Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-01-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-503-887/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-04
Bylos Nr.
e2YT-503-887/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-503-887/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02605-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.5.; 3.1.7.8.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos Stanislavos O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad 2006 m. gruodžio 21 d. mirė jo motina S. O. C.. Tėvas J. C. mirė prieš motiną. Jis yra vienintelis mirusios S. O. C. vaikas. Po motinos mirties liko palikimas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, jis dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Kadangi jis yra vienturtis mirusios sūnus ir toliau naudojosi likusiu palikimu, juo rūpinosi. Paveldėjimo byla po motinos mirties turi būti vedama Alytaus rajono 2 – ajame notaro biure. Jis išreiškė valią priimti po motinos mirties likusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, visu likusiu turtu naudojosi ir naudojasi pilna apimtimi, rūpinasi savo tėvų kapavietės tvarkymu bei priežiūra. Kadangi jis yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, šiuo metu notaras negali jam išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į po motinos mirties likusį palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. O. C. palikimo perėjimą valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie jos faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjos S. O. C. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. C. yra S. O. C. ir J. C. sūnus. S. O. C., gim. (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos sutuoktinis J. C. mirė prieš ją. S. O. C. testamento nepaliko. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis po S. O. C. mirties liko palikimas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos S. O. C. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. C. po motinos S. O. C. mirties jos palikimu faktiškai naudojosi, jį valdė ir disponavo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas A. C. po motinos S. O. C. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos S. O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė