- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-261-3385-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 50.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimo Ž. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. rugsėjo 30 d. Širvintų-Vilniaus apygardos Nr. 55 rinkimų komisijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas Ž. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 207⁹ straipsnio 3 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. Širvintose, Vilniaus g., prie parduotuvių „Tėviškė“ ir „Norfa“, Vilniaus ir Jaunimo g. sankryžoje, Kalnalaukio g. ir Šeiniaus g. (prie vaikų darželio „Saulutė“), Kabaldos gyvenvietės Paširvinčio g. ir Čiobiškio miestelyje (prie parduotuvės) skelbimų lentose, kurios nenumatytos politinei agitacijai, buvo sukabinti Darbo partijos + Jaunimas keliamų kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius agitaciniai plakatai, nors Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkė Ž. P. apygardos rinkimų komisijos pirmininkės telefonu buvo įspėta pašalinti minėtus pažeidimus.
II.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu Ž. P. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą 207⁹ straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ž. P. iš principo neginčijo Protokole nurodytų aplinkybių, tačiau savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad agitaciniai plakatai neleistinose vietose atsirado jų konkurentams politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ naudojant vadinamąsias „juodąsias technologijas“.
Rėmėsi ATPK 284 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti V. Č., V. Č., N. T., Audrius Razmus, A. V. ir N. B. parodė, kad, prasidėjus politinės kampanijos ribojimams, jie Protokole nurodytose vietose, kuriose nenumatyta politinės reklamos sklaida, pastebėjo sukabintus kandidatų į Seimą plakatus, agituojančius balsuoti už J. P. ir kandidatų sąrašą Nr. 10. Apie tai pranešė apygardos rinkimų komisijos pirmininkei.
Pažymėjo, kad į bylą buvo pateikta nuotraukų kopijos bei trys plakatai, kuriuos, kaip paaiškino apygardos rinkimų komisijos pirmininkė, 2008 m. rugsėjo 17 d. nuėmė nuo Širvintų mieste esančių skelbimo lentų, kuriose politinė reklama neleidžiama.
Nurodė, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. P. parodė, jog apygardos rinkimų komisijos pirmininkė jam skambino ir teigė, kad agitaciniai plakatai buvo kabinami neleistinoje vietoje, dėl ko jis paprašė savo žmonos Ž. P. nuvažiuoti ir pažiūrėti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pirmiau nustatytos aplinkybės rodo, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyti draudimai.
Šalies argumentai
Ž. P. paaiškinimus, kad plakatus neleistinose vietose kabino Darbo partijos konkurentai, vertino kritiškai. Be to, teismo posėdyje ji patvirtino, kad yra atsakinga už politinę agitaciją ir pati ją vykdė.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė Ž. P. administracinę atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 284 straipsnį, kadangi nenustatė visų būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, Ž. P. atžvilgiu taikė kaltumo prezumpciją ir nepakankamai ištyrė visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes. Nukreipia į Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 ir 9 dalis ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2008 m. rugsėjo 24 d. posėdyje patvirtintas rekomendacijas „Dėl išorinės politinės reklamos“ ir laikosi pozicijos, kad, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalies pagrindu, reikia nustatyti, kad: a) išorinė politinė reklama buvo įrengta ir skleista vietose, nepatvirtintose rinkimų apygardos komisijos; b) buvo atitinkamo asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veika, pasireiškusi politinės reklamos įrengimu ar skleidimu; c) tarp asmens veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys; d) yra atitinkamo asmens kaltė. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas Ž. P. pripažino kalta padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą remdamasis vien konstatuotomis pasekmėmis, t. y. liudytojų parodymais apie neleistinoje vietoje iškabintus agitacinius plakatus. Taigi pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad Ž. P., kaip asmuo, atsakingas už politinę reklamą, yra kalta padarius veiką, numatytą ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalyje. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas faktinėmis aplinkybėmis taip ir nepagrindė, kad būtent Ž. P. atliko draudžiamą veiką. Nei vienas iš teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklaustų asmenų nenurodė, kad matė, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar, jo pavedimu, kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
VRK atsiliepime į Ž. P. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį tai, jog Ž. P. nurodė, kad visą agitacinę medžiagą, plakatus saugojo savo kabinete ir kad ši medžiaga pašaliniams buvo neprieinama, kad ji pati kartu su savo padėjėja leistinose vietose iškabino Darbo partijos + Jaunimas agitacinius plakatus, kad apygardos rinkimų komisijos primininkė keletą kartų tiek ją, tiek J. P. informavo apie tai, jog Darbo partijos ir kandidato į Seimo narius J. P. agitaciniai plakatai yra pakabinti neleistinose vietose, ir ragino juos nukabinti, tačiau Ž. P. plakatų jos nurodytose vietose nerasdavo. Teigia, kad Ž. P. nevykdė apygardos rinkimų komisijos pirmininkės raginimų, nors ši sulaukusi daug skundų dėl Darbo partijos + Jaunimas išorinės politinės reklamos skleidimo tvarkos pažeidimų. Atkreipia dėmesį į tai, jog, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įtarė, kad plakatus perkabino jų konkurentai, juos apžiūrėjus teismo posėdžio metu, nebuvo rasta jokių žymių, jog tai būtų buvę padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ž. P. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 Lt, o politinės kampanijos dalyviui ar politinės partijos, kuri yra politinės kampanijos dalyvė, pirmininkui – nuo 1 000 iki 5 000 Lt.
Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarką rinkimų agitacijos kampanijos metu nustato atitinkamos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos. Protokole nėra nurodoma, kokias konkrečiai šio teisės akto nuostatas pažeidė Ž. P. – jame apskritai nenurodoma, kokių teisės aktų, išskyrus ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalį, reikalavimus ji pažeidė.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas už šį pažeidimą atsakomybę numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių Protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole Ž. P. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina VRK iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant Ž. P. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę (inter alia nurodant, kokių teisės aktų reikalavimus savo veika ji pažeidė).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina ne Širvintų-Vilniaus apygardos Nr. 55 rinkimų komisijai, o VRK dėl šių priežasčių. Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo VRK, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro VRK. Paskelbus galutinius Seimo rinkimų rezultatus (VRK 2008 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 191 „Dėl 2008 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų”), apygardų rinkimų komisijos iš esmės nustoja funkcionavusios (Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnis). Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, VRK yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumo organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Be to, pagal ATPK 259¹ straipsnio nuostatas, VRK pirmininkas ir šios komisijos nariai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl inter alia ATPK 207⁹ numatytų administracinių teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai.
Nutartis neskundžiama.