- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1125-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., notarė Janina Neverdauskaitė
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorija 94.2.4.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 29 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., notarė Janina Neverdauskaitė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad mirusio A. K. sūnui J. K. buvo reikalingas išlaikymas ir jis turėjo teisę kreiptis į privalomąją palikimo dalį po tėvo A. K. mirties.
Posėdžio metu suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas Romanas Lupeika prašė CPK 31 str. 2 d. pagrindu perduoti bylą Kretingos rajono apylinkės teismui, nes nekilnojamasis daiktas yra Kretingoje. Nurodė, kad pagal CPK 580 str. prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Iš pridėto Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro 2009-05-28 rašto Nr. 179 matyti, kad A. K., mirusio 2007-02-05 paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Kretingoje. Įpėdiniai pretenduoja į tėvo nekilnojamąjį turtą, esantį Kretingos mieste. Byloms dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą taikomas išimtimis teismingumas, kuris grindžiamas daikto buvimo vietos principu. Kadangi pareiškėja siekia išspręsti klausimą dėl J. K. teisės į privalomąją palikimo dalį turto, kuris yra Kretingos mieste, todėl pareiškimas pagal CPK 137 str. 2 d. 2 p., 580 str. 2 d. turi būti paliktas nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-03-24 nutartimi suinteresuoto asmens prašymą patenkino ir perdavė bylą Kretingos rajono apylinkės teismui pagal išimtinį teismingumą. Teismas iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens atstovo argumentais, kad turi būti taikoma išimtinio teismingumo taisyklė, tačiau nesutiko su argumentu, jog pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Teismas, vadovaudamasis CPK 31 str. 2 d. pagrindu bei CPK 580 str. 2 d. pagrindu pagal išimtinį teismingumą perdavė bylą Kretingos rajono apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl paveldėjimo procedūrų taikymo nustatant minėtą juridinį faktą (CPK 580 str. 2 d.), o palikimo atsiradimo vieta yra Kretingos mieste.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-24 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Nurodo, kad CPK 446 str. numato, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CPK 580 str. - prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Taigi pareiškėja pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nustatytomis teismingumo taisyklėmis, pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo padavė savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. CPK 31 str. nustatyta, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi sąlyga taikyti išimtinį teismingumą yra reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą. Išimtinis teismingumas nurodo bylos nagrinėjimo vietą, kuri yra nesusijęs nei su ieškovu, nei su atsakovu. Tačiau šiuo atveju bylos esmė ir dalykas yra tiesiogiai susiję su pareiškėja. Pareiškėja, kaip J. K. vienintelė paveldėtoja, kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. K. buvo reikalingas išlaikymas kartu su iš to sekančiomis pasekmėmis. Pareiškėja kreipiasi į teismą ne dėl juridinio fakto, susijusio su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, nustatymo. Pareiškimas yra teikiamas dėl juridinio fakto, susijusio su asmeninėmis turtinėmis teisėmis, nustatymo. Todėl nėra objektyvaus teisinio pagrindo taikyti išimtinį teismingumą ir bylą perduoti nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-24 nutartį nepakeistą, apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti ir A. M. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsileipimo į atskirtąjį skundą parengimą. Nurodo, kad apeliantės atskirasis skundas neatitinka CPK 334 str. 1 d. 2 p. numatytos sąlygos, nes teismo 2010-04-14 nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nors teismas išsprendė klausimą dėl išimtinio teismingumo ir bylos nagrinėjimą perdavė Kretingos rajono apylinkės teismui, tačiau bylos nagrinėjimui neužkirto kelio. Todėl jau vien šiuo pagrindu atskirasis skundas turėtų būti atmestas. Apeliantė savo atskirtąjį skundą dėl išimtinio teismingumo grindžia CPK 31 str. 1 d., kur numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Visi ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamą vietą (CPK 29 str.), išskyrus išimtis, nustatytas CPK 30, 31 ir 32 str. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam, teismui (CPK 34 str. 1 d.). Paaiškėjus, kad ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumą, byla turi būti perduodama tam teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Priešingu atveju išnagrinėjus neteismingą bylą teismo sprendimas naikinamas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). CPK 31 str. 2 d. yra numatyta, kad palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, o išimtinis teismingumas gali būti keičiamas CPK 35 str. numatytais atvejais ir tvarka (CPK 31 str. 3 d.). Laikytina, kad teismas teisingai taikė CPK 31 str. 1 d., nes apeliantė pareiškimu siekia išspręsti klausimą dėl J. K. teisės į privalomąją palikimo dalį, kuris yra Kretingos mieste, ir tai apeliantės atstovė patvirtino teisme parengiamojo posėdžio metu. Išimtinis teismingumas yra grindžiamas nekilnojamo daikto buvimo vietos principu, tai reiškia, kad visus su nekilnojamuoju turtu vienaip arba kitaip susijusius klausimus sprendžia nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas (CPK 31 str. 1 d., 446 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jei iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas remdamasis CPK 34 str. 2 d. 4 p., perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.
Nagrinėjamu atveju teismas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perdavė Kretingos rajono apylinkės teismui pagal išimtinį teismingumą spręsdamas, jog pareiškimą teismas priėmė pažeisdamas išimtinį teritorinį teismingumą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl paveldėjimo procedūrų taikymo nustatant minėtą juridinį faktą (CPK 580 str. 2 d.), o palikimo atsiradimo vieta yra Kretingos mieste.
Tačiau pagal pateikto pareiškėjos A. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalyką matyti, jog pareiškėja kreipėsi į teismą ne dėl paveldėjimo procedūrų CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, bet prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad mirusio A. K. sūnui J. K. buvo reikalingas išlaikymas ir jis turėjo teisę kreiptis į privalomąją palikimo dalį po tėvo A. K. mirties, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškimas pareikštas CPK 444 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Pateikus pareiškimą ne CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, netaikytinas ir išimtinis teismingumas, nustatytas CPK 580 str. 2 d. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis (CPK 446 str.).
Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismingumo klausimą, todėl nutartis naikintina, pareiškėjos A. M. pareiškimas perduotinas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo perduoti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.