Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-12-28 · Civilinė byla Nr. 2-296-555/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-28
Bylos Nr.
2-296-555/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
R. M., L. M., V. M.
Atsakovas
Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“
Advokatai
Aurelijus Gruodis, Rolandas Tamašauskas
Kategorijos
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-296-555/2011Procesinio sprendimo kategorija 42.6;42.8;50.8;99.5;114.11;116.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisejas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovu atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, atsakovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovu R. M., L. M., V. M. ieškini atsakovui Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ del sutarties salygu nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustate:

ieškovai L. M., R. M., V. M. pareiške ieškini atsakovui Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“, kuriuo praše nustatyti sutarties salygas, del kuriu šalys nebuvo susitare, t.y. kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos pagal 1996 m. sausio 9 d. Valstybes žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarti, sudaryta tarp Šiauliu apskrities viršininko ir J. Š. imones (ši imone pertvarkyta i UAB ,,Comrade-in-arms“, veliau po reorganizacijos jos teises pereme Lietuvos ir Airijos UAB ,,Abromika“), už žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) k., nuoma, nuomininkas privalo nuomotojui moketi nuomos mokesti lygiomis dalimis kas menesi, o metines nuomos mokescio dydis yra kaip nustatyta ekspertu, taciau ne mažesnis nei 82 389 Lt. Bylos nagrinejimo metu ieškovai ieškinio reikalavimus sumažino ir prašo: nustatyti sutarties salyga, del kurios šalys nebuvo susitare, t.y. kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos pagal 1996 m. sausio 9 d. Valstybes žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarti, sudaryta tarp Šiauliu apskrities viršininko ir J. Š. imones, už žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 0,3435 ha, nuoma, nuomininkas privalo nuomotojui moketi nuomos mokesti lygiomis dalimis kas menesi, o metines nuomos mokescio dydis yra 39 145 Lt. Nurodo, kad pagal 2007 09 07 pirkimo-pardavimo sutarti ieškovai isigijo nuosavyben žemes sklypa, esanti Šiauliu rajono savivaldybes (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 0,3435 ha (toliau - Žemes sklypas). Pagal 1996 01 09 Valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarti (toliau - Sutartis) Šiauliu apskrities viršininkas valstybines Žemes sklypa išnuomojo J. S. imonei (2007 07 20 savininkes sprendimu J. S. jmone buvo pertvarkyta i UAB "Comrade-in-arms", UAB "Comrade-in-arms" buvo reorganizuota i Lietuvos ir Airijos UAB .,Abromika") iki 2095 m. sausio 9 d. tikslu naudoti ukinei - komercinei veiklai (Sutarties 8.1 punktas). Pagal Sutarties 8.6 punkta nuomininkas J. S. imone isipareigojo laiku moketi Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka apskaiciuota žemes nuomos mokesti. Sutartyje nebuvo numatyta nuomos kainos ar jos apskaiciavimo metodikos. Sutarties 8.6 punkte nurodyta salyga del žemes nuomos mokescio nustatymo reiškia, kad valstybines žemes nuomos kaina nustato pats nuomotojas, t.y. valstybe, ir tai atitiko Sutarties sudarymo metu galiojusius istatymus. Sutarties sudarymo metu galiojusio Žemes nuomos istatymo 20 str. numatyta, kad mirus žemes savininkui arba perejus žemes nuosavybes teisei kitam savininkui žemes perleidimo ar bankroto atveju, arba pasikeitus valstybines žemes nuomotojui, žemes nuomos sutartis tebegalioja naujajam žemes savininkui arba valstybines žemes - nuomotojui. Šis suvaržymas liko galioti 2001 07 01 isigaliojus Civiliniam kodeksui. Sutarties sudarymo metu galiojusio Žemes nuomos istatymo 11 str. 2 d. numate, kad privacios žemes nuomos mokescio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Todel Sutarciai netaikytinos CK 4.165 str. 1 d. nuostatos , o taikytina Žemes nuomos istatymo 11 str. 2 d. , t.y. kad privacios žemes nuomos mokescio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Atsižvelgdami i tai, ieškovai kreipesi i atsakova, siulydami susitarti del nuomos mokescio dydžio, taciau atsakovas nustatyti sutartini nuomos mokescio dydi atsisake. Atsižvelgiant i teisingumo, protingumo bei sažiningumo kriterijus, Sutarties 8.6 punktas ir pati sutartis negali buti aiškinama taip, kad Sutarties sudarymo metu nuomotojas, t.y. Valstybe nustate Žemes sklypo nuomos kaina tam laikotarpiui, kai Žemes sklypas taps privaciu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ atstovai prašo ieškini atmesti. Nurodo, kad pagal CK 6.195 straipsni teismas turi teise pašalinti sutarties spragas, nustatydamas atitinkamas sutarties šaliu neaptartas salygas. Šiuo konkreciu atveju ieškovai prašo teismo nustatyti dvi žemes nuomos sutarties salyga - 1) nuomos kaina ir 2) nuomos kainos mokejimo tvarka. Taciau abi šios sutarties salygos yra aiškiai nustatytos pacioje žemes nuomos sutartyje, todel negali buti iš naujo nustatinejamos. Atsakovas visalaik nuo sutarties sudarymo vykde sudaryta žemes nuomos sutarti, mokejo žemes nuomos mokesti pradžioje valstybei, veliau, atkurus nuosavybes teises i žemes sklypa P. F., ir galiausiai ieškovams. Atsakovas visa laika mokedamas žemes nuomos mokesti ji apskaiciuodavo ir sumokedavo pagal Vyriausybes nustatyta tvarka. Kadangi ieškovai igijo žeme, kuri buvo išnuomota atsakovui, todel ieškovai pereme visas teises ir pareigas pagal atsakovo su valstybe sudaryta žemes nuomos sutarti (Žemes nuomos istatymo 20 straipsnis, CK 6.559 straipsnis), o ieškovo nurodyta Žemes nuomos istatymo 11 straipsnio 2 dalis ir atitinkamai CK 6.552 straipsnis taikomi tik sudarant nauja sutarti, o ne norint pakeisti galiojancia žemes nuomos sutarti. Šiuo konkreciu atveju atsakovas sudarydamas valstybines žemes nuomos sutarti žinojo, jog remiantis istatymais jis mokes tokio pat dydžio nuomos mokesti, koki moka ir kiti asmenys nuomodami žeme iš valstybes ar sudare atitinkamu laikotarpiu (1996 m.) žemes nuomos sutartis su privaciais asmenimis. Del šios priežasties atsakovas ivertines konkurencine aplinka ir nusprende investuoti dideles lešas i statiniu statyba ir komercines veiklos vykdyma. Jei teismas nusprestu patenkinti ieškovu ieškini, atsakovui tektu moketi nuomos mokesti, kuris daugiau kaip šimta kartu skiriasi nuo anksciau atsakovo moketo bei kitu asmenu ir toliau šiuo metu mokamo žemes nuomos mokescio. Tokiu budu atsakovas butu priverstas nutraukti šiame žemes sklype veikla, kadangi šiame sklype vykdyti veikla atsakovui visiškai neapsimokes. Todel toks teismo isikišimas i tarp šaliu susiklosciusius teisinius santykius pažeistu atsakovo igytu teisetu lukesciu, teisinio apibrežtumo principus, taip pat apribotu atsakovo civilines teises be istatyminio pagrindo. Mano, kad tarp ieškovu ir P. F. sudaryta 2007 m. rugsejo 7 d. žemes sklypo pirkimo - pardavimo sutartis dalyje del kainos 705 000 Lt yra laikytina tariamuoju ar apsimestiniu sandoriu, todel šioje sutartyje nurodyta salyga del kainos pilnoje apimtimi nera galiojanti, del ko negali buti panaudota prieš ieškova. Tiek tariamas, tiek ir apsimestinis sandoris (salyga) yra niekiniai, todel atsakovas turi teise gincyti 2007 m. rugsejo 7 d. žemes sklypo pirkimo - pardavimo sutarties salygas nereikšdama byloje atskiro priešieškinio (CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad Žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2007-09-07, ieškovai R. M. ir L. M. nuosavybes teise už 850 000 Lt isigijo 3435 kv.m. ploto žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) k., Šiauliu r.sav. (b.l. 26-30, 1 t.), kuris 1996-01-09 Valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutartimi, sudaryta tarp Šiauliu apskrities valdytojo administracijos ir J. Š. imones, buvo išnuomotas J. Š. imonei iki 2095 m. sausio 9 d. (b.l. 6-7, 1 t.). Nuomininkas, sutinkamai su šios sutarties 8.6 punkto nuostatomis, isipareigojo laiku moketi Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka apskaiciuota žemes nuomos mokesti. 2007-07-20 savininkes sprendimu J. Š. imone buvo pertvarkyta i UAB „Comrade-in-arms“, kuri buvo reorganizuota i Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ (b.l. 11-16, 1 t.). Ieškovu teigimu, žemes nuomos sutartimi valstybe nustate žemes nuomos kaina laikotarpiui iki žemes sklypas taps privaciu. Isigijus žemes sklypa privacios nuosavybes teise, žemes nuomos dydis, ieškovu teigimu, turi buti nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Kadangi šalys susitarimo del žemes nuomos dydžio bendru susitarimu nepasieke, ieškovai ieškiniu siekia, kad šis dydis butu nustatytas teismine tvarka.

Bylos nagrinejimo teisme dalyka nustato pacios ginco šalys. Tai paaiškinama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principu taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiškus ieškinini pareiškima, bylos nagrinejimo teisme dalykas apibrežiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyka ir pagrinda – ieškinyje ieškovas suformuluoja materialini teisini reikalavima atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavima atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinancius irodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinancius irodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavima atsakovui, t. y. faktini ieškinio pagrinda, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dali ieškovas turi teise pakeisti ieškinio dalyka ar pagrinda, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taciau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti byla nagrineti teismo posedyje priemimo (CPK 141 straipsnis 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendima, negali peržengti ieškinio ribu, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kuriu šalys teismui nenurode, ir irodymais, kuriu byloje nera). Istatymo ieškovui nenustatyta ipareigojimo ieškininiame pareiškime nurodyti teisini ieškinio pagrinda, taciau nurodyti faktini ieškinio pagrinda butina (CPK 135 straipsnis), nes, mineta, tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus i nurodytas faktines aplinkybes nagrinejamoje byloje nustatomi faktai, kuriu teisini vertinima atlieka byla nagrinejantis teismas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilineje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadoriu agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001, Teismu praktika 15, p. 163-169; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje B. R. v. bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, Teismu praktika 16, p.125-130, ir kt.)

Pareikšdami ieškini ir ji nagrinejant teisme, ieškovai pripažindami fakta, kad prieš jiems igyjant nuosavybes teises i žemes sklypa, Valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutartimi, ginco žemes sklypas buvo išnuomotas atsakovui sutartyje nustatytam terminui, ieškovai akcentavo, kad pasikeitus žemes nuosavybes formai, žemes nuomos sutarties šalys nera pasieke susitarimo del žemes nuomos kainos, t. y. savo reikalavimo teise, o atsakovo pareiga patenkinti reikalavima ir moketi žemes nuomos mokesti argumentavo tuo, jog nuomos sutartyje nera nustatyta žemes nuomos kaina ir faktinio ieškinio pagrindo nekeite (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

CK 6.195 straipsnis reglamentuoja sutarties salygu užpildyma, jeigu šalys neaptare tam tikru sutarties salygu, reikalingu sutarciai vykdyti. Sutarties spragas vienos iš šaliu reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas salygas, atsižvelgdamas i dispozityviasias teises normas, šaliu ketinimus. Kaip jau mineta, nagrinejamojoje byloje nustatyta, kad nuosavybes teises ieškovai igijo i žemes sklypa, kuris buvo išnuomotas atsakovui. Teismo vertinimu, Valstybines žemes nuomos sutartyje buvo nustatytas ne tik žemes nuomos terminas (Šia sutarties salyga ieškovai negincija), bet ir žemes nuomos mokestis (kaina), kuris apskaiciuojamas Vyriausybes nustatyta tvarka (Sutarties 8.6 punktas). Nuomos sutartis yra atlygintine sutartis, sutarties galiojimo laiku nuomininkui tenka pareiga moketi sulygta nuomos mokesti. Nagrinejamoje byloje pateikti irodymai, jog atsakovas, pasikeitus žemes nuomotojui, žemes nuomos mokesti, kuris apskaiciuotas Vyriausybes nustatyta tvarka, nuomotojui moka. Valstybines žemes nuomos sutarties sudarymo metu galiojes Valstybines žemes nuomos istatymo 20 straipsnis nustate, kad mirus žemes savininkui arba perejus žemes nuosavybes teisei kitam savininkui žemes perleidimo ar bankroto atveju, arba pasikeitus valstybines žemes nuomotojui, žemes nuomos sutartis tebegalioja naujajam žemes savininkui arba valstybines žemes nuomotojui. 2001-07-01 isigaliojes CK 6.559 straipsnis reglamentuoja, jog kai del žemes savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemes nuosavybes teise pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeicia valstybines žemes nuomotojas, žemes nuomos sutartis galioja naujajam žemes savininkui arba valstybines žemes nuomotojui. Sprestina, kad nera pagrindo išvadai, jog Valstybines žemes nuomos sutartis turi sutarties spragu, kurios turi buti pašalintos teismo, nes sutinkamai tiek su Žemes nuomos istatymo galiojusio sutarties sudarymo diena, tiek su CK 6.559 straipsnio nuostatomis, Valstybines žemes nuomos sutartyje nustatytos salygos, tame tarpe ir del žemes nuomos mokescio, galioja ir ieškovams igijus nuosavybes teises, t.y. pasikeitus žemes nuosavybes formai ir žemes savininkui.

Sutarties laisves principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutarti, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas salygas. Šalims nepavykus susitarti, sutartis gali buti pakeista teismo tvarka. Nagrinejamojoje byloje pateikti duomenys, jog ieškovai igije nuosavybes teises i žemes sklypa, teike atsakovui pasiulymus del žemes nuomos kainos. Sutinkamai su istatyme itvirtintomis nuostatomis, suinteresuota pakeisti sutarti šalis pirmiausia su siulymu keisti sutarti turi kreiptis i kita šali, tik šiai atsisakius keisti sutarti ar neatsakius i toki siulyma, suinteresuota šalis igyja teise kreiptis i teisma ir pateikti ieškini del sutarties pakeitimo. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ja vykdyti tampa sudetinga ir reikia peržiureti sutarties salygas. Nagrinejamos bylos atveju, atsakovui atsisakius pakeisti sutarties salyga del nuomos mokescio, ieškovas šiuo faktiniu ieškinio pagrindu ieškinio negrinde, neirodinejo, jog yra salygos keisti šaliu sutartinius isipareigojimus, del to, teismo vertinimu, analizuoti ir spresti ar egzistuoja kriterijai (kuriais ieškovas nesireme ieškinyje), pagrindo nera (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Atmetus ieškini, iš ieškovu R. M., L. M., V. M. priteistinos bylinejimosi išlaidos: po 806,67 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi atsakovui UAB „Abromika“, po 10,50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprende:

ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovu R. M., L. M., V. M. po 806,67 Lt bylinejimosi išlaidu UAB „Abromika“ ir po 10,50 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei, sumokant valstybinei mokesciu inspekcijai prie LR FM i Surenkamaja saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia „Swedbank“, AB, imokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacini skunda paduodant per Kauno apygardos teisma.

Teisejas Egidijus Tamašauskas