Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjai M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl praleisto termino atnaujinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir nustatė:

Pareiškėja M. M. padavė teismui skundą, kuriuo prašo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 2 žemės sklypus, buvusius Natokų kaime, Vievio valsčiuje, Trakų apskrityje, turinčius 5,30 ha bendro ploto, priklausiusius pareiškėjos mirusiam tėvui P. M.. Paaiškino, kad pareiškėjos tėvas P. M. nuosavybės teise valdė 2,50 ha žemės, kaip mažažemis jis buvo gavęs 2,80 ha žemės Natokų k., Vievio vls., Trakų aps. Pareiškėjos tėvai senai mirę, todėl pagal įstatymą ji turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių į nuosavybės atkūrimą, nes yra pasibaigę Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai. Pareiškėja aiškina, kad įstatymo nustatytą terminą praleido, kadangi užtruko nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų paieška.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, pareiškėja palaikė skundą, papildė skundo reikalavimus ir prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti. Taip pat paaiškino, kad įstatymo nustatytus terminus praleido dėl šeiminių aplinkybių: 1995 m. susirgo jos sūnus, jam buvo įtariamas kaulų vėžys. Jos dukra nuo gimimo serga epilepsija ir ji negali dukros palikti vienos namuose. Turi globotinę 17 metų amžiaus. Be to, po motinos mirties visą turtą paveldėjo brolis, kuriam mirus 1995 metais, turtą pagal įstatymą paveldėjo pareiškėja.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės departamento atsiliepime į prašymą pasisakoma, kad, jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatyme nustatytus terminus, yra svarbios, Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaraus, kad terminas būtų atnaujintas. Atsiliepimu informuojama, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neturi duomenų, jog buvo pateikti prašymai, kiti dokumentai, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę Natokų kaime, Vievio valsčiuje, Trakų apskrityje. Dėl šios priežasties nebuvo pradėta formuoti buvusio savininko P. M. nuosavybės teisių atkūrimo byla.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Prašymas tenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 12 31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į tėvui P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad M. M. nei prašymo atkurti nuosavybės teises, nei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų įstatymo nustatytais terminais nepateikė. Pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji negalėjo įstatymo nustatytu terminu įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, yra pakankamos pripažinti, kad terminą prašymui paduoti ir reikalingiems dokumentams pateikti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad pareiškėjos šeiminės aplinkybės yra sudėtingos: pareiškėjos vaikų sveikatos būklė yra sunki (b. l. 33, 34, 35), 2004 m. pareiškėja bylinėjosi su dukra dėl anūkės globos (b. l. 32). Šios aplinkybės atitinkamai sąlygojo pareiškėjos elgesį ir galėjo įtakoti jos nesidomėjimą nuosavybės teisių į tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę atkūrimo klausimu. Pareiškėjos teisinis neišprusimas, nesugebėjimas įvertinti situaciją taip pat turėjo įtakos pareiškėjos elgesiui. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir Trakų rajono apylinkės teisme 2007 m. užvesta byla pagal M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Civilinė byla Nr. 2-1127-272/2007). Į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą pareiškėja kreipėsi sužinojusi, kad negali disponuoti mirusios motinos turtu. Atitinkamai tik 2007 m. pradėjo rinkti duomenis apie tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (b. l. 5-12).

Darytina išvada, kad pareiškėjos galimybės realizuoti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą buvo apsunkintos dėl jos sudėtingų šeimos aplinkybių, todėl Įstatymo nustatyti praleisti terminai atnaujintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atnaujinti pareiškėjai M. M. terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę (2 žemės sklypai, turintys 5,30 ha bendro ploto) Natokų kaime, Vievio valsčiuje, Trakų apskrityje bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.