Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., pareiškėjo V. S. atstovei J. R., suinteresuotiems asmenims H. S., S. S., L. L., pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų atstovei adv. Virginijai Žukienei, suinteresuotiems asmenims D. A., S. O., Generalinio prokuroro, ginančio byloje viešąjį interesą, atstovei prokurorei Violetai Šulčytei, Nacionalinės žemės tarnybos atstovėms Natalijai Soroko, Nijolei Sokolovskytei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal pareiškėjų V. S. ir V. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), S. S., H. S., L. L., Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, siekiančiam apginti viešąjį interesą, J. G., G. T., D. A., S. O. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai V. S. ir V. S. patikslintu pareiškimu (t. 1, b. l. 172-174) prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus – Trakų apskrities Mickūnų valsčiuje, V. D. (Žemutinės Varžuvos) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės sklypą; 2) atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą V. D. kaime. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001-08-16 sprendimu Nr. 01-1521 I. S. atkurtos nuosavybės teisės į dalį – 1,0000 ha buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytos 4,3680 ha žemės buvusiame Vagovo kaime, Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 1,0000 ha žemės sklypą namų valdai, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvas I. S. 2000-02-29 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. (savo senelio) iki nacionalizacijos valdytą turtą. Pateiktuose dokumentuose (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-06-02 pažymėjime Nr.T-1 159-S) duomenys apie žemės priklausomybę V. D. kaime nenurodyti, o apie tai, kad trūksta nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų tapo žinoma tik pradėjus civilinės bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde esančių Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus V. G., Vagovo, V. D. kaimų žemės sklypų 1925 metų sąrašų ir valsčiaus piliečių sąrašuose nurodytas J. S. V. D. kaime turėjo 2,88 dešimtines žemės. Vadovaujantis Pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, I. (J.) S. buvo sodybos Varžuvos 2 kaime, Mickūnų valsčiuje šeimininkas, o archyviniuose dokumentuose pagrindinis savininko pragyvenimo užsiėmimas (verslas) yra nurodomas žemvaldys. Šie duomenys patvirtina faktą, kad J. S. turėjo žemės, kadangi nebūtų nurodomas kaip žemvaldys. Žemės sklypo suformavimas yra tiesiogiai susijęs su kitu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, kadangi visuomet prie gyvenamojo namo su ganykla buvo naudojamasi žemės sklypu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškimą patenkino (t. 1, b. l. 203-205), nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiuje, V. D. (Žemutinės Varžuvos) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės sklypą, atnaujino praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą V. D. kaime. Teismas nurodė, kad pareiškimas pagrįstas pateiktais dokumentais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir rašytine medžiaga, o terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių – nežinojimo apie būtinumą tikslinti dokumentus.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2010-05-10 padavė 2010-05-06 prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 2-7), prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, ir, išnagrinėjus bylą, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimą, pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad teismas neturi apsiriboti vien įrodymų išvardijimu, nurodydamas įrodomąją reikšmę, privalo išdėstyti jų turinį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto Žemės sklypo Žemutinės Varžuvos kaime ribų identifikavimo 2009-01-08 akto Nr. 1752 išvada nepatvirtina fakto, kad buvęs savininkas, pareiškėjų prosenelis J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą Žemutinės Varžuvos (V. D.) kaimo teritorijoje, o byloje esantys 1925 metų gyventojų sąrašai taip pat nėra pakankamas įrodymas prašomam juridiniam faktui nustatyti, kadangi jame nurodyti net trys asmenys, vardu J. S., 1925 metais turėję žemės Vagovo, V. G. ir V. D. kaimuose. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtame sąraše nurodytas J. S., V. D. kaime turėjęs 2,88 dešimtines žemės, ir pareiškėjų prosenelis J. S., yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, nesiėmė priemonių įsitikinti, ar 1925 m. sąraše nurodytas J. S., V. D. kaime valdęs 2,88 dešimtinių žemės, buvo pareiškėjo prosenelis ir ar jis tą žemę valdė iki nacionalizacijos. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-03-22 paklausimą Nr. 17.2-5179, pateikė pažymą apie asmenis, vardu J. S., bei šių asmenų šeimos sudėtis. Gauti duomenys patvirtina aplinkybę, kad 1921-1938 metų laikotarpyje gyvenęs ir turėjęs žemės Vagovo, V. D. ir V. G. kaimuose asmuo J. S. nėra vienas ir tas pats asmuo. Be to, pareiškėjų prosenelis J. S. mirė 1948 metais, o J. S., gyvenęs V. G. kaime bei turėjęs 2,88 dešimtines žemės V. D. kaime, mirė 1953 metais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimo pagrindu pareiškėjai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę, į kurią nuosavybės teisės jau atkurtos Vilniaus apskrities viršininko sprendimais. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjai V. S., V. S. bei tretieji asmenys S. S., H. S. ir L. L. su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, nurodė, kad nei vienoje byloje nėra pateikta archyvinių dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo turto įgijimo faktą nei vienoje šeimoje, iš teismui pateikiamų pagal archyvinius dokumentus sudarytų giminystės ryšio ir archyvinių duomenų suvestinių galima daryti tik subjektyvias, išvestines išvadas apie žemės priklausomybę šeimoms. Pateikti kitų pretendentų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią 2,88 dešimtines žemę V. D. kaime neįrodo žemės priklausomybės, nes nekilnojamojo turto priklausomybės faktas įrodinėjamas tais pačiais dokumentais ir nuosavybės atkūrimo klausimas nėra išspręstas nei vienai šeimai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-22 nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą 2009-05-06 prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje, pasiūlė pareiškėjams pateikti papildomų įrodymų, kad Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąraše įrašytas S. J., V. D. kaime turėjęs 2,88 deš. žemės, yra pareiškėjų prosenelis. Teismas sutiko su pareiškėju, kad teismo sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo padarytas aiškus įrodinėjimą reglamentuojančių CPK teisės normų pažeidimas, dėl kurio byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Priimdamas teismo sprendimą teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos (CPK 265 straipsnis). CPK 448 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendime, kuriuo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, reikia nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas nustatytas. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyku turėjo būti aplinkybė, ar pareiškėjų senelis J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiuje, V. D. (žemutinės Varžuvos) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, neįvertino į bylą pateiktų archyvinių duomenų įrodomosios reikšmės ir nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis pažeidimas galėjo lemti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Kaip matyti iš byloje esančių archyvinių duomenų, 1921-1938 m. gyvenęs ir turėjęs žemės Vagovo, V. D. ir V. G. kaimuose asmuo J. S. nėra vienas ir tas pats asmuo, tai skirtingų gimimo metų ir turėję skirtingas šeimas asmenys vardu J. S.. Tai pareiškėjų prosenelis J. S., Ježego, gimęs 1867 m., jo sutuoktinė M. S., gim. 1870 m., o taip pat V. G. minėtu laikotarpiu gyvenęs ir jame turėjęs žemės asmuo J. S., gimęs 1869 m., jo sutuoktinė S. Z., gim. 1872 m. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-04-08 rašto (t. 2, b. l. 17-18) matyti, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 500 esantį Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-09-22 pažymėjimą Nr. 161-S buvęs savininkas J. S. (miręs 1953-08-17) iki 1940 m. nacionalizacijos V. G. kaime turėjo 3,75 dešimtines žemės ir V. D. kaime turėjo 2,88 dešimtines žemės, t. y. 2,88 dešimtinių žemė V. D. kaime nuosavybės teisių atkūrimo procese priskirta ne pareiškėjų proseneliui, bet kitam J. S.. Esant tokioms aplinkybėms, aiškus įrodinėjimą reglamentuojančių CPK teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 9 punktas).

Atnaujinus procesą, pareiškėjas V. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, paaiškino, kad proseneliui priklausė sena sodyba, tačiau prosenelis gyveno Vagovo kaime. Nors senoje sodyboje namai buvo apleisti ir apgriuvę, prosenelis naudojosi šalia esančia žeme. Proseneliui priklausė žemė tiek Varžuvkos kaime, tiek Vagovo kaime, atstumas tarp kaimų maždaug 1 km. Po karo tėvas senoje sodyboje atstatė namą, namą pradėjo statyti 1953 m., gal anksčiau.

Suinteresuoti asmenys S. S., H. S., L. L. pareiškimą taip pat palaikė. Suinteresuotas asmuo D. A., gim. 1946 m., paaiškino, kad ji pretenduoja į žemę, buvusią V. G. kaime, ten jos senelis J. S. turėjo žemės, V. D. kaime žemės senelis neturėjo. Atstumas tarp kaimų yra apie 3 km. Pareiškėjo šeimą pažįsta, jo giminė gyvena V. D. kaime. Buvo trys J. S., žino pareiškėjo senelį J. S., kito J. S. šeimos neprisimena. Pareiškėjo giminė žemę turėjo V. D. kaime. Suinteresuotas asmuo S. O., gim. 1940 m., paaiškino, kad jai atkurtos nuosavybės teisės V. G. kaime, žemė priklausė seneliui, jis turėjo 4 su trupučiu ha žemės. Nežino, ar buvo iki karo kitas J. S.. Apie pareiškėjo giminę žino, pažinojo pareiškėjo tėvą ir motiną, jie gyveno Varžuvkos kaimo gale. Pareiškėjo tėvo vardas, atrodo, Olegas, o motinos vardo neprisimena. Dar buvo trečias J. S., kur jis turėjo žemės, ar jis turėjo šeimą, nežino.

Liudytoja J. L., gim. 1936 m., davė parodymus, kad su pareiškėju ir suinteresuotais asmenimis buvo kaimynai nuo vaikystės, gimė Vagovo kaime, kaime gyveno pareiškėjo tėvas Jan ir senelis J. S., senelis dar turėjo žemės V. D. kaime. Po karo vietoje seno namo pradėjo statyti naują namą, pareiškėjo senelis Jan gyveno ir Vagovo, ir V. D. kaimuose, kai S. pasistatė namą V. D. kaime, persikėlė gyventi ten, o Vagovo kaime namas stovi tuščias. V. D. kaime buvo dar vienas J. S., kuris turėjo daug žemės, jis turėjo šeimą, tačiau vardų neatsimena.

Liudytoja J. G., gim. 1933 m., davė parodymus, kad nuo gimimo iki šiol gyvena V. G. kaime, pažįsta pareiškėją, jo tėvą, namą V. D. kaime pastatė I. S., pažinojo A. S., gyveno kaimynystėje. Namą V. D. kaime statė J. S., jį paliko anūkui, o pats pradėjo statytis namą Vagovo kaime, V. G. kaime buvo dar vienas J. S., ar buvo dar vienas J. S. V. D. kaime neatsimena. A. S. gyveno V. G. kaime, jis namą pradėjo statyti po karo vietoje seno namo.

Atnaujinus procesą, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atstovė prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė pareiškimą atmesti, nurodė, kad pareiškėjai neįrodė fakto J. S., mirusio 1948 m., nuosavybės teisei atkurti. Pareiškėjai neįrodė žemės nuosavybės atsiradimo pagrindo. Yra nustatyti trys asmenys J. S., tačiau pareiškėjai negali įrodyti giminystės ryšio su trečiuoju J. S.. Paaiškinimai ir liudytojų parodymai neaiškūs ir prieštaraujantys. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad namas stovi vietoje namo, statyto J. S.. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, atstovė prokurorė pareiškimą prašė atmesti, nes pareiškėjai neįrodė, jog J. S. iš V. D. kaimo yra pareiškėjų prosenelis.

Teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškimas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju procesas byloje atnaujintas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl įrodinėjimą reglamentuojančių CPK teisės normų pažeidimo, o būtent, dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kadangi teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, neįvertino į bylą pateiktų archyvinių duomenų įrodomosios reikšmės ir nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl atnaujinus procesą byloje, turi būti nustatyta archyvinių duomenų ir kitų byloje surinktų įrodymų įrodomoji reikšmė byloje įrodinėjamam faktui, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiuje, V. D. (žemutinės Varžuvos) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės, nustatyti.

Iš giminystės ryšį įrodančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas V. S., gim. 1962 m., yra I. S. sūnus (t. 1, b. l. 22). Pareiškėjo tėvas I. S. gimė 1926-04-18 Varžuvkos kaime, mirė 2003-09-17 (t. 1, b. l. 21, t. 2, b. l. 67, 68), jo tėvas A. S., motina S. D. (t. 1, b. l. 53, t. 2, b. l. 70). Pareiškėjo tėvo I. S. tėvas A. S. (senelis) gimė 1902-02-26 Vagovo kaime Jano ir M. S. šeimoje (t. 1, b. l. 19, 20), mirė 1964-05-18 62 m. amžiaus (t. 1, b. l. 20).

Pareiškėjas V. S. gimė 1948 m. Varžuvka kaime, jo tėvas – A. S., Ivano (t. 2, b. l. 64). Byloje nekeliamas ginčas dėl aplinkybės, kad pareiškėjo tėvas Adolfas yra Jano ir M. S. sūnus, gimęs 1906-04-17 Vagovo kaime (t. 2, b. l. 66). A. S. mirė 1970-05-19, būdamas 64 m. amžiaus (t. 2, b. l. 65).

Iš minėtų duomenų matyti, kad Jano ir M. S. šeima 1902-1906 m. gyveno Vagovo kaime, jiems gimė sūnūs Adolfas, Aleksandr. A. S. 1926 m. Veržuvos kaime gimė sūnus Ivan, o A. S. Varžuvos kaime 1948 m. gimė pareiškėjas Vaclavas S. J. ir M. S. šeima kaip nuolatiniai Vagovo vienkiemio gyventojai įrašyti 1921 m. Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus rinkėjų į Seimą sąraše (t. 2, b. l. 13). J. S. įrašytas Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąraše, kaip Vagovo vienkiemyje turėjęs 4,25 deš. žemės (t. 2, b. l. 13). Vagovo vietovės gyventojas J. S., Ježego sūnus, gimęs 1869 m. Vagovo vietovėje, po tėvo turintis 4 dešimtines įrašytas Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus piliečių sąraše 1925 m. (t. 2, b. l. 13-14). Byloje yra duomenys, kad J. S., gimė 1869-05-31 Vagovo kaime, mirė 1948 m. ir palaidotas prie žmonos M. S., mirusios 1929 m., Veržuvos kapinėse (t. 2, b. l. 73-74). Vagovo vietovės gyventojas J. S., gimęs 1867 m. įrašytas į rinkėjų į Seimą 1935 m., 1938 m. sąrašus (t. 2, b. l. 14). Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėjo V. S. prosenelis ir pareiškėjo V. S. senelis J. S. nuo gimimo gyveno Vagovo vietovėje ir po tėvo mirties Vagovo vienkiemyje turėjo apie 4 dešimtines žemės, tačiau archyviniuose dokumentuose skiriasi nurodomi jo gimimo metai (1867-1869 m.).

Nors, kaip nustatyta, pareiškėjo V. S. prosenelis ir pareiškėjo V. S. senelis J. S. nuo gimimo gyveno Vagovo vietovėje ir po tėvo mirties Vagovo vienkiemyje turėjo apie 4 dešimtines žemės, tačiau pareiškėjai įrodinėja, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ne tik šį žemės sklypą, bet ir V. D. (Žemutinės Varžuvos) kaime buvusį 2,88 dešimtinių žemės sklypą. Pareiškėjai prašomą nustatyti juridinį faktą grindžia iš esmės tokiais įrodymais: 1) aplinkybe, kad Mickūnų valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąraše įrašytas S. J., V. D. kaime turėjęs 2,88 deš. žemės (b. l. 13), 2) Rusijos imperijos gyventojų pirmojo visuotinio surašymo 1895 m. duomenimis, kad J. S. šeima surašyta kaip Veržovka 2-osios kaimo gyventojai ir kad I. S. nurodytas kaip žemvaldys (t. 1, b. l. 8-11); 3) aplinkybe, kad žemės sklypas Kairėnų g. 32 Vilniuje, kuriame yra pareiškėjui priklausanti sodyba, patenka į Žemutinės Varžuvos kaimo užstatytą teritoriją (t. 1, b. l. 15-16, 181-182); 4) pareiškėjo, suinteresuotų asmenų ir liudytojų žodiniais paaiškinimais.

CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs įrodymų įvertinimo ir palankamumo nustatymo taisykles bylose, dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo: šiose bylose įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Turi būti argumentuotai patvirtina, jog joks protingas žmogus, esant tokiems įrodymams, fakto nepripažintų įrodytu, arba argumentuotai patvirtinta, kad byloje apskritai nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytus įrodymus, kuriais grindžiamas pareiškimas jų pakankamumo aspektu, daro išvadą, kad jie nėra pakankami nustatyti pareiškėjų nurodomam faktui.

Mickūnų valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąraše nėra nurodyta jokių kitų duomenų (tėvo vardo, gimimo metų), iš kurių būtų galima spręsti, kad šiame sąraše minimas S. J., V. D. kaime turėjęs 2,88 deš. žemės, yra pareiškėjų protėvis. Kaip minėta, J. S. gimė ir gyveno Vagovo vietovėje, būtent joje turėjo apie 4 dešimtines žemės. Kaip matyti iš 1922 m. Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus valstybinės žemės sklypų žemėnaudų plano, Vagovo ir V. D. kaimai nesiribojo (t. 1, b. l. 181-190). Prielaidos, kad Mickūnų valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąraše minimas S. J., V. D. kaime turėjęs 2,88 deš. žemės, yra pareiškėjų protėvis, galimybę menkina ir tai, kad tokiu pačiu vardu ir pavarde aplinkinėse vietovėse gyveno ne tik pareiškėjų protėvis, bet ir kiti asmenys. Byloje yra duomenys, kad Varžuvkos kaime gyveno J. S. ir S. S. šeima, kuriems 1895-10-28 gimė dukra Marija (t. 2, b. l. 40), o 1907-04-20 sūnus Adam (t. 2, b. l. 53). Ši šeima įrašyta į Mickūnų valsčiaus rinkėjų į Seimą 1921, 1935, 1938 m. sąrašus kaip V. G. vietovės gyventojai (t. 2, b. l. 13-14), S. J., V. G. kaime turėjęs 3,75 dešimtinės žemės įrašytas į Mickūnų valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąrašą (t. 2, b. l. 13). J. S. mirė 1953 m. (t. 2, b. l. 56). Be to, archyviniuose dokumentuose (Nemenčinės valsčiaus Žemųjų Viršupių kaimo gyventojo J. S. buto-ūkio lapas visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose) yra duomenys ir apie Žemųjų Viršupių kaimo (V. D.) gyventoją J. S., gim. 1902 m. (t. 2, b. l. 14). Tai, kad buvo trys J. S., patvirtino suinteresuoti asmenys D. A., S. O. ir liudytoja J. L.. Taigi, yra nustatyta, kad V. D. kaime 1925 m. gyveno pilnametis asmuo tuo pat vardu ir pavarde, kaip pareiškėjų protėvis.

Įvertinus aplinkybes, kad 1925 m. žemės sklypų sąraše minimi trys savininkai tuo pat vardu ir pavarde, kad pareiškėjų protėvis J. S. gimė ir gyveno Vagovo kaime, šiame kaime susilaukė palikuonių, jame turėjo žemės po tėvo mirties, kad Vagovo kaimas nesiribojo su V. D. kaimu, kad nustatyti dar du asmenys tuo pačiu vardu ir pavarde, gyvenę V. G. ir V. D. kaimuose, teismas daro išvadą, kad prielaidos, jog 1925 m. sąraše minimas S. J., V. D. kaime turėjęs 2,88 deš. žemės, yra ne pareiškėjų protėvis tikimybė yra didesnė, nei priešingos prielaidos.

Jau aptarti archyviniai duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjų protėvis J. S. gyveno ir turėjo žemės Vagovo vienkiemyje. Rusijos imperijos gyventojų pirmojo visuotinio surašymo 1895 m. duomenimis, J. S. šeima surašyta kaip Veržovka 2-osios kaimo gyventojai ir I. S. nurodytas kaip žemvaldys (t. 1, b. l. 8-11), tačiau byloje nėra įrodymų, kokios 1895 m. buvo Veržovka 2-ojo kaimo ribos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad visuotinio surašymo metu J. S. šeima gyveno ir tuo labiau turėjo žemės kitoje vietovėje. Kaip minėta, Jano ir M. S. šeimai sūnūs Adolfas ir Aleksandr gimė 1902 ir 1906 m. būtent Vagovo kaime.

Aplinkybė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui priklausanti sodyba, patenka į Žemutinės Varžuvos kaimo užstatytą teritoriją (t. 1, b. l. 15-16, 181-182), taip pat negali patvirtinti prielaidos, kad iki nacionalizacijos J. S. V. D. kaime turėjo 2,88 dešimtinių žemės sklypą. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų, sodybos pastatai pastatyti po nacionalizacijos, anksčiausiai 1959 m. (t. 1, b. l. 15-16). Nėra jokių įrodymų, kad šioje vietoje iki nacionalizacijos J. S., gyvenęs kitoje vietoje (Vagovo vienkiemyje) būtų galėjęs turėti sodybą (sodybos egzistavimo faktas apskritai nėra įrodytas) ir tuo labiau nuosavybės teise žemę.

Nei pareiškėjo, nei suinteresuotų asmenų ir liudytojų žodiniai parodymai negali būti pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi pagal šių asmenų gimimo metus jie nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių apie tai, kokią, kur buvusią žemę nuosavybės teise iki nacionalizacijos 1940-07-21 valdė pareiškėjų protėvis J. S., negali, kadangi tuo metu nebuvo gimę ar buvo mažamečiai. Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimai prieštaringi, nedetalūs, nenuoseklūs, prieštarauja archyviniams duomenims. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu pagrindu proseneliui tariamai priklausė sena sodyba ir prie jos esanti žemė Varžuvkos kaime, kokiu pagrindu jis gavo žemę ir įsikūrė Vagovo kaime. Pareiškėjo paaiškinimai, kad yra buvusi sena sodyba Varžuvkos kaime, kuri priklausė proseneliui J. S., kurią atstatė jo tėvas 1953 m., o gal anksčiau, jokiais kitais įrodymais nepatvirtinami. D. A. paaiškinimai, kad pareiškėjo giminė žemę turėjo V. D. kaime, nedetalūs, nes neaišku, kuriuo metu, kas konkrečiai, turėjo žemę šiame kaime. S. O. paaiškinimais kaip objektyviais pagrindo remtis nėra, kadangi ji neprisiminė pareiškėjo tėvų vardų, be to, nurodė, kad pareiškėjo tėvai gyveno Varžuvkos kaimo gale, kas nėra byloje nustatinėjama aplinkybė. Liudytoja J. L. nurodė neteisingus pareiškėjo tėvo, senelio vardus, nurodė, kad gimė ir gyveno Vagovo kaime, buvo su pareiškėju kaimynais, tačiau pagal bylos aplinkybes pareiškėjas apskritai nėra gyvenęs Vagovo kaime. Liudytojos J. G. parodymai taip pat prieštaringi ir nenuoseklūs.

Pažymėtina ir tai, kad pagal pretendentų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jie yra (buvo) pretendentais į J. S. turėtą žemę Vagovo, o ne V. D. kaime, žemę (t. 2, b. l. 60-61).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami nustatyti prašomą faktą, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškimas atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 370-371, 443-448 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų V. S. ir V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.