Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. (D. G.) gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 180 MGL dydžio (6778,80 Eur) bauda;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (5649 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta subendrinta 180 MGL dydžio (6778,80 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 120 MGL dydžio (4519,20 Eur) bauda.

D. G. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2014-12-04 iki 2014-12-05 ir galutinė bausmė paskirta 116 MGL dydžio (4368,56/ keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai ir 56 eurocentai) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., konfiskuotas automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. B., A. S. (A. S.), V. S. (V. S.), A. S. (A. S.), A. K., M. S. (M. S.), tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad padėjo padaryti cigarečių kontrabandą, o būtent: jis veikdamas bendrininkų grupėje iš anksto susitaręs ir pasiskirstęs vaidmenimis kartu su Baltarusijos Respublikos piliečiu V. S., Lietuvos Respublikos piliečiais A. S., A. K., M. S., R. B. bei kitais tyrimo metu nenustatytais Baltarusijos Respublikos piliečiais, A. S. organizavus cigarečių kontrabandą per valstybės sieną ir susitarus su Baltarusijos Respublikos piliečiu V. S., kad šis 2014-12-03 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, permes 18 dėžių cigarečių su 4 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 4 900 pakelių cigarečių „Fest7”, ir V. S. kartu su minimais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2014-12-03, apie 15.00 val., vykdant šį susitarimą ir iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, pernešant ir tokiu būdu gabenant 18 dėžių su 4 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 4 900 pakelių cigarečių „Fest7” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 19 830,42 eurų, o A. K. R. B. nurodymu, šias cigaretes nuo nurodytos vietos automobiliu “Volvo XC70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenant į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, iki miško keliuko, esančio Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, M. S. tuo pačiu metu stebint bei saugant aplinką Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, o A. S. tuo metu būnant netoli nusikaltimo vietos, R. B. telefonu koordinuojant grupės narių veiklą ir jai vadovaujant, jis tuo metu, veikdamas R. B. nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytose vietose, esančiose netoli valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kartu su R. B. sėdėdamas tyrimo metu nenustatytame automobilyje stebėjo aplinką, t.y. privažiavimus prie valstybės sienos, patruliuojančių valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą minėtame pasienio ruože, siekdamas užtikrinti nekliudomą cigarečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir tokiais savo veiksmais padėjo padaryti nurodytų cigarečių kontrabandą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad padėjo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ir A. S., A. K., M. S. ir R. B., pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, A. S., nurodymu, po to, kai Baltarusijos Respublikos pilietis V. S. kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2014-12-03, apie 15.00 val., iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, pernešė 18 dėžių su 4 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 4 900 pakelių cigarečių „Fest7” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 19 830,42 eurų, o A. K. tuo metu R. B. nurodymu, šias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai, nuo nurodytos vietos automobiliu “Volvo XC70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, iki miško keliuko, esančio Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, jis ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytose vietose, esančiose netoli valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, sėdėdamas automobilyje su R. B., stebėjo aplinką, t.y. privažiavimus prie valstybės sienos, patruliuojančių valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą minėtame pasienio ruože, siekdamas užtikrinti nekliudomą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, M. S. tuo pačiu metu stebint bei saugant aplinką Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, R. B. telefonu koordinuojant grupės narių veiklą ir jai vadovaujant.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, turėtų vadovautis principu, jog būtina parinkti minimaliausią įmanomą bausmę, kurios paskyrimas vis dar atitiktų teisingumo principą, įgyvendintų bausmės tikslus ir būtų ne pernelyg suvaržantis asmens, kuriam skiriama bausmė, teisinę padėtį. D. G. atveju 116 MGL dydžio baudos skyrimas negali būti vertinamas kaip adekvati ir teisinga bausmė. D. G. padarė dvi nusikalstamas veikas - bendrininkavo stebint aplinką automobilyje. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, lengvinanti aplinkybė buvo ta, kad D. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai turi tiesioginės įtakos asmens pavojingumo vertinimui - dėl savo sunkios finansinės padėties bei teisinio neišprusimo D. G. padarė nusikalstamą veiką nesuvokdamas galimų teisinių pasekmių. Tokiu būdu, pritaikytas teisinis instrumentas - D. G. paskirta 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio bauda gali turėti neigiamų padarinių. Šiuo atveju itin didelė reikšmė turi būti skiriama ir faktinėms aplinkybėms bei neigiamiems padariniams, kuriuos sukels nepakeliamos piniginės baudos vykdymas.

Piniginės baudos skyrimo tikslas - nubausti pinigine bausme nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ne kiekvienas nusikalstamas veiksmas rodo, jog neteisėtas elgesys, pažeidžiantis esmines visuomenės vertybes ir reiškiantis nusikalstamos veikos padarymą, bus kartojamas ateityje. Tokią situaciją gali lemti tai, kad asmuo taip nusikalsta pirmą kartą, jo padaryta veika yra pavienė, nerodanti sistemingo nusikalstamo elgesio, ji padaryta bendrininkaujant, o pastaroji aplinkybė dažniausiai rodo, jog asmuo sprendimus dėl neteisėto elgesio priėmė ne vienas, jo elgesiui tiesioginės įtakos turėjo ir kitų asmenų veiksmai. Taigi nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas tokia didele pinigine bausme yra tikslingas tikrai ne visais atvejais. Tiriamosios bylos kontekste nepakeliamos baudos skyrimas gali išprovokuoti pakartotiną asmens nusikalstamos veikos vykdymą siekiant tikslo gauti papildomu lėšų teismo skirtos baudos įvykdymui, kadangi D. G. neturi pakankamai pajamų sumokėti tokio dydžio baudą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į jas, bausmę švelnina. Jeigu byloje yra lengvinančių aplinkybių, teismas gali pagal taikomo straipsnio sankcijos ribas paskirti švelnesnę bausmės rūšį, skirti švelnesnę, negu įstatymu nustatytą bausmę. Baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo yra teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnyje numatyta šios bendros taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymu nustatytą, bausmę, net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Įvertinant tai, kad konkretų baudos dydį nustato teismas, skirdamas tokią bausmę, teismas neturėtų skirti tokio dydžio baudos, kurios asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. G. paskirta 116 MGL dydžio (4368,56 Eur) bauda nėra tinkamiausia valstybės reakcijos forma į nusikalstamus veiksmus, ji kelia itin sunkius, neatkuriamus padarinius asmeniui. Itin didelės piniginės baudos skyrimu nėra įgyvendinami bausmės tikslai, neužtikrinama galimybė asmeniui realiai įvykdyti paskirtą bausmę, taigi, neabejotina, kad teismas turėtų svarstyti bausmės švelninimo galimybę bei parinkti būtent tokias teisines priemones, kurias D. G. galėtų įvykdyti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo D. G. gynėjas neabejoja, kad D. G. kaltė nuosprendžiu įrodyta, nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai ir teisingai išspręsti kiti klausimai, išskyrus bausmės skyrimą. Apelianto nuomone, nuteistajam D. G. teismas pagal šiuos straipsnius paskyrė pernelyg dideles baudas, jos savo dydžiu neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, nuteistojo kaip padėjėjo vaidmens bendrai su kitais asmenimis padarytuose nusikaltimuose, jo asmenybę apibūdinančių duomenų: D. G. gauna mažas pajamas, ir tokių pinigų neturi, dirba santechniku, mano, kad turėtų būti paskirta minimali bauda, priešingu atveju, jis gali imtis drastiškų priemonių - išeiti iš darbo, nemokėti jokių mokesčių ir baudų, susirasti nelegalų darbą arba užsiimti nelegalia veikla.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neranda teisinio pagrindo apelianto prašymui tenkinti.

Bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama laikantis baudžiamajame įstatyme numatytų reikalavimų ir siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas, skirdamas D. G. bausmes už padarytas dvi nusikalstamas veikas, laikėsi šių reikalavimų.

Nuteistajam D. G. parinkdamas straipsnių sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą kaip bausmę ir nustatydamas konkretų baudos dydį teismas įvertino jo vaidmenį padarytose nusikalstamose veikose, D. G. asmenybę ir kt. duomenis, ir nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, D. G. paskirtą bausmę teismas dar sumažino vienu trečdaliu, skiriamos baudos dydį pagal BK 61 straipsnyje numatytas taisykles skaičiavo nuo jos vidurkio. Taigi teismas nuosprendžiu įgyvendino įstatymo reikalavimus. Kolegijos įsitikinimu teismas nepaskyrė tokio dydžio baudos, kurios D. G., objektyviai vertinant, negalės sumokėti. D. G. - jaunas, darbingas, neturi jokių sveikatos sutrikimų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, yra valdytojas trijų automobilių, o vieno iš jų ir savininkas (t.4, b. l. 106-112). D. G. turtinė padėtis nėra tiek sunki ir beviltiška, kiek tai akcentuojama apeliaciniame skunde. Į gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis prisipažino ir gailisi, teismas deramai atsižvelgė. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nurodė nuosprendyje, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes didelę reikšmę turi padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis. BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šias nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje padaręs D. G. pažeidė nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką, o tokiu pažeidimu yra padaroma žala ne tik legaliam verslui, bet ir valstybei. Teisminė praktika rodo, kad didelis šių nusikaltimų skaičius daro ypač didelę žalą šalies ekonomikai, verslo tvarkai, o tuo pačiu ir valstybės interesams, tai patvirtina padidintą tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. G. gynėjo skundą, konstatuoja, kad D. G. pagal abu straipsnius paskirtos bausmės yra pagrįstos, jos atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybės duomenis, ir nelaikytinos per griežtomis, tačiau pakankamos, kad atgrasintų nuteistąjį daryti naujus nusikaltimus, ir atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.