Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2018 m. gruodžio 8 d. apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę- automobilį Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės ir vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė KET 14, 17 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Be to, D. M. 2018 m. gruodžio 8 d. apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų reikalavimų statutinių valstybės tarnautojų, t. y. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas A. A. ir J. S. nurodymų: liepus sustoti ir nebėgti ir tris kartus tai aiškiai pakartojus D. M. į teisėtus reikalavimus ragavo ir toliau bandė šalintis Pašešupio parko kryptimi. Sulaikant minėtą asmenį D. M. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, stangrino rankas. Įžeidė policijos pareigūnų A. A. ir J. S. garbę ir orumą vartodamas jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Nevykdydamas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, D. M. padarė nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu D. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. pastatė automobilį „Opel Vectra“ prie namų, adresu Parko g. 4 ir buvo pas savo sugyventinę bute. Apie 19 val. grįžo sūnus ir pasakė, kad automobilyje liko įjungtos šviesos. Jis išėjo iš namų, priėjo prie automobilio ir išjungė šviesas bei uždarė automobilio dureles. Tuo metu buvo apakintas ryškios šviesos ir iš netikėtumo pabėgo. Išgirdo žodžius „policija“ ir sustojo. Pasakė, kad nieko nedarė ir pakėlė rankas. Policija jam užsuko dešinę ranką ir nusivedė į automobilį. Po to užsuko antrą ranką ir uždėjo antrankius. Kai uždėjo antrankius, jis pargriuvo ant kelių. Tada jį nuvedė į policijos automobilį, panaudojo dujas ir elektrošoką. Apie 3-5 minutes buvo automobilyje ir prašė ką nors padaryti jo akims, nes jis negalėjo nei matyti, nei prisiliesti, be to jautė skausmą rankose. Po to policininkai jį išvedė iš automobilio. Kelias minutes pabuvo lauke ir vėl pasodino į automobilį. Pasiūlė pasitikrinti girtumo laipsnį. Jis jautė skausmą, todėl nelabai suvokė savo veiksmus ir atsisakė daryti ko prašė policija. Jis policijos neįžeidinėjo, jis tik pasakė necenzūrinį žodį kaip atsakymą į policijos pavartotą necenzūrinį žodį. Kai jis atsisakė pasirašyti dokumentus surašytus lietuvių kalba, buvo pakviesta jo draugė. Jis pasirašė tik po papildymu. Teisę vairuoti transporto priemones turi, teisės rusiškos, bet su jomis galima važinėti ir Lietuvoje. Lietuviško vairuotojo pažymėjimo neturi. Gyvenamąją vietą nurodęs (duomenys neskelbtini), nes ten nuomojasi prie darbo gyvenamąją vietą. Lietuvoje gyvena apie 2 metai, dirba nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jis turi teisę nuolatos gyventi Lietuvoje nuo 2014 m. Turi sūnų 13 metų. Įvykio metu jis buvo blaivus. Buvo pristatytas į gydymo įstaigą, bet girtumo jam netikrino, jo neapžiūrėjo. Ką jam sakė gydymo įstaigoje, jis nežino. Jis nesutiko tikrintis girtumo, nes buvo šoke ir jautė didelį skausmą, todėl nesuprato savo veiksmų. Dar parodė, kad jis jau jaučiasi nubaustas, nes automobilis sulaikytas aikštelėje, reikės daug užmokėti, todėl prašo mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Jis ir toliau liks dirbti Lietuvoje, nes čia gyvena jo sūnus, kuriam reikalinga jo pagalba.

Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad jis gruodžio 8 d. patruliavo su kolega J. S.. Apie 19.30 val. važiuojant Parko gatve, pamatė automobilį „Opel Vectra“, stovintį Parko gatvėje. Buvo atidarytos vairuotojo durelės, įjungtos automobilio šviesos. Tai sukėlė jiems įtarimą, todėl sustojo patikrinti automobilio. Automobilyje buvo mobilus telefonas, kuris nuolat skambėjo, variklio dangtis buvo šiltas. Matėsi, kad tuo automobiliu buvo neseniai važiuota, vairuotojas yra neseniai pasišalinęs. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie nusistatė, kad automobilio savininkas yra Rusijos pilietis, turintis leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Tuomet jie nusprendė tą automobilį pasekti. Pasitraukė taip, kad matytų kas vyks toliau. Jis pamatė kaip prie automobilio priėjo vyriškis, įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Jis apie tai pranešė kolegai ir kolega pradėjo stabdyti tą automobilį su įjungtais švyturėliais. Jis švietė į tą vairuotoją su žibintuvėliu, vairuotojas tai pamatęs, pradėjo bėgti link Parko gatvės namo Nr. 4. Jis vijosi sakė “stok policija“. Vairuotojas bėgdamas visu savo svoriu atsitrenkė į stovėjusį baltos spalvos automobilį „Volkswagen“ ir nukrito ant asfalto. Atsikėlė ir vėl pradėjo bėgti į parką. Iš tarnybinio automobilio išlipo jo kolega ir jie abu nusivijo vairuotoją. Bėgdamas ir susų kalba davė komandas sustoti. Dar pabėgęs asmuo atsistojo į kovinę stovėseną. Pradėjo keiktis rusiškais necenzūriniais žodžiais, buvo pasiruošęs suduoti. Kolega jį sulaikė, panaudodamas fizinę jėgą ir uždėjo antrankius. Automobilyje pasodintas asmuo spardė dureles, langus, keikėsi, bandė įspirti. Buvo įspėtas, kad bus panaudotas elektrošokas, bet vis tiek nenurimo, todėl ir buvo panaudotas elektros šokas. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu girtumą, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas, kad jis nevairavo automobilio. Sakė, kad duos kraują tyrimams, tačiau nuvykus į ligoninę ir vėl atsisakė duoti kraują. Nurodė, kad vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, savarankiškai nepaėjo, kalba buvo nerišli. Sulaikant D. M. buvo panaudota antrankiai, kolega naudojo dujas ir elektrošoką. Kai vežė D. M. į ligoninę, jis lyg ir juoko formoje sakė, kad vairavo automobilį, tačiau po to jau sakė, kad nevairavo, kad jie nieko neįrodys ir panašiai.

Liudytojas J. S. teismo posėdyje parodė, kad 2018-12-08 apie 19 valandą patruliavo nustatytu maršrutu, važiavo Parko gatve ir pamatė stovintį automobilį „Opel Vectra“, kurio vairuotojo durelės buvo atidarytos į kelio pusę ir kėlė grėsmę saugumui. Nusprendė nustatyti automobilio savininką pagal numerius. Priėjus prie automobilio pamatė, kad jame paliktas telefonas, variklis buvo šiltas, viduje jautėsi stiprus, aitrus alkoholio kvapas. Nustatė, kad automobilis priklauso D. M.. Su kolega nusprendė pasekti tą automobilį. A. A. išlipo, o jis pavažiavo toliau. Pamatė, kad nuo Parko gatvės 4 namo kampo, ten buvo gerai apšviesta ir viskas matėsi, ateina vyriškis ir užveda automobilį. Jis įsijungė švyturėlius ir liepė automobiliui stoti. Minėtas automobilis įvažiavo į Parko g. namo Nr. 4 kiemą ir pastatęs automobilį išlipęs vairuotojas pradėjo bėgti. Bėgdamas atsitrenkė į kitą automobilį labai stipriai. Tada atsistojo ir vėl bėgo link parko. Jį vijosi, sakė, kad „policija“, davė komandas sustoti. Po to sustojo ir atsistojo kovine poza, mosikavo rankomis, keikėsi. Tada jis pasakė, kad jei asmuo nenusiramins bus panaudotos dujos, bet asmuo nereagavo į perspėjimus, todėl jis panaudojo dujas. Jis komandas davė lietuvių kalba, o tada atbėjęs kolega jau sakė rusiškai. Jis buvo perspėtas tiek lietuviškai, tiek rusiškai, kad bus panaudota fizinė jėga. Tačiau jis nenusiramino, todėl buvo panaudotos dujos. Asmuo toliau jį sulaikant stangrino rankas, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Jį nuvedė į tarnybinį automobilį, visą tą laiką jis juos keikė rusiškais necenzūriniais žodžiais. Automobilyje asmuo pradėjo spardyti duris, o kai jis atidarė dureles, asmuo bandė jam įspirti. Todėl buvo perspėtas, kad bus panaudotas elektrošokas, tačiau jis nenurimo, todėl panaudojo elektrošoką. Akivaizdžiai matėsi, kad asmuo yra neblaivus, buvo neadekvatus. Alkotesteriu girtumą atsisakė pasitikrinti, motyvuodamas tuo, kad jis nevairavo. Nurodė, kad duos kraują, todėl asmuo buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Tačiau gydymo įstaigoje persigalvojo ir nedavė kraujo. Medikai jį apžiūrėjo, nieko nenustatė. Grįžus į įvykio vietą, ten buvo asmens vaiko motina, kuri teigė, kad jis tik patraukė kieme automobilį. Su pažeidimu asmuo nesutiko, jis aiškino, kad nevairavo, tik atėjo prie automobilio ir uždarė duris.

Nustatytų faktinių aplinkybių ir D. M. kaltės padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtinimui pateikta administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK:18095365211, kuriame nurodyta teisės pažeidimo esmė (b.l.1-2), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l.5-10), prietaiso Taser panaudojimo ataskaita (b.l.11), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.12), D. M. paaiškinimas (b. l. 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l.14-15), vaizdo įrašas ( b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

D. M. kaltė neginčijamai įrodyta teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų policijos pareigūnų A. A. ir J. S. teisme duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jie sekė pažeidėjo automobilį, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), su atidarytomis automobilio durelėmis, variklis dar buvo šiltas, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Sekdami automobilį matė, kaip D. M. atėjo prie automobilio „Opel Vectra“ ir įsėdęs važiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Tai matė abu policijos pareigūnai, stebėdami automobilį iš skirtingų vietų. Kiemas apšviestas, todėl matomumas buvo geras, jie suklysti negalėjo. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo duomenų matyti, kad ir N. B., pas kurią buvo atvažiavęs D. M., iš karto įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes patvirtino, kad D. M. vairavo automobilį nedidelį atstumą perstatinėdamas automobilį. Policijos pareigūnai kitų pagrindų vytis, persekioti ir sulaikyti D. M., išskyrus už automobilio vairavimą, neturėjo pagrindo, taip pat neturi ir pagrindo jį apkalbėti, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje taip pat nustatyta, kad D. M. išlipęs iš automobilio po įspėjimų, kad tai policija, po komandų sustoti, šių reikalavimų nevykdė, išlipęs iš automobilio bėgo link parko. Nors D. M. paaiškino, kad jis buvo apakintas, nesuprato, kad tai policija, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad jis buvo apšviestas rankiniu žibintuvėliu, todėl stipraus apakinimo negalėjo būti, policijos pareigūnai buvo apsirengę tarnybinėmis uniformomis, taip pat su ryškiaspalvėmis liemenėmis ir šviesą atspindinčiais elementais, vieta buvo apšviesta, tarnybiniame automobilyje buvo įjungti šviesos ir garso stabdymo signalai, reikalavimas sustoti buvo išsakytas ne vieną kartą, tame trape ir rusų kalba, taigi, D. M. turėjo ir galėjo suprasti, kad reikalavimus sustoti duoda policijos pareigūnai. Abiejų liudytojų parodymais nustatyta, kad sulaikomas D. M. priešinosi, stangrino rankas, juos keikė necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, dėl ko buvo panaudotos dujos, vėliau antrankiai ir elektrošokas, nes D. M. ir įsodintas į tarnybinį automobilį spardė jo dureles. Be to iš liudytojų parodymų ir iš vaizdo įrašų duomenų matyti, kad buvo matomi akivaizdūs požymiai, leidžiantys įtarti, kad D. M. yra neblaivus. Nustatyta, kad jis tokios būsenos vairavo transporto priemonę, todėl pagrįstai buvo siūloma tikrintis blaivumą iš pradžių alkotesteriu, o po to ir ligoninėje imant kraujo mėginį. Alkotesteriu tikrintis atsisakė. Atsisakymą motyvuoja sveikatos būkle, šoko būsena po sulaikymo, tačiau vaizdo įrašo duomenys to nepatvirtina. Be to ir nuvežtas į gydymo įstaigą, net ir praėjus nemažam laikotarpiui, tikrintis atsisakė. Esant šioms aplinkybėms neabejotinai nustatyta, kad D. M., po transporto priemonės vairavimo, vengė neblaivumo patikrinimo, o taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės.

Nors D. M. pateikė Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis pats daugiau kaip 5 metai gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos respublikoje išduoto ar galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant 1968 m. Vienos kelių eismo konvencijos 47 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublika gali pripažinti negaliojančiu 1926 m. Paryžiaus automobilių eismo konvencijos, 1949 m. Ženevos kelių eismo konvencijos ir 1968 m. Vienos kelių eismo konvencijos susitariančiosiose šalyse išduotą vairuotojo pažymėjimą nuo to momento, kai jo turėtojas tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, ir nustatyti tokių pažymėjimų keitimo tvarką. Nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventojo sąvoka tiesiogiai yra aptarta tik Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kurio 4 straipsnyje yra nurodyti nuolatinį Lietuvos Respublikos gyventoją apibūdinantys požymiai. Dėl to, aiškinant šį straipsnį sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatančiomis, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, matyti, jog fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo samprata yra aptariama ir poįstatyminiame norminiame dokumente – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse, kuriose ji niekaip nėra siejama su leidimais asmeniui gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju D. M., kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, nuo 2014 m. yra išduotas leidimas nuolatinai Lietuvoje, jis deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), jį su Lietuva taip pat sieja asmeniniai ryšiai, nes čia gyvena jo 13 metų sūnus, posėdžio metu nurodė, kad su Lietuvos Respublikoje, Marijampolės m. gyvenančia D. B. yra šeimos nariai ir tuo pagrindu N. B. atsisakė duoti parodymus byloje, be to jis nuolatinai dirba UAB (duomenys neskelbtini), t. y. su Lietuva jį sieja ir ekonominiai ryšiai. Taigi teismas, vadovaudamasis nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo apibrėžtimi Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose, padarė išvadą, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo metu – 2018 m. gruodžio 8 d. – D. M. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. M. turėjo Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris turi būti pripažįstamas keistinu Lietuvoje ir tuo pagrindu, kad Rusijos Federacija neįeina į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių sąrašą, tačiau yra ratifikavusi Vienos kelių eismo konvenciją, todėl šios šalies išduotas pažymėjimas Lietuvos Respublikoje galioja tik 185 dienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-1073/2018). D. M. Lietuvos respublikoje gyvena ilgiau kaip 185 dienas, todėl laikytina, kad jis Lietuvos respublikoje teisės vairuoti transporto priemones neturi.

D. M. veiksmai dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti ir neblaivumo patikrinimo atitinka nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 4 d. sudėtį, o dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir jų garbės bei orumo įžeidimo ANK 506 str. 4 d., 508 str. sudėtis.

D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, asmenybę, kaltės formą, tai, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog D. M. skiriama sankcijų vidurkiuose numatytos baudos.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – D. M., naudodamasis ja padarė šiurkštų, keliantį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui pažeidimą, teisės vairuoti transporto priemones neturi, todėl taikytinas automobilio konfiskavimas. Jo pateikti duomenys dėl šeimyninių aplinkybių, įvertinus pažeidimo pobūdį, nėra pagrindas netaikyti šios priemonės, jo nurodomos aplinkybės buvo ir pažeidimo padarymo metu, tačiau jos nesulaikė nuo pažeidimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

D. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) dydžio baudą.

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje ir paskirti jam 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 18095365211. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo arba nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, D. M. (su vertimu į rusų k ).