Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-318/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
1A-160-318/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59319-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis
S. Š.
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-318/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59319-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,nuteistajam S. Š.,gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. (S. Š.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimčiai) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, neteisėtai laikė, gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys) be tikslo ją platinti, kurias kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent jis nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), laikė labai didelį kiekį, 150,954 gramų, psichotropinės medžiagos MDMA bei prie savęs laikė nedidelį kiekį, 1,324 gramų, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,9%), kurias automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), gabeno iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keliu Nr. (duomenys neskelbiami) iki 2018 m. gruodžio 15 d., kuomet 21.10 val. minėto kelio 22 km, esančiame (duomenys neskelbiami), buvo sulaikytas pareigūnų.

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent jis 2018 m. gruodžio 15 d., apie 21 val. 10 min., (duomenys neskelbiami), kelio Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) teritorijos muitinės mobiliosios grupių posto policijos pareigūnams R. K. ir V. P. sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), bei salone esančioje kuprinėje radus, kaip įtariama, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jis, būdamas užkluptas darant nusikalstamą veiką, tiesiogiai pasiūlė (duomenys neskelbiami) teritorijos muitinės mobiliosios grupės posto vyriausiajam inspektoriui R. K. 1 000 eurų kyšį. Po siūlymo R. K. paaiškinus, kad už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. K. tiesiogiai pasiūlė 3 000 eurų kyšį, po to – 6 000 eurų kyšį, po to – 10 000 eurų kyšį, kuriuos žadėjo atvežti, siekdamas išvengti procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo taikymo, tai yra už pageidaujamą neteisėtą R. K. veikimą vykdant įgaliojimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba minėtą nuosprendį pakeisti.

3.1. Apeliantas skunde tvirtina, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Pagal apelianto skunde pacituotas BK 2 straipsnio 4 dalies, 199 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurias, anot apelianto, teismas ignoravo, turėjo būti nustatyta, jog kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardintas prekes ir to norėjo. Jis pats nuosekliai tvirtino, kad neturėjo tikslo kirsti valstybės sieną. Į Lietuvos teritoriją įvažiavo norėdamas apsisukti, nes pasiklydo. Muitinės posto nematė. Kai nuteistasis įvažiavo į Lietuvos teritoriją, sustabdė muitinės pareigūnai, jis posto nepravažiavo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo R. K. parodymai, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (t. 5, b. l. 121). Be to, S. Š. tvirtina, kad teismas neįvertino, jog jis, apklaustas įtariamuoju 2018 m. gruodžio 16 d., kaltu prisipažino ir, pareigūnams pradėjus apžiūrinėti automobilio vidų, iš karto parodė savo kuprinę ir pasakė, jog ten yra narkotikai.

3.2. Apeliantas skunde tvirtina, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tik laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsta. Apelianto nuomone, įvertinus tai, kad jis padėjo ikiteisminiam tyrimui, iš karto po to, kai buvo sulaikytas, prisipažino, pasakė, jog kuprinėje yra narkotikai, gyvena Daugpilio mieste kartu su šeima ir su būsima žmona V. J. augina mažametį vaiką, yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl jas įvertinus, yra pagrindas jam skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas.

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, juos vertindamas padarė teisingas išvadas dėl S. Š. kaltės ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo neobjektyvus ar šališkas. Skirdamas bausmę nuteistajam S. Š. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, ir bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, nepažeidė.

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Š. neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį 150,957 g psichotropinės medžiagos MDMA bei neteisėtai laikė, gabeno nedidelį kiekį 1,324 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys) be tikslo jas platinti, kurias kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Šie S. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį.

5. Nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis padarė kaltinime nurodytus veiksmus: neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį 150,957 g psichotropinės medžiagos MDMA, neteisėtai laikė, gabeno nedidelį kiekį 1,324 g narkotinės medžiagos kanapių bei pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jais remiantis padaryta išvada, jog S. Š. veiksmuose yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia. Apeliantas teigia, kad jis ketinimų gabenti psichotropines ir narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėjo, į Lietuvos Respublikos teritoriją įvažiavo, nes pasiklydo.

6. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

7. Kontrabanda yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvardintas medžiagas, prekes, to norėjo ir tai darė.

8. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos darant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl tiesioginės tyčios nebuvimo jo veiksmuose atmestini, kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo S. Š. nusikalstamus veiksmus, jo tyčios turinį, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir jais remdamasis padarė įrodymų visetu pagrįstas išvadas dėl S. Š. tyčios kontrabandos būdu gabenti didelį kiekį psichotropinių ir nedidelį kiekį narkotinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

10. Nagrinėjamoje byloje remiantis liudytojų R. K., V. P. parodymais nustatyta, kad S. Š. vairuojamas automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame apžiūros metu buvo rasta 150,954 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 1,324 g narkotinės medžiagos kanapių, įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Liudytojas R. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. jis su kolege V. P. nuvyko į Lietuvos – Latvijos pasienį. Po maždaug 5 minučių iš Latvijos pusės pamatė keistai atvažiuojantį automobilį, kuris ant tilto tai stabdė, tai norėjo apsisukti, tačiau vis dėlto įvažiavo į Lietuvos teritoriją. Jie nusprendė automobilį sustabdyti, nes atitiko rizikos požymius. Stabdomas automobilis sustojo, tačiau ne kaip jam buvo nurodyta aikštelėje, o kelkraštyje. Taip pat liudytojas pažymėjo, kad valstybės sienos įspėjamasis ženklas buvo iš karto už tilto, kuris yra gerai apšviestas. Todėl pasienio ženklai buvo puikiai matomi. Liudytoja V. P. (P.) parodė, kad ji ir jos kolega pastebėjo iš Latvijos į Lietuvą važiuojantį automobilį, kuris jiems sukėlė įtarimą, nes keistai judėjo: tai važiuoja, tai sustoja. Jie šį keistai važiuojantį automobilį pastebėjo dar Latvijos teritorijoje, kuri iš jų posto buvo gerai matyti. Kai tik automobilis kirto Lietuvos sieną, jie nusprendė jį sustabdyti ir patikrinti. Šie liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja ir nuteistojo S. Š. bei kartu važiavusio liudytojo A. B. parodymams. Tiek nuteistasis S. Š., tiek liudytojas A. B. patvirtino, kad jie važiuodami matė, kad artėja prie Latviją ir Lietuvą skiriančios valstybės sienos. Tai rodė įspėjantys ženklai. Jie norėjo apsisukti, bet nepavyko, todėl važiavo toliau, kol pamatė muitinės postą. Kai jie privažiavo muitinės postą, juos muitininkai sustabdė. Jie suprato, kad įvažiavo į Lietuvos teritoriją. Taigi minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis S. Š., dar būdamas Latvijos teritorijoje, jau žinojo, jog artėja prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, matė įspėjamuosius valstybės sienos ženklus, tačiau savo kelionės nenutraukė, toliau važiavo ir kirto Latvijos Respublikos su Lietuvos Respublika valstybės sieną gabendamas narkotines medžiagas. Toks nuteistojo S. Š. elgesys rodo, kad jis puikiai suvokė, kad kirto Latviją ir Lietuvą skiriančią valstybės sieną. Nuteistojo S. Š. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis kirto sieną, nes pasiklydo, nepaneigia jo veiksmuose egzistuojančių BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Aptarti S. Š. veiksmai (S. Š., suvokdamas, kad artėja prie prie Latviją ir Lietuvą skiriančios valstybės sienos, matydamas įspėjamuosius ženklus, o po to ir muitinės postą, važiavo toliau ir po to kirto valstybės sieną neteisėtai gabendamas labai didelį kiekį narkotinių medžiagų) rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas S. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas BK 199 straipsnio 4 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmės

13.Iš nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad, prašydamas jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, taip pat prašo peržiūrėti jam paskirtą bausmę.

14.Teisėjų kolegija pripažinusi, jog nuosprendžio dalis, kuria S. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, pasisako dėl visų šiuo nuosprendžiu S. Š. paskirtų bausmių.

15.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

16.Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

17.Už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

18.Tuo tarpu už BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, išimtinai be jokių alternatyvų – laisvės atėmimas. Už BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

19. Pirmosios instancijos teismas S. Š. pagal 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą trejiems metams, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį –dvidešimt parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dešimčiai metų.

20. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį apygardos teismas įvertino, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kad S. Š. padarė labai sunkų, sunkų, apysunkį nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, yra teigiamai charakterizuojamas (t. 5, b. l. 36), anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka.

21. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Š. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, todėl pagrįstai jam už BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą artimą šio baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytam šios bausmės minimumui, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį arešto bausmę, kuri atitinka šios bausmės rūšies vidurkį. S. Š. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

22. Teismas bausmių bendrinimo taisyklių taip pat nepažeidė. Bausmes už padarytus nusikaltimus subendrino BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų pagrindu bausmių apėmimo būdu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad subendrinta bausmė yra per griežta.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

23. Nepagrįstas nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kuri iš esmės apsprendė ir galutinės bausmės dydį, privalėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

25. Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.

26. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Š. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie gabenamas draudžiamas disponuoti medžiagas. Jis buvo sulaikytas nusikaltimų įvykių vietoje. Nuteistasis prisipažino iš esmės verčiama objektyvių bylos aplinkybių, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams jį sulaikius, matydamas, kad bus apieškomas. Be to, siekdamas išvengti sulaikymo, kelis kartus siūlė kyšį pareigūnams. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta švelnesnės, negu įstatyme nurodyta, bausmės skyrimo instituto taikymo būtina sąlyga – nusikaltimą padariusio asmens savanoriškas atvykimas ar pranešimas apie tokios veikos padarymą, nepasitvirtino.

27. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje nustatyta tik viena S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. Daugiau S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taigi, taikyti S. Š. BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyme nustatytų sąlygų.

28. BK 54 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra teismo teisė, o ne pareiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K–544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

29. Nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis prisipažino kaltu, suprato blogai pasielgęs, turi mažametį vaiką, su kuriuo jis praras ryšį, paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tos, į kurias atsižvelgtina, skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijos ribose, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą nuteistojo S. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmę švelnesnę, negu numatyta sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmės riba. Įvertinęs skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, visumą bei S. Š. asmenybę, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas tik paskiriant nuteistajam BK 260 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant minimalų jos dydį.

30. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina PocienėErnesta MontvidienėLinas Žukauskas