- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-20
- Bylos Nr.
- N-556-1460-06
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas” (toliau – ir Institucija) pareigūnas R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2006 m. vasario 22 d. 16.48 val. Liepojos stotelėje patikrinimo metu nustatyta, kad maršrutiniame taksi buvo septyni keleiviai ir visi neturėjo bilietų. Vairuotojas išdavė bilietus keleiviams kontrolės metu. Vairuotojas delsė išduoti kasos ataskaitą. R. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 6 dalį.
Šalies argumentai
Institucijos 2006 m. kovo 2 d. nutarime konstatuota, kad R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 6 dalyje, už kurį jam paskyrė 250 Lt baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad priimant nutarimą neatsižvelgta į kontrolės tikslą, nuobauda paskirta ne tam subjektui. Nutarime minimi bilietai yra ne bilietai, o kasos kvitai už parduotą paslaugą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi R. M. skundo nepatenkino, Institucijos 2006 m. kovo 2 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas rašytine bylos medžiaga nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paėmė pinigus už važiavimą maršrutiniu taksi (suteiktą paslaugą), tačiau bilietų keleiviams neišdavė. Teismas konstatavo, kad nuobauda paskirta tinkamam subjektui. Teismas taip pat padarė išvadą, kad maršrutinių taksi bilietai (kvitai) atitinka visus bilietui (kvitui) keliamus reikalavimus.
II.
R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį ir patenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.). Teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 42 punktą. Aprašo minėtas punktas įtvirtino taisyklę, kad kasos kvitas gali būti naudojamas kaip bilietas, tačiau nėra detalizuota, kas turi nuspręsti naudoti ar ne kasos kvitą, kaip bilietą. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas ūkinės laisvės ir iniciatyvos principas. Būtent ūkio subjektas, naudojantis įstatymų nustatyta tvarka kasos aparatą, gali nuspręsti savo veikloje naudoti ar ne kasos aparato kvitą, kaip bilietą. Nei apeliantas, nei įmonė, kurioje dirba vairuotoju-kasininku, nenaudojami kasos kvitai kaip bilietai. Kasos kvitai ir bilietai yra skirtingi dokumentai, turintys skirtingą paskirtį. Apelianto pareigos yra vairuotojas-kasininkas, kas patvirtina, jog ūkio subjektas savo veikloje nenaudoja kasos aparatų kvitų, kaip bilietų, nes priešingu atveju jo pareigybė būtų vairuotojas-konduktorius.
2. Teismas neteisingai taikė ATPK 142 straipsnio 6 dalį, pagal kurią nuobauda gali būti skiriama tik vairuotojams-konduktoriams ir konduktoriams, kurie pardavinėja bilietus. Apelianto pareigos yra vairuotojas-kasininkas, todėl jam nuobauda paskirta neteisėtai, kaip netinkamam subjektui. Apeliantas yra atsakingas už grynųjų pinigų apskaitą, bilietų nepardavinėja, o už teikiamą paslaugą išduoda kasos kvitą.
3. Tik savivaldybė gali kontroliuoti, ar privatus vežėjas laikosi nustatytų vežimo tarifų. Ar vežėjas kasos aparatais apskaito visas savo gaunamas pajamas, apelianto manymu, kompetentinga kontroliuoti yra Valstybinė mokesčių inspekcija, nes už apskaitos taisyklių pažeidimą yra numatyta kita nei ATPK 142 straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo bei gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones, dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, bei šių priemonių ekipažų, taip pat keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, tarp jų - keleivių ir bagažo bilietus bei ekipažų darbo ir poilsio režimo laikymąsi. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registracijos liudijimą arba transporto priemonės naudotojo pažymėjimą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat keleivių sutikimu gauti iš jų paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu (Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. 2002 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. IX-790 redakcija nuo 2002 m. balandžio 9 d.). Cituota teisės norma paneigia apeliacinio skundo argumentą (dėl savivaldybės teisės tik kontroliuoti, ar privatus vežėjas laikosi nustatytų vežimo tarifų) dėl savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės srityje kompetencijos ribų (Kelių transporto kodekso 13 str.; Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ įstatai b.l. 20-32).
IV.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 straipsnio 6 dalyje viena iš priešingų teisei veikų numatyta ir veika susieta su keleivių vežimu be bilieto vietinio, tolimojo ir tarptautinio maršruto autobusuose, maršrutiniuose taksi.
Kelių transporto kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Bilietų rekvizitus nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 453 Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės; toliau – ir Taisyklės), kurių 6. 1 punkto antroje pastraipoje pasisakyta, jog dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti bilietai, kuriuos privalo turėti kiekvienas keleivis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 buvo patvirtintas Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio reikalavimų privalo laikytis visi ūkio subjektai, parduodantys prekes arba teikiantys paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis. Šio Aprašo 42 p. trečia pastraipa suteikia teisę keleivinio kelių transporto priemonėse įrengtų kasos aparatų spausdinamus kvitus, naudoti kaip bilietus.
Išvardintų teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, kad vykdant keleivių pervežimą vietinio, tolimojo ir tarptautinio maršruto autobusuose, maršrutiniuose taksi keleivio bilietu gali būti tik toks dokumentas, kuris atitinka Taisyklėse numatytus rekvizitus (priklausomai nuo maršruto), taip patvirtindamas tarp vežėjo ir keleivio sudarytą sutartį dėl pervežimo. Nesant tokio dokumento, keleivio bilietui gali būti prilyginamas ir kasos aparato spausdinamas kvitas. Administracinėje byloje neginčytinai įrodyta apie tikrintame maršrutiniame taksi naudotą kasos aparatą bei juo spausdintus kvitus, kontrolinėje juostoje įvardijamus bilietais. Duomenų apie kitokios formos dokumento naudojimą, patvirtinantį keleivių vežimo sutartį, nėra. Taigi apelianto R. M. veika, nepardavus keleiviams bilieto (neišspausdinus kvito) iš karto jiems įlipus į transporto priemonę, atitinka dispoziciją, įtvirtintą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 straipsnio 6 dalyje (ATPK 256-257 str., Taisyklių 6.4 p.; b.l. 11-14).
V.
Atsakomybė už keleivių vežimą be bilieto vietinio, tolimojo ir tarptautinio maršruto autobusuose, maršrutiniuose taksi numatyta vairuotojams-konduktoriams ir konduktoriams. Tokia įstatymų leidėjo formuluotė apsprendžia aptariamo administracinio teisės pažeidimo subjektą. Juo gali būti ne tik vairuotojas-konduktorius ir konduktorius, kurie yra atsakingi už bilietų pardavimą, bet ir vairuotojas, nesant kito asmens atliekančio bilietų pardavimo funkciją, vykdant keleivių pervežimą vietinio, tolimojo ir tarptautinio maršruto autobusuose, maršrutiniuose taksi. Tai, kad apelianto pareigos yra vairuotojas-kasininkas, administracinės atsakomybės nešalina, nes būtent R. M. buvo vairuotojas ir asmuo atsakingas už bilietų pardavimą. Jis patenka į pastarajam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1479-2005. Procesinio sprendimo kategorija 32; b.l. 9, 13-14, 40).
Pirmosios instancijos teismas vispusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą. Priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Jo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.