- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-407-175-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-01348-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. D.
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-175/2010
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. D., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. areštu 60 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Iš R. D. priteista 84,00 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios S. V. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 08 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini) rajone, pribėgo iš nugaros prie keliu einančios mažametės I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas fizinį smurtą, sugriebė ranka I. V. už kaklo bei prispaudė ją prie savęs, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė S. V. priklausantį 649 litų vertės mobilaus ryšio telefoną LG KP 500 su 10 litų vertės Omnitel extra SIM kortele, kurios sąskaitoje buvo14 litų, 10 litų vertės prie mobilaus ryšio telefono pritvirtintą grandinėlę, tokiu būdu padarydamas S. V. 683 litų žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-03-25 nuosprendį pakeičiant jam paskirtą bausmę – areštą į baudą pagal LR BK 65 str. 1 d. vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nedirbo ir nebuvo susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, tačiau šiuo metu jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, jo gaunamas atlyginimas yra 400 Lt per mėnesį, todėl pasikeitus aplinkybėms, jis prašo sušvelninti bausmę pakeičiant 60 parų areštą į baudą, laikantis LR BK 65 str. numatytų vienų bausmių keitimo kitomis bausmėmis taisyklių.
Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno rajono apylinkės teismas R. D. paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tinkamai ją individualizavimo, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
Už LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą gali būti skiriama arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį asmenį (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.). Teismas taip pat įvertino tai, kad R. D. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad anksčiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs. Įvertinęs šias ir kitas nuosprendyje nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas didesnis nei sankcijos vidurkis. Nepagrįstas apelianto prašymas skirti jam baudą, kadangi LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių R. D. atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. ar 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, nenustatyta. Tai, kad nuteistasis po nuosprendžio priėmimo pradėjo dirbti, negali būti pagrindas skirti nuteistajam švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.