Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Liepienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, tačiau:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 d. (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) – 8 MGL dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nesumokėta 8 MGL dydžio bauda pakeista 48 val. viešaisiais darbais, įpareigojant juos atlikti per 1 mėnesį.

2) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 10 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 5 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2024 m. balandžio 3 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510”, 2024 m. balandžio 3 d., 23.35 val. I. P. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, o 23.53 val. atlikus pakartotinį tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,49 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo I. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų T. Š., K. R., V. B. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį AUDI A6, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2024-04-03 d., 23.35 val. jam nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, o 23.53 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas). Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. I. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta, jam nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Kaltinamojo teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nesimokėjęs. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis artimas įstatyme (BK 49 straipsnio 1-4 dalys) numatytam bausmės vidurkiui – 39 paras.

8. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas I. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 3 d. 23.35 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 10.33 val.

9. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, <…> dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). I. P. pirmą kartą nuteistas arešto bausme, duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta be realaus arešto bausmės atlikimo. Artimas vidurkiui (šešių mėnesių) arešto bausmės atidėjimo laikotarpis nustatomas įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir I. P. asmenybę, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskirtinos kelios tarpusavyje suderintos pareigos – per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 8 punktas ir 10 punktas, 7 dalis). Teismo nuomone, būtent šios skiriamos pareigos bus prevencinė priemonė ir ribos I. P., darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

11. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

12. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

13. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui.

14. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, I. P. įvykdė naudodamasis automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsniu, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone. Iš kaltinamojo, liudytojų K. R., V. B. parodymų matyti, kad automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas ir valdytojas yra I. P. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

16. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti areštą 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. P. paskirti galutinę bausmę – areštą 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į I. P. paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 3 d. 23.35 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 10.33 val. – (vieną parą) ir laikyti, kad I. P. atliko 1 parą arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 7 dalimi, I. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bei paskirti įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, I. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 4 dalimis, I. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

I. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti I. P., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.