- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- I-3034-414/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 5/48-235 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 2S-3441 bei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 15-17) nurodė, kad jam Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 5/48-235 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutinka, nes ji skirta neatlikus išsamaus tyrimo, neįvertinus visų aplinkybių, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai. Nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį nuteistasis G. G. jam pasiūlė parūkyti. Kadangi tokia proga pasitaiko retai, jis neatsisakė. Tik vėliau atlikus testą paaiškėjo, jog jis buvo apsvaigintas. Atlikti tyrimai aiškiai neparodė ar jis rūkė narkotines, ar psichotropines medžiagas. Pataisos namų administracija ne tik jo neapsaugojo nuo kitų nuteistųjų neteisėtų veiksmų, bet dar ir nepagrįstai nubaudė. Sąmoningai ar tyčia psichiką veikiančių medžiagų jis nevartojo, nežinojo apie tokių medžiagų rūkytose cigaretėse egzistavimą. Dėl šio įvykio jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, pažeminimą. Prašė liudytoju teismo posėdyje apklausti G. G. ir skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kybartų pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Kybartų PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 29-31) nurodė, kad 2016 m. vasario 21 d. 12.20 val. 6-o nuteistųjų būrio (drausmės grupės) nuteistajam G. A. buvo nustatytas apsvaigimas THC (marihuana). Su testo rezultatais nuteistasis nesutiko, todėl tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją. 2016 m. kovo 14 d. Specialisto išvadoje nurodyta, jog G. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties pėdsakų. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl jam pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Jokių neteisėtų veiksmų pataisos namų administracija pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. prašymu (b. l. 91) teismą informavo, kad nenori dalyvauti teismo posėdyje, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje keliamas ginčas dėl Kybartų PN direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 5/48-235 (b. l. 94-95) ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 2S-3441 teisėtumo bei pagrįstumo.
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bausmes vykdančių institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 21 d., 12.20 val. įtarus, jog nuteistasis G. A. gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai (b. l. 34-35) buvo teigiami THC (marihuana). Su testo rezultatais nuteistais nesutiko, todėl tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją (b. l. 37). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016 m. kovo 14 d. Specialisto išvada Nr. T-N 467/2016(01) patvirtino, kad G. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties (b. l. 33). 2016 m. kovo 21 d. Drausmės komisijos posėdyje buvo apsvarstytas nuteistojo elgesys ir siūloma įstaigos direktoriui jį nubausti (b. l. 41). Atsižvelgdamas į tai, kad G. A. savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, Kybartų PN direktorius 2016 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 5/48-235 (b. l. 94) skyrė jam drausminę nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 6 (šešiems) mėnesiams.
Pareiškėjas nesutikimą su jam paskirta nuobauda grindžia aplinkybe, jog iš atliktų tyrimų nėra aišku ar jis rūkė narkotines, ar psichotropines medžiagas ir kad sąmoningai ar tyčia psichiką veikiančių medžiagų jis nevartojo.
BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama - įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Taigi, nuobauda gali būti skiriama tiek už narkotinių, tiek už psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Pareiškėjas Kybartų PN „Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte“ (b. l. 34-35), susipažinęs su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais, pažymėjo, kad „Nesutinka ir nesutiks“ (10 eilutė), tačiau su tyrimo išvada gauta iš toksikologijos laboratorijos, kurioje pažymima, jog nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, pasirašytinai sutiko. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad rūkyti jam pasiūlė pažįstamas asmuo, jis neatsisakė, nežinojo, kad rūkaluose yra psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau bylos duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nežinojimo, nes galimai pajutęs apsvaigimo požymius nei į pataisos namų administraciją, nei į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė, jokios informacijos apie asmenį galimai jį apsvaiginusį administracijai nepateikė, apie įvykį nepranešė. Todėl pareiškėjo pateikta įvykių versiją vertintina kaip bandymas išvengti atsakomybės.
Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad prieš skiriant nuobaudą nebuvo atliktas išsamus tyrimas.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos drausmės komisijos teikimas. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo elgesys ir pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijos posėdyje, nustatytas apsvaigimas THC (marihuana) ir šlapime rasti tetrahidrokanabinolio rūgšties pėdsakai patvirtinti 2016 m. kovo 21 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolu Nr. 14 (b. l. 41). Kybartų PN Drausmės komisija nutarė siūlyti šių pataisos namų direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – uždaryti į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog neatliktas išsamus tyrimas, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintus Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijus (toliau – ir Priskyrimo kriterijai) nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Priskyrimo kriterijų 3.2 p.). Kybartų PN 2016 m. liepos 19 d. pažyma „Apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus“ (b. l. 44) patvirtina, kad, pareiškėjui skiriant ginčijamą nuobaudą, jis turėjo aštuonias galiojančias (nuo 2015 m. gegužės 29 d. paskirtas) nuobaudas, paskatinimų neturėjo. Taigi, BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto draudimo pažeidimas traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, be to, galiojančios aštuonios nuobaudos, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja režimą, todėl jam gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių BVK 142 str. 2 d. 3 p.). Drausmės komisijos pasiūlymas pataisos įstaigos direktoriui yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Kybartų PN direktorius nagrinėjamu atveju į šį pasiūlymą atsižvelgė visiškai ir pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą skyrė Drausmės komisijos siūlomą nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo, 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 2S-3441 (b. l. 21-22) teisinio pagrindo naikinti paskirtą nuobaudą nenustatė. Sprendime akcentavo, kad jis padarė itin piktybinį režimo pažeidimą, nors 2016 m. vasario 21 d. pasiaiškinime neprisipažino vartojęs psichiką veikiančias medžiagas. Pagal nurodytus bylos duomenis teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir ją skiriant buvo laikytasi BVK 143 straipsnio reikalavimų.
Atsižvelgiant į nustatytas ir iš esmės neginčijamas faktines bylos aplinkybes, ginčijami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, neprieštaraujantys galiojančių teisės aktų nuostatoms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos naikinti, todėl skundas dalyje dėl Kybartų PN direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 5/48-235 ir Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 2S-3441 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d., 56 str.).
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš ginčijamos nuobaudos jam paskyrimo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl paskirtos nuobaudos jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, pažeminimą, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų nedetalizavo, nenurodė, jog jam dėl patirtų išgyvenimų buvo reikalinga psichologo ar sveikatos priežiūros specialisto pagalba. Pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai dėl patirtos žalos, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti jam paskirtos nuobaudos pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad G. A. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. birželio 1 d. individualių psichologinių konsultacijų, susijusių su emocine savijauta dėl gautos nuobaudos, nesikreipė (Kybartų PN Psichologinės grupės pažyma; b. l. 38), kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl svorio pasitikrinimo, buvo du autoagresijos priepuoliai su nežymiais kūno sužalojimais, buvo vykdoma apžiūra dėl badavimo, dėl kitų ligų, kurios nėra išskirtinės, lyginant su laisvėje gyvenančių asmenų ligomis. Minėtos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad galimai patirti neigiami išgyvenimai būtų tiesiogiai susiję tik su nuobaudos paskyrimu, juos galėjo sąlygoti paties pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas (badavimas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas). Be to, laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra susiję su privatumo, judėjimo laisvės apribojimu ir yra neišvengiama kalinimo (sulaikymo) pasekmė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ir patį neturtinės žalos pasireiškimo faktą (ABTĮ 56 str.).
Kaip minėta reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d., 56 str.).
Pareiškėjas prašė į teismo posėdį kviesti liudytoju G. G.. Pažymėtina, kad ginčo administracinėje bylos ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluotas reikalavimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Nė vienos proceso šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma. Taigi, įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes. Liudytojų šaukimas į bylą turi būti pagrįstas ir užtikrinti racionalų procesą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir dėl to jam teisėtai paskirta nuobauda, nagrinėjamos bylos ribose nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas vertina, kad nėra jokio pagrindo apklausti liudytoju pareiškėjo nurodytą asmenį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.