Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. Š. 2011 m. gegužės 27 d. apie 16 val., V. J. priklausančiame garaže, esančiame Skaisčiūnų km., Marijampolės saviv., asmeninio konflikto metu kumščiu ne mažiau du kartus tyčia smogė stovinčiam K. R. į veido ir galvos sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. R. poūmį galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, muštinę žaizdą galvoje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis N. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-05-27 dirbo, o po to vaišinosi Skaisčiūnų kaime, V. J. garaže. Jis garaže į dėžutę buvo pasidėjęs 100 litų, tai matė tik K. R.. Po kiek laiko jis šių pinigų nerado. Toliau visi vaišinosi lauke, prie garažo, jis pasakė, kad dingo 100 litų. K. R. buvo neblaivus, nuėjo į garažą ir miegojo mašinoje. Jis taip pat nuėjo į garažą, K. R. atsikėlė, išlipo iš mašinos ir jis paklausė K. R., kur jo 100 litų. K. R. jį pastūmė. Jis buvo susinervavęs dėl dingusių pinigų, tuomet sudavė du smūgius į veido ir galvos sritį- vieną į žandą, kitą į galvos kairę pusę, K. R. parkrito ant betoninių grindų ir prasikirto galvą, buvo sužalotas dešinės pusės smilkinys. Tuo metu garaže daugiau žmonių nebuvo. Netrukus į garažą atėjo V. K., pamatė nukritusį K. R., apibintavo galvą. E. M. išvežė K. R. į ligoninę. Pats taip pat buvo neblaivus. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų elgęsis. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Taip pat pripažįsta K. R. ieškinį dėl 1000 litų turtinės žalos atlyginimo, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 2000 litų.

Nukentėjusysis K. R. parodė, kad Skaisčiūnų km., garaže, žaidė kortom, N. Š. pasigedo 100 lt. Po to lauke kepė šašlyką, gėrė alkoholį. Jis pats buvo neblaivus ir visko gerai neatsimena. Atsimena tik tai, ką jam pasakojo viršininko žmona J.- kad jis sėdėjo ant kėdės ar fotelio garaže užsikniaubęs, o N. Š. pribėgęs spyrė į galvą, jis pats šio spyrio neatsimena. Po to prisimena, kad garaže jam spardė galvą, kaltino, kad jis paėmė šimtą litų. Ar tuo metu buvo garaže daugiau žmonių, jis nematė. Buvo galvoje žaizda, jis buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę, ten susiuvo galvą ir davė pūsti į alkotesterį. Kitą dieną nuėjo į darbą, bandė dirbti, tačiau vis labiau skaudėjo galvą. Į medikus kreipėsi tik po dviejų savaičių, nes galvojo, kad galvos skausmas praeis. Padarius jam tyrimus buvo nustatyta, kad kraujas išsiliejęs į smegenis, jį operavo. Prašo civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Dabar jaučiasi sulėtintas, darbingumas pakitęs, buvo tris kartus praradęs sąmonę po šito įvykio, iki tol sveikatos problemų neturėjo.

Liudytoja R. J. parodė, kad iš jų nuomojamuose garažuose kiti asmenys remontuoja automobilius. Kai jie su vyru buvo nuvažiavę prie garažų, matė, kad ten gulėjo girti vyrai, tačiau nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo ten nematė. Po to vakare, jau būnant namuose, kažkas paskambino jos vyrui ir pasakė, kad garaže buvo muštynės. Jis nuvažiavo pažiūrėti ir grįžęs pasakė, kad „vieną miegantį nuspyrė“. Sekančią dieną anksti ryte pas juos į namus atėjo nukentėjusysis, jo akis buvo užbintuota, iš jos vyro pasiskolino 50 eurų. Ji gerai neatsimena, ar ji, ar jos vyras tada K. R. pasakė, kad jį nuspyrė, kadangi taip buvo pasakyta jos vyrui. Ji pati nematė, kaip buvo sumuštas K. R.. Po įvykio kalbėjo su liudytojais, tačiau jie sakė, kad taip pat nematė, kaip buvo sumuštas K. R..

Liudytojas E. M. parodė, kad Skaisčiūnų kaime, prie garažo, priklausančio J. remontuojant automobilį, jį pakvietęs T. Ž. prašė nuvežti į greitąją med. pagalbą nukentėjusįjį. Iš kur jį atvedė, jis nematė. Šio žmogaus veidas buvo kraujuotas, jis buvo neblaivus, tačiau kalbėjo, buvo sąmoningas. Kas jį sumušė, nesakė.

Liudytojas L. U. parodė, kad penktadienio dieną sugalvojo su kolektyvu pabaliavoti, buvo E. K., Kęstas, R., N. Š.. Jam N. Š. pasakė, kad jų tarpe yra vagis, nes dingo jo 100 litų, kuriuos buvo pasidėjęs garaže, vagyste įtarė K. R.. N. Š. vis kilo agresija, jis vis eidavo į garažą, kur gulėjo girtas K. R.. Kai kartą N. Š. ilgiau neparėjo, jis nuėjo į garažą ir pamatė, kad viduryje garažo ant žemės guli K. R., o N. Š. valo kraują. Jis apie tai pasakė E. K. ir kai jie vėl atėjo į garažą, K. R. jau buvo atgavęs sąmonę. Jam galvą aprišo Nerijaus draugė Vaida, o pats Nerijus sakė, kad persistengė. Fotelis stovėjo arčiau sienos, o K. R. buvo nukritęs viduryje garažo. K. R. išvežė į ligoninę, sekančią dieną jo nematė. Garažo savininkas ir jo žmona su jais nesivaišino, ar jie buvo tą dieną atvažiavę, jis nematė.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis N. Š. davė 100 lt., šiuos pinigus jis pasidėjo garaže į dėžutę, kur būna raktai. Po to visi gėrė alkoholį pievoje prie garažo. Jis buvo užmigęs ir atsikėlusiam kažkas pasakė, kad sumuštas K. R.. Nuėjęs į garažą pamatė, kad K. R. bintavo galvą N. Š. mergina Vaida, K. R. ausis buvo pamėlynavus, iš kaktos bėgo kraujas. Kažkas iš aplinkinių pasakė, kad jį sumušė Š., nes jo manymu K. R. iš jo pavogė 100 litų. Pats Š., sakė, kad mušė, o kaip mušė jam neįdomu. Sekančią dieną matė K. R., jis skundėsi, kad galvą skaudą, matėsi, kad sumuštas.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad kartu su N. Š., K. R., L. U., Justu, Žukausku šventė Skaisčiūnuose, ten kur dirba, pievoje prie garažų. Bebaliavojant dingo K. R. ir N. Š.. Atėjęs L. U. pasakė, kad jie susimušė. Nuėjęs į garažą pamatė, kad K. R. buvo pasodintas ant fotelio, jam bintavo galvą, nes bėgo kraujas. Garažo grindys išbetonuotos. Kamputyje padaryta atsisėsti, tačiau kraujas buvo kitoje vietoje. Nuvežė K. R. į ligoninę, bevežant jis prašė vežti namo. Po to tik iš K. R. brolio sužinojo, kad Kęstas gydėsi Kaune ligoninėje. J.su žmona prie garažų ar garaže nematė, jų nebuvo.

Iš specialisto išvados Nr. G 453/11(09) seka, kad K. R. klinikiniais duomenimis konstatuota poūmis galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, galvos muštinė žaizda, o taip pat kraujosruva kairio dilbio srityje buvo padaryti bukais daiktais, galimai 2011-05-27 ir kraujosruva dilbio srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o poūmis galvos smegenų sukrėtimas , kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, muštinė žaizda galvoje- sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais ( b. l. 21-21 ). Iš specialisto išvados Nr. pG38/11 ( 09) seka, kad K. R. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, t. y. tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kitais, kietų bukų savybių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir nukentėjusiajam krentant ( b. l. 28 ). .

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta apžiūrėta tik 2011-08-04, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, tačiau užfiksuota, kad garažo grindys betoninės ( b. l.55-60).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus- kaltinamojo , nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis N. Š. tyčia iš asmeninių paskatų sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam į galvos sritį ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pats pripažino sudavęs du smūgius ranka nukentėjusiajam, nuo kurių nukentėjusysis nukrito ir atsitrenkė galva į betonines garažo grindis, buvo prakirsta galva. Nors nukentėjusysis parodė, kad jam liudytoja R. J. sakė, kad buvo spirta ir jis jautė, kad buvo spardomas, tačiau nustatyta, jog jis įvykio metu buvo neblaivus, visų aplinkybių gerai neatsimena, jo parodymų nepatvirtino liudytoja R. J., paaiškindama , kad K. R. sužalojimo aplinkybių ji nematė, ir kad ši liudytoja nebuvo įvykio metu patvirtino ir kiti liudytojai. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nukentėjusysis dėl girtumo ir jo atžvilgiu atliktų veiksmų ir pasekmių gali neteisingai atgaminti įvykio aplinkybes, todėl jo parodymų patikimais nepripažįsta ir spręsdamas dėl kaltės vadovaujasi kaltinamojo parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados. Kaip seka iš specialisto išvadų, medicinos dokumentų, kaltinamajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas- t. y. poūmis galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, muštinė žaizda galėjo būti padaryti dėl 2011-05-27 jo atžvilgiu panaudoto smurto, todėl teismas neabejotinai sprendžia, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo kaltinamojo N. Š. veiksmų- smūgių ranka sudavimo nukentėjusiajam į galvos sritį pasekmė. Jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, N. Š., atlikdamas aptartais įrodymais nustatytus neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. suduodamas du stiprius smūgius neblaiviam nukentėjusiajam į galvos sritį, žinodamas, kad jis stovi ant betoninių grindų, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, suvokė galinčių atsirasti konkrečių padarinių pobūdį, tačiau savo pavojingo elgesio neatsisakė, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius N. Š. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

Valstybinės ligonių kasos 2971,63 Lt. civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo N. Š. ( LR CK 6.283str., 6.280str.).

Nukentėjusysis K. R. prašo priteisti iš kaltinamojo N. Š. 1000 litų turtinei žalai už gydymuisi pirktus vaistus, išlaidas važinėjant į gydymo įstaigas atlyginti ir 9000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo K. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta visiškai, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo N. Š. (( LR BPK 109 str., 115 str., CK 6.263 str.).

Nukentėjusysis K. R. prašo priteisti 9000 litų neturtinei žalai atlyginti, ieškinį grindžia tuo, kad dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų ilgą laiką gydėsi, nedirbo, jį teko išlaikyti motinai, be to ir šiuo metu jaučia pasekmes sveikatos būklei- sumažėjęs darbingumas, kelis kartus buvo praradęs sąmonę. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo K. R. ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2d.). Vadovaujantis CK 6.282str. 3d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas sunkus nusikaltimas tyčiniais ir nukentėjusįjį žeminančiais kaltinamojo N. Š. veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė didelį pažeminimą, fizinį skausmą, dėl sužalojimo pobūdžio ir gydymosi patyrė didelius nepatogumus. Jam buvo konstatuoti ne tik išoriniai sužalojimai, tačiau buvo atlikta galvos operacija, gydėsi ligoninėje. Akivaizdu, kad po tokio pobūdžio ir sunkumo sužalojimo išlieka sveikatos pablogėjimas tam tikrą laiką, tačiau teismui jokių įrodymų, kad būtų ilgalaikiai liekamieji padariniai ar darbingumo lygio sumažėjimas nepateikta. Nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad jis ilgą laiką nedirbo ir negavo pajamų, yra pagrindas kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau tai nėra neturtinė žala. Kaltinamasis N. Š. padarė tyčinį nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, priteistinos žalos dydį mažinti atsižvelgiant vien į kaltinamojo turtinę padėtį, nėra pagrindo ( CK 6.282 str. 3d. ). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, turi visas galimybes pats gerinti savo turinę padėtį. Šių duomenų visumos pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, K. R. priteistina 7000 litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo N. Š..

Kaltinamojo N. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

Kaltinamasis padarė sunkų, visuomenei pavojingą nusikaltimą (LR BK 11 str. 2d.,5d.). N. Š. neteistas, administracine tvarka baustas už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, Marijampolės VPK VTS Miesto policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai. N. Š. nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta visiškai. Įvertinus visas bylos aplinkybes- padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad aplinkybių, numatytų LR BK 62 str. ir leidžiančių skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nėra, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir šios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas teisingumo principui aiškiai neprieštarauja, BK 54 str. 3d. nuostatos taip pat netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus užtikrinta paskyrus mažesnę negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendė:

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą , numatytą LR BK 135 str. 1d. ir paskirti 3 ( trejus ) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- bausmės vykdymui pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš kaltinamojo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buveinės adresas Europos a. 1, 03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, a. s. LT 217300010002484333, bankas AB Swedbank, 2971,63 Lt ( du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną litą ir 63 centus ) nukentėjusiojo K. R. gydymo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 ( vieną tūkstantį ) litų nusikaltimu padarytai turtinei bei 7000 ( septynis tūkstančius) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.