- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-2135-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10282-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- J. S.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14670-192/2011, kuria patenkintas ieškovės J. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-13 priėmė ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S., institucijai, teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo (b.l.2-8). Ieškinyje ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą dukroms K. S. ir P. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienai dukrai nuo ieškinio pareiškimo dienos (2011-07-11) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-13 nutartimi (b.l.14) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovo A. S. laikiną materialinį išlaikymą dukroms K. S. ir P. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-07-13 iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-14670-192/2011.
Teismas nustatė, jog atsakovas prie dukrų išlaikymo neprisideda, jomis nesirūpina jų neaugina. Vienuolikamečių dukrų išlaikymui, jų būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 800 Lt. Ieškovei išlaikyti dukras padeda ieškovės tėvas, brolis ir šalių pilnametis sūnus. Todėl, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog neužtikrinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti nepilnamečių interesai, neužtikrinti jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė pagrįstu ir jį patenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.19-20) atsakovas A. S. su teismo nutartimi nesutiko, prašo nutartį panaikinti, dėl šių motyvų: teismas padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi tokio pobūdžio bylos priskiriamos prie viešo intereso gynimo, juo labiau, kad per 7 dienas atsakovas negali gauti visų reikiamų įrodymų: darbo užmokesčio pažymos, duomenų apie ieškovės gyvenimo būdą, sąskaitų iš banko, kuriomis galėtų pagrįsti ieškinyje nurodytų motyvų nepagrįstumą. Tokio pobūdžio bylose teismas turėtų būti aktyvus ir nepriimti nutarčių, vadovaudamasis neatitinkančiais faktinių aplinkybių argumentais; teismas galėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti žodinio proceso tvarka – tokiu būdu būtų išsiaiškintas šio prašymo pagrįstumas, nustatyta, ar taikius tokio pobūdžio laikinąsias pasaugos priemones, nebus dar labiau pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai; skundžiama nutartimi ne ginami, bet priešingai – pažeidžiami vaikų interesai. Iš ieškovės teismui pateiktos jos gaunamų pajamų skaičiuotės matyti, jog ieškovės išlaidos yra didesnės nei pajamos, o duomenų apie tai, kad ieškovės tėvas, brolis ar šalių sūnus padėtų pragyventi, ieškovė teismui nepateikė. Teismo priteistas vaikams išlaikyti skirtas lėšas ieškovė naudos savo poreikių tenkinimui, kadangi ji gyvena netinkamą gyvenimo būdą, girtauja, 2010 ir 2011 m. birželio 14 d. buvo siųsta pas psichiatrus dėl besaikio alkoholio vartojimo kartu su vaistais. Tai teisme patvirtins ir atsakovo paprašyti apklausti psichiatrai. Ieškovė nemoka už butą mokesčių, neperka maisto, negamina vaikams valgyti, dažnai palieka juos be priežiūros. Ieškovė geria ir kelia namuose triukšmą, agresyviai elgiasi su vaikais, jų atžvilgiu vartoja nuolatinį psichologinį smurtą, juos terorizuoja, vaikai mamos bijo. Tačiau šias aplinkybes patvirtinantiems įrodymams pateikti atsakovas neturi pakankamai laiko. Pats atsakovas ketino kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, o tai sužinojusi ieškovė pasielgė nesąžiningai. Šalys iki šiol gyvena viename bute. Atsakovas rūpinasi vaikais vienas, todėl vykdant teismo nutartį, kentės tik vaikų interesai. Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinosi ar rūpinasi vaikais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.30-31) ieškovė J. S. su atskiruoju skundu nesutiko, prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų: ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neužtikrinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti nepilnamečių interesai, neužtikrinti jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui; kadangi ieškovės pajamos dukroms išlaikyti yra nepakankamos, ieškovė ir kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdama užtikrinti dukrų teises ir interesus. Prie šalių dukrų išlaikymo periodiškai prisideda ieškovės tėtis, kas mėnesį anūkėms skiriantis po 1 000 Lt, ir ieškovės brolis. Atsakovas yra darbingas, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, yra dviejų juridinių asmenų - UAB „Medicinos erdvė“ ir UAB „Spaudos erdvė“ akcininkas, todėl turi realią galimybę dukrų išlaikymui kas mėnesį skirti po 400 Lt. Ieškovės žiniomis, atsakovo pajamos yra gana didelės, o jo prie atskirojo skundo pridėta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, juo labiau, kad pats atsakovas, kaip UAB „Spaudos erdvė“ direktorius, joje pasirašo; skundo argumentai, jog ieškovė gyvena netinkamą gyvenimo būdą (girtauja, nesirūpina vaikais) neatitinka tikrovės. Jokių domenų apie ieškovės tariamą netinkamai vedamą gyvenimo būdą nėra. Ieškovė lankėsi pas psichologus, nes susirgo depresija dėl ypatingai sudėtingos dabartinės situacijos šeimoje - atsakovo neištikimybes, vartojamo prieš ieškovę fizinio ir psichologinio smurto. Visos šios aplinkybės ir įrodymai yra pateikti byloje dėl santuokos nutraukimo (teismo medicinos ekspertų išvados), ieškovė taip pat yra padavusi skundą privataus kaltinimo tvarka dėl atsakovo nusikalstamos veikos. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-29 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, t. y. uždraudė atsakovui gyventi su ieškove ir nepilnametėmis dukromis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje atsakovas ginčija teismo nutarties pagrįstumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą dukroms K. S. ir P. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienai dukrai nuo ieškovės ieškinio pareiškimo dienos (2011-07-11) iki teismo sprendimo byloje dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Ši įstatymo leidėjo įtvirtinta norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, nes tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Iš ieškinio teiginių ir pateiktų prie ieškinio dokumentų turinio matyti, kad ieškovė įrodinėja, jog atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl pasitvirtinus tokioms ieškovėms nurodomoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad taip iš esmės yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai gauti tinkamą išlaikymą. Teismas, taikydamas tokią laikinąją apsaugos priemonę, negali pilnai įvertinti šalių turtinės padėties, vaikų poreikių ir kitų aplinkybių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kurios gali būti reikšmingos teismui nustatant išlaikymo dydį teismo galutiniu procesiniu dokumentu. Šios aplinkybės galės būti visapusiškai įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Esant minėtoms aplinkybėms byloje, teisėjų kolegijos vertinimu buvo teisėtas pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovo A. S. laikiną materialinį išlaikymą dukroms K. S. ir P. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-07-13 iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-14670-192/2011. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą ir kad skundžiama nutartimi ne ginami, bet pažeidžiami vaikų interesai.
CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas yra dviejų juridinių asmenų akcininkas, todėl darytina išvada, kad jis turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams savo vaikams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovo galimybės remti vaikus materialiai šiuo metu yra didesnės negu ieškovės, todėl laikino išlaikymo po 400 Lt kiekvienam vaikui priteisimas iki kol bus priimtas teismo sprendimas atitinka CK 3.3 str. 1 d. nuostatas dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Pažymėtina, kad teiktino išlaikymo vaikams imperatyvas nuo vaiko gimimo įpareigoja tėvus gyventi ir veikti taip, kad jie turėtų galimybes nuolat ir nepertraukiamai vykdyti išlaikymo pareigą vaikui. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų dėl aplinkybių, kurios objektyviai ribotų jo galimybes dirbti ir teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų jų būtinųjų poreikių tenkinimą.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose teigiama, jog išieškomas lėšas pagal skundžiamą teismo nutartį ieškovė naudos savo poreikių tenkinimui, kadangi ji gyvena netinkamą gyvenimo būdą, girtauja, kadangi šiems teiginiams pagrįsti atsakovas įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepažeidė įstatymo nustatytos prašymo nagrinėjimo procedūros. Iki 2011 10 01 galiojęs LR CPK 148 str. 1 d. numatė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nagrinėjamas nepranešus kitai šaliai. Nagrinėti prašymą nepranešus kitai šaliai yra teismo diskrecijos teisė, kuria teismas nagrinėjamu atveju pasinaudojo, dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė įstatymo nuostatas, prašymą išnagrinėjęs nepranešęs atsakovui.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutarties negaliojimo pagrindų. (LR CPK 329 str. 2,3 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti teismo sprendimo taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skindą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį palikti nepakeistą.