Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 30 MGL (3750) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 13 d. 22.23 val. (duomenys neskelbtini), savo sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: suimdamas rankomis, tampydamas už uniforminės striukės viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo funkcijas atliekantį Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėją E. A. , nepakluso teisėtiems šio pareigūno reikalavimams nutraukti savo neteisėtus veiksmus, siekdamas ištrūkti ir išvengti sulaikymo, pagriuvusiam ant žemės E. A. du kartus spyrė į dešinį šoną ir pilvą, dėl ko jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei perplėšta uniforminės striukės kišenė.

Nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį: nurodo, kad teismas rėmėsi prieštaringais silpnaregių A. Z. R. , P. V. ir L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jie pasirašė neskaitę. Be to, A. Z. R. ir P. V. yra artimi policijos pareigūnės V. M. giminaičiai. Nuteistasis teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiojo E. A. , liudytojų J. S. ir V. M. parodymus, nes jie patys dėl to paties įvykio yra kaltinami privataus kaltinimo tvarka. Jie pripažino, kad nematė, jog nuteistasis vairuotų automobilį, ir jį pamatė tik sodybos kieme. Liudytojai I. A. ir V. K. nuosekliai paaiškino, kad 2005-05-13, po 21.00 val., automobilį vairavo I. A. . Vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymo 23 straipsniu, pareigūnai turėjo įrodyti, kad jie yra policijos pareigūnai ir kad nori jį išsivežti į policijos komisariatą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis, nuteistasis, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo. Jis taip pat kreipėsi į Valstybinį medicininį auditą dėl to, kad būtų patikrintas jam padaryto sužalojimo ir girtumo laipsnis. Teismas neįvertino ir to, kad jis kreipėsi į prokurorą dėl proceso atnaujinimo ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje policijos pareigūnai buvo įtariami tarnybinių įgaliojimų viršijimu. Taip pat nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė negalėjo paaiškinti, kodėl prieštaringus parodymus davę liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kodėl liudytojai I. A. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš nuteistąjį. Neaišku, kuo remiantis buvo nustatyta suplėšytos uniforminės striukės vertė.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį panaikinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Nuteistojo skundas atmestinas: teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistasis kaltu pripažintas remiantis į bylą surinktų duomenų, kurie nuosprendyje įvertinti kaip įrodymai, visuma. Esminis skundo argumentas, kad policijos pareigūnai jį sulaikė neva neturėdami teisėto pagrindo, nes nebuvo padaręs jokio administracinės teisės pažeidimo, nuosprendyje yra tinkamai išnagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismo atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje nustatytoms konkrečioms aplinkybėms.

BK 286 straipsnis numato atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pavartojant fizinę prievartą ar grasinant ją tuoj pat pavartoti. Objektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama tarnybines pareigas einančiam ir teisėtus reikalavimus pareiškusiam valdžios atstovui. Subjektyviajai pusei - kaltei - yra būdinga tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad smurtu priešinasi ar grasina pavartoti smurtą prieš valstybės tarnautoją ar kitą viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, einantį jam pavestas viešosios tvarkos palaikymo pareigas, numato pavojingas tos veikos pasekmes ir jų nori.

Tai, kad policijos pareigūnai J. S. , E. A. ir V. M. ėjo jiems pavestas viešosios tvarkos ir eismo saugumo saugojimo pareigas, nekelia abejonių ir tai nuosprendyje yra tinkamai motyvuota. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėti pareigūnai 2005-05-13, nuo 16 val. iki 24 val., dirbo Šilalės rajone. Policijos pareigūnai J. S. , E. A. ir V. M. nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2005-05-13, apie 22.20 val., dirbant Šilalės rajone, Lingiškės kaime esančiame kelyje pastebėjo prieš juos atvažiuojantį automobilį VOLVO 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojo vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, todėl pareigūnas J. S. su šviesą atspindinčia reguliuotojo lazdele stabdė šį automobilį, bet jis nestojo, o padidinęs greitį nuvažiavo. Automobilio VOLVO 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nepaklusus uniformuoto policijos pareigūno J. S. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, policijos pareigūnai J. S. , E. A. ir V. M. tarnybiniu automobiliu pradėjo šio automobilio persekiojimą. Automobilis VOLVO 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas iki (duomenys neskelbtini) esančios sodybos. Iš sodybos kieme sustojusio persekiojamo automobilio vairuotojo sėdynės išbėgo vyriškis, kurį pareigūnai atpažino kaip A. J. . Policijos pareigūnai A. J. prisistatė, pasakė, dėl ko jis yra sulaikomas, ir prašė nesipriešinti. A. J. pareigūnų reikalavimų nevykdė, priešinosi pavartodamas fizinę prievartą, bandė ištrūkti. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jis nesupratęs, jog priešinasi policijos pareigūnams, vertintinas kritiškai. Policijos pareigūnai vilkėjo uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, nuteistajam prisistatė, nurodė, dėl ko jis yra sulaikomas.

Policijos pareigūno reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 d. yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jokių išimčių įstatymas nenumato. A. J. privalėjo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. Dėl to, kad nuteistasis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, policijos pareigūnai pavartojo fizinę prievartą. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 d. 2 p. nurodyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Tai, kad A. J. sulaikymas buvo teisėtas, patvirtina byloje esantis 2005-05-17 nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Minėto nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kuris 2005-06-27 nutartimi nutarimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-27 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-06-27 nutartį paliko nepakeistą. Tai, kad nuteistasis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra padavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, reikšmės kitokio sprendimo priėmimui neturi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-27 nutartis yra įsiteisėjusi, duomenų, kad procesas būtų atnaujintas, nėra.

Be to, kiti bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo apeliacinio skundo argumento, kad automobilį vairavo I. A. . Policijos pareigūnai J. S. , E. A. ir V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilyje VOLVO 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be vairuotojo, kitų žmonių nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) kaime esančios sodybos kieme sustojusio automobilio išlipo ir link namo bėgo vyriškis, kurį sulaikę prie durų pareigūnai atpažino kaip A. J. . Netikėti nuosekliais pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų I. A. ir V. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nes be to, jog jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. A. parodė, kad kelis kartus atėjusi į lauką matė, jog jos sugyventinis A. J. su kaimynu L. T. sėjo grūdines kultūras. Namo ji grįžo apie 22.00 val. Liudytoja nurodė, kad A. J. automobilis buvo namo kieme, o grūdus į laukus jis nusivežė su karučiu. Liudytoja I. A. nenurodė, jog ji ar kas nors kitas būtų vairavęs automobilį. Tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. A. parodymus pakeitė ir nurodė, kad automobilį vairavo ji, bet tik tuo keliu, kuris yra jų kiemo teritorijoje. Liudytojo V. K. parodymai taip pat yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė, kad tą dieną jis nesinaudojo nuteistojo automobiliu, tačiau teisme savo parodymus pakeitė teigdamas, jog tą dieną automobiliu naudojosi.

Nors liudytojai A. Z. R. ir P. V. pirmosios ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu nurodė, jog nuteistasis į laukus atvažiavo su karučiu, degtinės negėrė, tačiau jau kitoje apklausoje nurodė, jog melagingus parodymus davė paprašyti A. J. . Jie patvirtino, kad nuteistasis į laukus atvažiavo su automobiliu, be to, jis kartu su A. Z. R. ir P. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Teisiamojo posėdžio metu teismas apklausė liudytojus A. Z. R. ir P. V. , kurie patvirtino, jog nuteistasis į laukus atvažiavo savo automobiliu bei kartu su jais gėrė degtinę. Pažymėtina, kad liudytojai A. Z. R. ir P. V. patys pasirašė ant apklausos protokolų ir patvirtino, kad jų duoti parodymai surašyti teisingai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu gauti duomenys neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Šie duomenys privalo būti išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojai A. Z. R. ir P. V. buvo apklausti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai buvo dar kartą jiems perskaityti ir jie patvirtino, kad parodymai surašyti teisingai. Teismas įvykdė Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimą, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie yra išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeidžiami baudžiamojo proceso įstatymai, yra nepagrįsti. Neteisingas nuteistojo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustai I. A. nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš nuteistąjį. Ant I. A. apklausų protokolų esantis liudytojos parašas patvirtina, kad I. A. buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja prokuroras ir tik jis sprendžia, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 184 str. kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos. Tai, kad prokurorė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojų apklausos, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nors liudytoja V. M. ir yra liudytojų A. Z. R. ir P. V. giminaitė, tačiau įvertinus kitus byloje esančius duomenis nėra pagrindo abejoti jos parodymais.

Siekdamas užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, įstatymų leidėjas, vykdydamas savo funkcijas ir veikdamas visos visuomenės interesais, tam tikras veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, pripažino nusikalstamomis. A. J. buvo nuteistas už nusikaltimą, kuriuo pažeidžiamas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens funkcijų vykdymas. Pažymėtina, kad šiuo nusikaltimu griaunamas ne tik pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, bet ir didinama nepagarba teisinei santvarkai. Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti užtenka ir to, kad A. J. stumdė policijos pareigūnus, suplėšė E. A. uniforminę striukę. Tokie veiksmai yra laikomi fizinio smurto pavartojimu. Bet koks pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo pareigas atliekančiam asmeniui prieštarauja įstatymui ir yra netoleruotinas. A. J. privalėjo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams nesipriešinti. Tokiu atveju, kai asmuo mano, jog pareigūno veiksmai neteisėti, jis juos gali apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, bet neturi teisės priešintis pavartodamas fizinį smurtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prokuroras 2006 m. vasario 21 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nes nenustatė J. S. , E. A. ir V. M. veiksmuose nusikaltimo sudėties. Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi A. J. skundas atmestas ir paliktas galioti Šilalės rajono apylinkės prokuroro 2006 m. vasario 21 d. nutarimas. Tai, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų yra pradėtas privataus kaltinimo procesas pagal BK 155 str. , nebuvo kliūtis šioje byloje priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Privataus kaltinimo bylos, kuriose kaltinimą teisme palaiko privatus kaltintojas, skiriasi nuo bylų, kuriose valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras. Privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis sprendžia, ar Lietuvos Respublikos BK XXX skyriuje nurodytomis veikomis jo interesai paliesti taip aštriai, jog dėl to verta kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos BK 155 str. ir 286 str. dispozicijose nurodytomis veikomis kėsinamasi į skirtingus objektus. Vienu atveju kėsinamasi į žmogaus garbę ir orumą, o kitu atveju į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą. Procesinis sprendimas privataus kaltinimo byloje negali turėti įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. J. veiką, kuria jis, pavartodamas fizinę jėgą pasipriešino policijos pareigūnams, nusikalstama ir teisingai ją kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Priteistas iš nuteistojo turtinės žalos dydis nekeistinas, nes jis yra pagrįstas. Šilutės rajono policijos komisariato pažymoje nurodyta, kad striukės vertė ir jos dėvėjimo norma nustatyta pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-11-21 įsakymą Nr. 609. Nusikaltimo padarymo metu uniforminės striukės vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, buvo 65, 20 Lt, todėl ši Šilalės rajono policijos komisariatui padaryta turtinė žala buvo priteista iš A. J. .

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.