisija akcentavo teigiamus jo elgesio pokyčius bei pateikė rekomendacijas dėl jo tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis ir daugiau nepažeidinėdamas režimo reikalavimų A. J. gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti. Be to, 2014-08-28 nutarimu Komisija nustatė ir pakartotino svarstymo dėl A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2015 m. vasario mėn.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.