Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1655-796/2016 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei UAB „Ketonas“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo (bendraieškė, kurios naudai reiškiamas ieškinys – UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. A. teismo prašė iš atsakovės UAB „Ketonas“, bendraieškės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, kurios akcininkas jis yra, naudai priteisti 549 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nuo 2015-01-05 iki 2016-06-01 į UAB „Ketonas“, kuris yra UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ akcininkas, o jos vienas iš akcininkų – A. Č., kuris yra ir bendraieškės akcininkas, banko sąskaitą pervedė 549 000 Eur sumą, nors bendraieškis su atsakove niekada nebuvo sudarę paskolos sutarčių dėl aukščiau nurodytų piniginių lėšų pervedimo, UAB „Ketonas“ niekada jokiu savo turtu nėra garantavusi paskolų grąžinimo ir iki ieškinio pateikimo jų negrąžino.Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Ketonas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su kreditore UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nors pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus bei kartu su juo pateiktus įrodymus sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, taip pat, kad ieškinio suma (549 000 Eur) yra didelė, tačiau pažymėjo, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai.Teismas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ akcininkas ir pareikštu ieškiniu siekdamas apginti įmonės interesus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad naudojosi jam ABĮ 18 straipsnyje suteikta teise gauti informaciją iš bendrovės apie jos veiklą, išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pinigų atsakovei pervedimu. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad atsakovės padėtis yra sudėtinga, t. y., kad jai ieškinio suma yra didelė, ir dėl to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ir (ar) pasidaryti neįmanomas būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad atsakovės bendrovėje dirba 32 darbuotojai, atsakovė neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atsakovės apyvarta (be PVM) 2015 metais buvo nuo 500 001 iki 1 000 000 Eur, jai 2016 m. liepą priklausė 4 automobiliai, atsakovės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas G. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma atsakovei nelaikytina didele ir dėl to nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant vienos iš jų taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra tikėtina tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma beveik du kartus viršija atsakovės įstatinio kapitalo dydį.Viešai prieinami duomenys, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, neatspindi tikrosios atsakovės padėties. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad ji 2015 m. patyrė 285 716 Eur nuostolių, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 368 620 Eur, po vienerių metų – 4 034 946 Eur; visas atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas įkeistas. Vien tai, kad atsakovė neturi skolų valstybei, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera.Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu bloginama UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ padėtis. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas prievolių pagal kredito sutartis įvykdymui užtikrinti, o likęs atsakovės turtas (kilnojamasis turtas, piniginės lėšos) – lengvai realizuojamas, todėl kyla galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.Ieškovas pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti jokių duomenų, patvirtinančių paskolos atsakovei suteikimą, nes paskolos sutartys nebuvo sudarytos.Byloje nėra jokių atsakovės gerą finansinę padėtį patvirtinančių duomenų ar įrodymų, paneigiančių būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.Atsakovė UAB „Ketonas“ atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Ieškovo pareikštas ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju net ir išsamiai neišnagrinėjus visų bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškinys neatitinka visų CK 6.68 straipsnyje įtvirtintų netiesioginio ieškinio pareiškimui būtinų sąlygų egzistavimo ir šių sąlygų pakankamo pagrindimo (ieškovas nėra bendrovės kreditorius, todėl neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės; ieškovas, kaip akcininkas, neturi teisės pareikšti ieškinio atsakovei; nėra teisinio pagrindo ieškiniu reikalaujamų piniginių lėšų priteisti bendrovei, kaip gautų nepagrįstai).Ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas:Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė ir pagrįstai rėmėsi viešai prieinamais duomenimis, kurie patvirtina nesant grėsmės būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui;Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju reikalinga įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovei ieškinio suma nelaikytina didele, pagrindžia šios aplinkybes: pirma, atsakovės gaunamos pajamos (apyvarta) nuo 2011 metų yra stabilios ir siekia nuo 500 000 Eur iki 1 000 000 Eur; antra, vien atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekia 1 065 280 Eur; trečia, atsakovės pradelsti įsipareigojimai 2015-12-31 sudarė tik 6 901 Eur.Areštavus atsakovės turtą, jos ūkinė komercinė veikla sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių problemų būsimo teismo sprendimo įvykdymas bei galimybė atsiskaityti su kreditoriais pasunkėtų.Tikrasis ieškovės tikslas – atsakovės turtui taikant areštą, nesąžiningai paveikti atsakovę dėl UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ akcininkų kilusio tarpusavio ginčo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė įrodymus, kurie, jos teigimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą ir pagrįstumą.CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ir kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs atsakovei, jos kartu su atsiliepimu pridėti įrodymai gali turėti reikšmės tinkamam laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimui išnagrinėti, o ieškovui apie tokių duomenų pateikimą apeliacinės instancijos teismui žinoma ir iki posėdžio pradžios prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, atsakovės pateikti nauji įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieškovas preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, todėl nesutiko su ieškovės pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas galbūt palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis viešai prieinamais duomenimis apie atsakovės finansinę padėtį.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad viešai prieinami duomenys, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties. Apelianto teigimu, ieškinio suma atsakovei laikytina didele, nes ji dvigubai didesnė už atsakovės įstatinio kapitalo dydį. Be to, nurodo, kad atsakovė 2015 m. patyrė 285 716 Eur nuostolių, o jos turimas nekilnojamasis turtas – įkeistas. Taigi, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, padarytą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, remdamasis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais ir įrodinėdamas, kad būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nes ieškinio suma atsakovei laikytina didele, o likęs (neįkeistas) turtas yra lengvai realizuojamas.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuomet jos grindžiamos didelės ieškinio sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt.).Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, tačiau pripažįstama, kad ir priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovai turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jiems nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).Apeliantas didelę ieškinio sumą, kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, įrodinėja atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis. Iš apelianto pateikto atsakovės balanso už 2015 metus matyti, kad atsakovė turi turto už 5 449 155 Eur (ilgalaikio turto už 5 038 522 Eur, trumpalaikio turto už 410 633 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 4 034 946 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtina suma – 368 620 Eur. Pagal atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą 2015-12-31 pažymą atsakovės pradelsti įsipareigojimai 2015-12-31 sudarė 6 901 Eur sumą. Teismo vertinimu, šie duomenys (turimo turto ir įsipareigojimų masė) nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir ji gali lemti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką, juolab, kad nagrinėjamu atveju nepaneigtos ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, (darbuotojų skaičius, apyvarta, skolų valstybei neturėjimas ir kt.), kurios patvirtina, kad atsakovė yra veiklą vykdanti įmonė. Be to, patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pasitvirtino ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad 2016 metais be šios bylos teismuose buvo nagrinėta viena byla, kurioje teismo įsakymas buvo panaikintas ir byla nutraukta (eL2-7139-618/2016), o 2017 metais bylų, kuriose UAB „Ketonas“ būtų atsakovė, be nagrinėjamos bylos, taip pat nėra (CPK 179 str. 3 d.).Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-180/2017). Apeliantas nurodo, kad atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, tai patvirtina ir atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro ir ieškovės pirmosios instancijos teismui teiktas Hipotekos registro išrašas, o kitas trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio, gali būti lengvai realizuotas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau pateiktą atsakovės finansinės padėties įvertinimą ir nustatytą vykdomos veiklos faktą, taip pat, kad hipoteka lemia sudėtingesnę nekilnojamojo turto perleidimo tvarką, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai ir esant duomenų apie jos ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, ieškovas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsižvelgiant į tai, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos nebuvimas nesudaro pagrindo jas taikyti, taip pat į aukščiau išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.