- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-1248-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07742-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI prie LR FM
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., M. V.-Š
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos VMI prie LR FM prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., M. V.-Šoblinskienė, antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Pareiškėja VMI prie LR FM kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti V. Š. ir M. V.-Šoblinskienės turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti V. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį turto areštuoto antstolio A. S. 2017-04-26 turto arešto aktu Nr. S1b-33454 ir Nr. S1b-33459 bei ½ M. V.-Šoblinskienės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Nurodė, kad antstolis A. S. vykdo VMI prie LR FM 2017-04-19 perduotą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-31785, dėl 2 474,08 Eur išieškojimo iš skolininko V. Š. valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė 7 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-02 nutartimi nustatyti pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Nurodė, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, nustatant skolininko dalį nekilnojamame turte, yra imperatyvus. Teigia, jog pareiškėjai nepateikus tinkamai parengto naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi projekto, teismas negali teisingai išnagrinėti bylos, tuo labiau, kad nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, išieškojimas iš šio daikto būtų negalimas.Taip pat nurodė, jog pareiškėja nepateikė savo pozicijos dėl naudojimosi V. Š. priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo, todėl nustatytini prašymo trūkumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prie LR FM prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑06‑02 nutartį dalyje dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada ir reikalavimas nurodyti ne tik idealiąją, bet ir realiąją skolininko turto dalį yra nepagrįstas, nes pagal CPK 667 str. nevykdomas bendraturčių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus, o pagal formuojamą teismų praktiką išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai. Pažymi, jog CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai ir aiškiai suformulavo savo prašymą, t. y. prašė nustatyti skolininko idealiąją turto dalį. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą, tačiau tai iš esmės nekeičia bendrasavininko nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendrasavininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarką bendrasavininkų idealiosios nuosavybės teisės dalys išlieka nepakitusios (po ½), kas reiškia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai.Taip pat nurodė, kad skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti ne tik nekilnojamojo turto ½ dalį priklausančią skolininkui, bet ir ½ dalį skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pareiškėja neturi skolininkui priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, kas užkerta kelią parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (pvz. žemės sklypo) dalimi tvarką. Tai, kad šių dokumentų pareiškėja nepateikė kartu su prašymu, nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti civilinę bylą, kadangi jie gali būti pateikiami vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Be to, kai kuriais dokumentais (kadastrinių matavimų bylos), kaip turto savininkas, disponuoja skolininkas, todėl jų pateikimas teismui nesukeltų jokių sunkumų, priešingai nei pareiškėjai kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl jų gavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas 7 dienų terminas prašymo trūkumams ištaisyti teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.Pažymėtina, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) nurodyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.Pažymėtina, jog teismai civilines bylas nagrinėja vadovaudamiesi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo klausimą, vadovavosi aktualia CPK redakcija, todėl neužkirsdamas teisės į teisminę gynybą, teisingai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, kadangi CPK 667 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pasikeitus CPK redakcijai CPK 667 str. 3 d. (aktuali redakcija galiojanti nuo 2017-07-01) nurodoma, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatymų leidėjas panaikino dalies dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo imperatyvumą, todėl prašymo priėmimo klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Iš pateikto atskirojo skundo matyti, jog pareiškėja VMI prie LR FM neprašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartis nebėra aktuali, todėl ji naikintina ir prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino formuojamą teismų praktiką, bylos aplinkybes, tačiau pasikeitus CPK 667 straipsnio reglamentavimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartis neteko aktualumo, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą dėl prašymo nustatyti skolininko turto dalį, esančia bendra su kitais asmenimis nuosavybe grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti bei prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.