- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1074-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- A. Žandario, A.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Andžej Maciejevski Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 17 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovei G. B., atsakovo atstovams adv. J.Leikauskui, R. Ž., trečiojo asmens atstovei adv. V.Viešūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Žandario įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ieškinį atsakovui A. Žandario įmonei dėl lėšų išieškojimo bei atsakovo A. Žandario įmonės priešieškinį ieškovui Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai dėl lėšų pripažinimo pagrįstomis ir žalos atlyginimo, tretysis asmuo B. J. - A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. Žandario įmonės 15 000 Lt lėšų. Nurodė, kad 2004-12-27 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr. LE 04/168, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų ir savo priemonėmis išleisti B. J. knygą „Tarakono Levoko nuotykiai mieste“ ne vėliau kaip 2005 m. I ketvirtį, o ieškovas – iš dalies finansuoti minėtą leidinį, skiriant tam 15 000 Lt pagal pateiktą sąmatą. Ieškovas, vykdydamas savo įsipareigojimus, pervedė atsakovui 15 000 Lt. Atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir neišleido leidinio iki sutartyje nustatyto termino, taip pat nepanaudojo skirtų lėšų pagal ieškovo patvirtintą sąmatą iki 2004 m. IV ketvirčio pabaigos, nepateikė savivaldybių viešosioms bibliotekoms 70 egz. leidinio, laiku neinformavo ieškovo apie aplinkybes, dėl kurių leidinys neišleistas bei negrąžino nepanaudotų valstybės biudžeto lėšų. Be to, nurodė, kad iš gautų lėšų pirktą popierių atsakovas įsipareigojo panaudoti kitam analogiškos apimties leidiniui, kas patvirtinta, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir neketina jų vykdyti ateityje. Ieškovas 2007-04-24 raštu nutraukė sutartį ir pareikalavo per 15 dienų nuo nutraukimo grąžinti iš valstybės biudžeto gautas lėšas – 15 000 Lt, tačiau atsakovas lėšų negrąžino. Aplinkybė, jog leidinio autorė reikalavo atsakovo įsipareigoti, kad leidinys bus gražiausias metų leidinys, nelaikytina nenugalimos jėgos aplinkybe, dėl kurios atsakovas negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsakovas A. Žandario įmonė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė pripažinti jo patirtas išlaidas, rengiant išleisti knygą, kuriai buvo skirta 15 000 Lt parama, pagrįstomis ir priteisti jam iš ieškovo 40 000 Lt turtinės žalos dėl to, kad neskyrė finansavimo leidyklos pateiktiems ir ekspertų įvertintiems tinkamais projektams. Nurodė, kad vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kuriuos galėjo vykdyti pagal sutartį: parengė B. J. knygą „Tarakono Levoko nuotykiai mieste“ spaudai ir, tik autorei iškėlus reikalavimą, kad leidinys būtų pripažintas gražiausia metų knyga, negalėjo užtikrinti, kad Kultūros ministerijos suformuota komisija palankiai balsuos už šį leidinį, todėl sutarties vykdymas tapo neįmanomas dėl trečiojo asmens, ginamo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, valios. Atsakovas taip pat nurodė, kad darė viską, jog leidinys būtų išleistas laiku, visos ieškovo skirtos lėšos panaudotos tik minėto leidinio leidybai. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl sutarties pakeitimo ar papildymo ir susidariusios situacijos išsprendimo. Taip pat nurodė, kad lėšų grąžinimas negalimas, nes jos buvo panaudotos leidinio leidybos darbams. Nurodė, kad lėšas pagal sutartį gavo paskutinę 2004 m. IV ketvirčio dieną, todėl negalėjo suspėti panaudoti sutartu laiku. Gavęs lėšas, atsakovas pradėjo knygos leidybos darbus: informavo autorę, derino rengimo spaudai darbus bei autorinę leidybos sutartį, derėjosi su autore dėl knygą iliustruosiančio asmens. Atsakovas parengė knygos, kuriai ieškovas buvo skyręs 15 000 Lt lėšų, maketą spausdinti. Nurodė, kad dėjo visas pastangas, kad įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovas, nors ir informuotas apie susidariusią situaciją panaudojant skirtas lėšas ir nesutarimus su knygos autore dėl iliustracijų, sutarties su atsakovu nepratęsė, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad padėtų išleisti knygą. Taip pat nurodė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis laikytina leidybos sutartimi, tačiau ieškovas nesilaikė šioms sutartims privalomų sąlygų: neperdavė kūrinio teksto, neišsprendė jo perdavimo sąlygų ir neaptarė kūrinio išleidimo ypatumų, susijusių su kūrinio iliustracijomis, kas turėjo esminės reikšmės sutarties vykdymui. Be to, nurodė, kad dėl šios civilinės bylos ieškovas žlugdo atsakovo leidyklos darbą, neskiria lėšų projektams, kuriuos teigiamai įvertino projektų atrankos ekspertų komisija, atsisako juos finansuoti ir nurodo, kad finansavimas kitiems projektams priklausys nuo šios bylos baigties. Dėl tos priežasties atsakovas negalėjo įgyvendinti 4 projektų ir patyrė 40 000 Lt žalą, kurią prašė priteisti iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-07-10 sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo A. Žandario įmonės 15 000 Lt. Atsakovo A. Žandario įmonės priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 43 str. 1 d. leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti. Pagal minėto įstatymo 2 str. 5 d., 6 str. 1 d. ieškovas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija jokiu būdu negali būti pripažįstama autoriumi ar autorių teisių subjektu, nes jis nesukūrė knygos ir neturi jokių turtinių teisių į šią knygą, nes knygos autorė (tretysis asmuo B. J. – A.) tokių teisių jai neperdavė. Atsakovas taip pat nėra autoriumi ar autorinių teisių subjektu, jis leidėjas, vykdantis leidybos veiklą. Be to, minėtoje sutartyje nėra leidybos sutarčiai visų būtinų sąlygų, numatytų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40-41 str., 43 str., nes sutartyje nėra numatytos suteikiamos autoriaus teisės, teisių perdavimo galiojimo laikas, autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka, taip pat kitos būtinos sąlygos. Be to, atsižvelgęs į 2004-12-27 sutarties esmę ir turinį, taip pat Kultūros ministro 2003-10-16 įsakymu Nr. ĮV-371 patvirtintų „Leidinių rėmimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų nuostatus“, kurių pagrindu buvo skirta parama atsakovui ir sudaryta minėta 2004-12-27 sutartis, teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis iš esmės yra tik susitarimas dėl atsakovo leidžiamos knygos dalinio rėmimo. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad minėta sutartis turi būti pripažinta leidybos sutartimi. Taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas privalėjo užtikrinti leidybos sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens B. J. – A., kaip knygos autorės, sudarymą, kad 2004-12-27 sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai. Motyvavo, kad aukščiau minėti nuostatai suteikia teisę kreiptis į ieškovą dėl paramos skyrimo tik leidėjams, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl paramos B. J. knygos „Tarakono Levoko nuotykiai mieste“ leidimui. Būtent atsakovas inicijavo santykių tarp jo ir ieškovo atsiradimą, o ieškovo ir trečiojo asmens jokie sutartiniai santykiai nesiejo. Todėl pats atsakovas, būdamas verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pasirūpinti sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymu laiku ir tinkamai ir nėra jokio teisinio pagrindo tokią pareigą perkelti ieškovui. Ieškovas negali daryti intervenciją ir įtakoti atsakovo ir trečiojo asmens santykių valdinga forma, negali priversti trečiąjį asmenį sudaryti sutartį su atsakovu ar priimti sprendimą dėl knygos leidimo be jos autorės sutikimo. Jokių duomenų, kad ieškovas pažadėjo atsakovui, jog tretysis asmuo su atsakovu sudarys sutartį, atsakovas nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.190 str. 2 d. nustatytos taisyklės. Teismas konstatavo, kad atsakovas ir tretysis asmuo nebuvo pasiekę susitarimo dėl honoraro trečiajam asmeniui dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, taip pat dėl minėto įstatymo 40 str. 1 d. 4-5 p., 44 str. 2 d. nustatytų visų sąlygų. Kadangi šalys nesusitarė dėl visų būtinų sąlygų, o tuo labiau esminių sąlygų, todėl negali būti pripažįstama, kad atsakovas ir tretysis asmuo sudarė leidybos sutartį. Byloje yra pateiktas tik atsakovo paruoštos sutarties su trečiuoju asmeniu projektas ir atsakovės pastabos dėl sutarties turinio, o šios aplinkybės taip pat rodo, kad susitarimas tarp jų nebuvo pasiektas. Vien ta aplinkybė, kad tretysis asmuo perdavė atsakovui knygos bei kad atsakovas ėmėsi knygos leidybos veiksmų yra nepakankami sutarties sudarymo faktui patvirtinti. Teismas laikė, kad tretysis asmuo turėjo teisę perduoti knygos leidimą kitai leidyklai V. G. firmai „Homo liber“, bei atmetė atsakovo argumentus, kad tarp jo ir trečiojo asmens buvo sudaryta leidybos sutartis. Nors atsakovas nurodo, kad trečiojo asmens knyga nebuvo išleista dėl to, kad tretysis asmuo pareikalavo užtikrinti, jog knyga bus pripažinta geriausia metų knyga, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojo R. M. parodymai tokių atsakovo teiginių nepatvirtina, o vien atsakovo paaiškinimai yra nepakankamas įrodymas, nesant kitų jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad leidybos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Tai, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta leidybos sutartis, negali būti pripažįstama nenugalima jėga pagal CK 6.212 str. ir Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintas „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles“, atleidžiančia atsakovą nuo atsakomybės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad trečiojo asmens knygos „Tarakono Levoko nuotykiai mieste“ atsakovas neišleido. Todėl ieškovas 2007-04-24 raštu Nr. 52-1113 informavo atsakovą, vadovaudamasis sutarties 3.3 p., po mėnesio nuo minėto rašto išsiuntimo dienos sutartis bus nutraukta. Tokį ieškovo sutarties nutraukimą teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas sutartyje numatytos knygos sutartyje nustatytais terminais neišleido dėl savo kaltės, tuo pažeisdamas 2004-12-27 sutarties 2.2.2-2.2.3, 2.2.5 punktų reikalavimus. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad pasirašius sutartį 2004-12-27, panaudoti pinigus iki 2004 m. pabaigos buvo per trumpas laiko tarpas. Tačiau atsakovas neišleido knygos labai ilgą laiko tarpą, todėl įvertinus protingai reikalingą terminą knygai išleisti, pvz. vienerių metų terminą, atsakovas vistiek knygos neišleido. Ieškovas nereikalavo grąžinti paramos tuoj pat, atsakovui nespėjus jų panaudoti iki 2004 m. pabaigos. Ieškovas nutraukė sutartį su atsakovu tik 2007 metais. Atsakovas turėjo būti apdairesnis ir nesiimti konkrečių trečiojo asmens knygos leidybos veiksmų, kol nesudarys sutarties su trečiuoju asmeniu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas patvirtino skirtos 15 000 Lt paramos sąmatą, paskirstant lėšų panaudojimą pagal atskirus sąmatos straipsnius. Atsakovas 2004-12-27 sutarties 2.2.2 p. įsipareigojo valstybės biudžeto skirtas lėšas naudoti tik pagal Kultūros ministerijos patvirtintą sąmatą. Tuo tarpu atsakovas pažeidė šią sutarties sąlygą, nes, kaip priešieškinyje nurodo pats atsakovas, jis lėšas panaudojo kitaip nei buvo numatyta ieškovo patvirtintoje sąmatoje. Ieškovas pagrįstai atsisakė pakeisti sutarties sąlygas ir neleido pinigų panaudoti kitai knygai išleisti, nes tokiu atveju būtų pažeisti nuostatai, nes kiekvienas projektas dalyvauja konkurse ir sutarties pakeitimas pagal atsakovo pageidavimą reikštų paramos atsakovui suteikimą ne konkurso tvarka. Nutraukus 2004-12-27 sutartį dėl atsakovo kaltės, pagal sutarties 3.5 p. atsakovas privalo grąžinti ieškovui gautą 15 000 Lt paramą. Atsakovas jos negrąžino iki šiol, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 15 000 Lt. Atitinkamai atsakovo priešieškinys dėl nurodytų motyvų šioje dalyje (dėl lėšų panaudojimo pripažinimo pagrįstu) atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. Žandario įmonė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-07-10 sprendimą dalyje dėl 15 000 Lt priteisimo iš atsakovo A. Žandario įmonės ieškovui Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pripažįstama, kad atsakovo A. Žandario įmonės leidyklos padarytos išlaidos rengiant išleisti B. J. – A. knygą „Tarakono Levoko nuotykiai mieste“ yra pagrįstos, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas ir neteisingas teismo sprendime motyvas, kad ieškovas nesukūrė knygos ir neturi jokių turtinių teisių į knygą. ATGTĮ 43 str. 1 d. nurodyta, kad autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui atgaminti spausdinimo ar kitu būdu kūrinį ir nebūtinai savo sukurtą. Ieškovo parengta ir patvirtinta sutartis, pagal kurią teikiama parama išleisti kūrinį konkretaus asmens, neįtraukus to asmens sutarties šalimi, sukėlė konfliktinę situaciją, dėl ko atsakovas patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nurodytų aplinkybių nevertino, o visą atsakomybę dėl kūrinio neišleidimo priskyrė tik atsakovui, nes atsakovas yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis turėjo pasirūpinti sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu. Tačiau atsakovo pastangų ir konkrečių veiksmų dėl sutarties įvykdymo neįvertino ir dėl to nepasisakė. Ieškovas yra speciali valstybės institucija, veikianti kultūros, taigi ir leidybos srityje, turinti leidybos ir autorių teisių apsaugos specialistų, todėl ieškovo atsakomybė šioje srityje negali būti mažesnė negu leidėjo. Ieškovas, ne kartą gavęs informaciją, taip pat parengtą išleisti knygos maketą, suredaguotą knygos tekstą, privalėjo priimti sprendimą dėl leidinio, kuriam išleisti skyrė dalinį finansavimą, arba pratęsti sutarties galiojimo terminą. To nepadaręs ieškovas prisiėmė atsakomybę taip pat ir atlyginti leidyklos patirtus nuostolius. Ieškovas nėra pasiuntęs autorei nė vieno konkretaus siūlymo dėl knygos išleidimo sureguliavimo. Ieškovo atsakingi darbuotojai, žinodami situaciją, patarė B. J. – A. su leidykla „Versus aureus“ pateikti naują paraišką dėl tos pačios knygos išleidimo dalinio finansavimo. Prašymas nebuvo patenkintas dėl to, kad parama šiai knygai išleisti jau buvo suteikta. Tai rodo, kad ieškovo atsakingi darbuotojai sąmoningai veikė prieš sutarties įvykdymą ir tuo padarę atsakovui didžiulę žalą. Knygos autorė B. J. – A. pasinaudojo ieškovo parengtos sutarties spragomis ir, neturėdama jokių įsipareigojimų dėl knygos išleidimo, nepranešusi Kultūros ministerijai ir atsakovui, dėl to paties kūrinio išleidimo pasirašė sutartį su leidykla „Homo liber“ ir savo knygą išleido, nors žinojo (turėjo atsakovo įteiktą suredaguotą ir parengtą knygos maketą, ir dėl kurio atsakovui ji nepateikė jokių pastabų), kad jos kūrinio rankraštis yra suredaguotas, parengtas knygos maketas, atlikti kiti jos knygos išleidimo darbai. Teismas prieštaringai vertino atsakovo ir trečiojo asmens santykius ruošiant išleisti knygą. Tretysis asmuo B. J. – A. perdavė atsakovui savo kūrinio rankraštį kurį atsakovas suredagavo, o tretysis asmuo aprobavo atliktą darbą, parengė knygos maketą, vyko susirašinėjimas knygos iliustracijų parengimo klausimais. Tarp šalių iš esmės buvo susitarta dėl knygos išleidimo, ką patvirtina savo atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo. Faktinės aplinkybės, byloje pateikti dokumentai, šalių veiksmai neabejotinai įrodo, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl knygos išleidimo. Teismas pripažįsta, kad rašytinės leidybos sutarties nebuvimas nedaro sutarties negaliojančia, tačiau mano, kad nebuvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, o būtent nebuvo pasiekta susitarimo dėl autorinio atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. Atsakovo pateiktame leidybos sutarties projekte autorinio atlyginimo mokėjimo tvarka ir dydžiai buvo nurodyti, autorė - tretysis asmuo dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl nėra pagrindo tą faktą laikyti nesutarimu. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sutartis nebuvo pasirašyta ir dėl atsakovo kaltės. Atsakovas autorinę sutartį pasiuntė autorei tuojau po to, kai gavo paramą knygai išleisti, t.y. 2005-01-05, autorė ją gavo 2005-01-24. Dėl pasiūlymo pasirašyti sutartį tretysis asmuo turėjo nuspręsti per protingą terminą arba pareikšti pastabas dėl sutarties teksto, tačiau to nepadarė, nors tuo pačiu metu derino knygos išleidimo klausimus. Dėl sutarties nepasirašymo kaltė tenka tik trečiajam asmeniui. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atliktų darbų teisėtumo ir pagrįstumo rengiant knygą išleisti, o tai rodo, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Jeigu sutiktume su išvada teismo sprendime, kad susitarimas dėl knygos išleidimo nebuvo pasiektas, tai atsakovo atlikti darbai - rankraščio redagavimas, korektūros skaitymas, iliustracijų parengimas, maketo parengimas vykdant ieškovo ir atsakovo pasirašytą sutartį ir tuo pagrindu įvykdyti mokėjimai už nurodytus darbus buvo atlikti pažeidžiant šalių pasirašytą sutartį. Teismas turėjo įvertinti, ar parengiamieji knygos išleidimo darbai buvo atlikti pagrįstai, vykdant sutartį, ar atlikti darbai neturi jokio ryšio su ginčo sutartimi. Teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl priešieškinio motyvų, kur nurodoma, kad knyga nebuvo išleista ir dėl atsakovo kaltės. Sutarties 3.6 p. nustatyta, kad, nutraukus sutartį dėl Ministerijos kaltės, Ministerija pagal Leidėjo pateiktus atsiskaitymo dokumentus apmoka Leidėjui (neviršydama sutartyje numatytos sumos) leidybos išlaidas, padarytas iki sutarties nutraukimo dienos, tačiau ne daugiau, negu buvo numatyta sutartyje. Skirta ieškovo pinigų suma buvo panaudota tik leidinio paruošiamiesiems darbams. CK 6.200 str. 1 d. nustatyta, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, ko ir siekė atsakovas vykdydamas sutartį. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, negalėjo numatyti, kad tretysis asmuo B. J. elgsis nesąžiningai ir, gavusi paramą knygai išleisti per atsakovo leidyklą, neinformavusi ieškovo ir atsakovo sudarys sutartį ir išleis savo knygą kitoje leidykloje. Teismas, pripažindamas sutarties nutraukimą pagrįstu ir priteisdamas ieškovui prašomas lėšas, neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo neįvykdyta ne dėl atsakovo tyčinių veiksmų ar dėl neatsargumo. Knyga buvo visiškai parengta spausdinti ir tik sužinojus iš paskelbtos informacijos, kad knygą tretysis asmuo išleido kitoje leidykloje, knygos spausdinimas buvo sustabdytas, o atsakovas dėl to patyrė didelę žalą dėl darbo sąnaudų ir negauto pelno.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir tretysis asmuo B. J. – A. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-07-10 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. Žandario įmonės apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą bei nepagrįstą. Priteisti iš atsakovo A. Žandario įmonės trečiojo asmens B. J. – A. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyt argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas atmestinas.
Pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs tik finansuoti dalinai leidinio išleidimą, tačiau nebuvo įsipareigojęs atlikti kitų veiksmų, susijusių su knygos autoriumi, tokių kaip gavimas jo sutikimo išleisti būtent taip, kaip siūlo atsakovas, paruoštą leidinį. Sutartyje buvo numatyta galimybė atsakovui informuoti ieškovą apie sutarties pakeitimą, todėl atsakovas, neturėdamas galimybių dėl trečiojo asmens byloje B. J. – A. veiksmų išleisti sutartu laiku leidinio, turėjo pranešti apie tai ieškovui. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo neįtraukimas sutarties šalimi konkretaus asmens, suteikus paramą išleisti jo autorinį kūrinį, sukėlė konfliktinę situaciją, negali būti pripažinti ieškovo reikalavimo atmetimo argumentu, kadangi ieškovas reikalauja grąžinti 15000 Lt sumą, kuri priklausytų atsakovui tuo atveju, jei sutartis būtų įvykdyta. Atsakovo nurodyti argumentai dėl kaltės ieškovo veiksmuose galėtų būti reikšmingi nagrinėjant bylą priešieškinio dalyje, t.y. ar pagrįstas atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovo jo veiksmais padarytą žalą. Priešieškinio dalyje atsakovas nepateikė apeliacinio skundo, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik tą teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai. Atsakovas skunde nurodo, kad ieškovo darbuotojai sąmoningai veikė prieš sutarties įvykdymą, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvadų dėl to, ar nebuvo ieškovo darbuotojų kaltės, jog atsakovas negalėjo laiku įvykdyti sutarties, nes nenagrinėja ieškovo kaltės apimties klausimo dėl sutarties neįvykdymo. Pagal atsakovo nurodytas byloje aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadai, kad sutartis tarp šalių nutrūko dėl ieškovo kaltės ir sutarties 3.6 punkto ( b. l. 4, t. I) pagrindu pagal atsakovo pateiktus atsiskaitymo dokumentus turi apmokėti leidėjui leidybos išlaidas. Iš bylos aplinkybių matyti, jog sutartis nebuvo nutraukta, atsakovas yra ją įvykdęs dalinai, pats atsisakė nuo tolesnio sutarties vykdymo, todėl jis turėtų pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo tik dėl to, kad kito asmens priešingi teisei veiksmai sąlygojo jam nuostolių atsiradimą. Ieškinio reikalavimų dalyje nebuvo nustatyta, kad ieškovo pasiūlytas sutarties projektas suklaidino atsakovą, buvo priešingas teisei, todėl atsakovas negalėjo įvykdyti sutarties. Atsakovas, kaip leidybos veikla užsiimanti įmonė, turėjo galimybę prieš sudarant sutartį pasirūpinti galimybe ją įvykdyti, t.y. pašalinti kliūtis, kurios sukėlė sutarties neįvykdymą. Atsakovas turėjo ir galėjo numatyti, kad autorius gali nesutikti su visais jo pasiūlymais dėl leidinio formos ir struktūros, turėjo numatyti, jog sutarties įvykdymas priklauso nuo trečiojo asmens valios ir prisiimti įsipareigojimą išleisti leidinį tik žinodamas, kokio apipavidalinimo tai bus leidinys. Kadangi atsakovas elgėsi nepakankamai rūpestingai, prisiimdamas pareigą atlikti darbą, pripažintina, kad jis turi grąžinti antrajai sutarties šaliai tai, ką buvo gavusi su sąlyga, jei išlies leidinį.
Trečiojo asmens atstovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas asmeniui, kuris nebuvo bylos dalyviu - Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai atmestinas, nes teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tik tarp bylos dalyvių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiojo asmens atstovės advokatės V.Viešūnaitės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.