Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu V. V. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skiriant už tai 500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. V. skirta už tai, kad šis 2010 m. kovo 31 d., apie 19.45 val., vedžiojo amerikiečių Stafordšyro terjero veislės šunį be antsnukio, tos pačios rūšies pažeidimas padarytas antrą kartą per metus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. V. kaltė, padarius ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

V. V. jam inkriminuotą pažeidimą neigia tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, betarpiškai pažeidimą stebėjusių pareigūnų A. G., B. T. ir Z. R. nuosekliais parodymais, kuriuos išanalizavus kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. Tuo tarpu V. V. paaiškinimai dėl pažeidimo visos bylos eigoje nuolat kito, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškinti dėl pažeidimo atsisakė, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad šuo buvo be antsnukio, nes buvo nuėmęs jį girdant (b. l. 3), teisme ėmė tvirtinti, kad jo šuniui antsnukis apskritai nereikalingas (b. l. 72), o apeliaciniame skunde jau teigia, kad pažeidimo nepadarė, nes pavadėlis buvo labai trumpas, šunį vedžiojo nuošalioje vietoje (b. l. 91 – 92). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 punktą šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros. Taigi iš čia matyti, kad pavadėlio sutrumpinimas neatleidžia nuo pareigos vedžioti šunį su antsnukiu, o ta aplinkybė, kad bulterjerai priklauso šunų veislėms, kurioms antsnukiai visgi pritaikyti, pripažino pats apeliantas dar savo skunde nurodęs, kad turėjo antsnukį, tačiau šuniui augant jis tapo per mažas. V. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam savo pozicijos išsakyti beveik neleido, tačiau toks tvirtinimas visiškai nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad V. V. teismo posėdžiuose dalyvavo, visos procesinės teisės jam tinkamai buvo užtikrintos (b. l. 43 – 45, 71 – 75).Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl jis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.